Tik uždegimas ar alergija?
 
Anot alergologės, įgėlus vabzdžiui visuomet stebėsime imuninės sistemos reakciją į vabzdžio nuoduose ar seilėse esančias medžiagas, baltymus bei teršalus. Ši uždegiminė reakcija pasireiškia paraudimu, patinimu ir niežuliu.
 
„Maži vaikai, ypač sergantys atopiniu dermatitu, gali audringiau reaguoti į įgėlimus, įgėlimo vietoje gali ilgiau išlikti paraudimas ir patinimas. Tokia reakcija nėra alerginė, ją lemia aktyvi imuninės sistemos reakcija į baltymus, esančius seilėse. Todėl tokiu atveju pakanka įgėlimo vietą dezinfekuoti, pašaldyti ir patepti antihistamininiu tepalu“, – pataria vaikų alergologė.
 
Pasak specialistės, alergija vabzdžių nuodams galima tuomet, kai vabzdys įgelia ne pirmą kartą – pirmo kontakto metu alerginė reakcija negalima. Alerginei reakcijai būdingi odos pakitimai: gėlimo vietoje esantis patinimas ir paraudimas, apimantis didesnę nei 10-15 cm zoną, o skausmas, niežulys ir paraudimas išlieka ilgiau nei 48 valandas. Taip pat galimas odos bėrimas, patinimas ar niežulys, kuris atsiranda atokiau nuo įgėlimo vietos esančioje srityje, lūpų ar akių vokų patinimas. Kvėpavimo sutrikimai, pavyzdžiui, dusulys, kosulys, švokštimas bei silpnumas, galvos svaigimas ar pilvo skausmas rodo sunkią ir gyvybei grėsmingą reakciją.
 
„Šiemet jau sulaukėme pacientų, kuriems ne kartą stebėtos sunkios alerginės reakcijos po bičių ar vapsvų įgėlimo. Tačiau tik po kelių ir vis sunkesnių epizodų tie žmonės galiausiai nusprendė kreiptis į gydytojus. Noriu paskatinti visus, kurie įtaria galimą alerginę reakciją vabzdžiams, pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti tikrąją buvusios reakcijos priežastį. Tuomet bus ramiau ir aiškiau, kaip reikėtų elgtis, gydytis bei teikti pirmąją pagalbą“, – ragina alergologė-klinikinė imunologė dr. Algirda Krisiukėnienė.
 
Kada susirūpinti?
 
Specialistė rekomenduoja įgėlimo vietą pašaldyti, dezinfekuoti ir tepti vaistinėje įsigytais tepalais nuo įgėlimų 4-6 kartus per dieną. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad atidarius, šie tepalai galioja gana trumpai, todėl, tikėtina, kas sezoną reikės įsigyti naują pakuotę.
 
„Jei tokios priemonės nepadeda ir simptomai išlieka ilgiau kaip 3 dienas ar simptomų intensyvumas didėja: pažeistos odos plotas plečiasi, atsiranda alerginei reakcijai būdingi simptomai – reikia būtinai pasikonsultuoti su gydytoju. Taip pat gana dažnai vabzdžių įgėlimas komplikuojasi ir kyla infekcija – tuomet stebimas ilgai trunkantis ir besiplečiantis odos paraudimas, patinimas, šlapiavimas, karščio pojūtis. Galimas net karščiavimas, greta esančių limfmazgių padidėjimas. Tuomet reikalingas infekcijos gydymas, kurį taip pat skiria gydytojas, – perspėja alergologė-klinikinė imunologė dr. A.Krisiukėnienė.
 
Anot jos, gydytojo alergologo-klinikinio imunologo konsultacija taip pat būtina, jei anksčiau yra buvę simptomų, kurie būdingi alerginei reakcijai.


 
Reakcijos linkusios stiprėti
 
Specialistės teigimu, pirmosios alerginės reakcijos į vabzdžių nuodus dažniausiai nebūna itin sunkios ar agresyvios, tačiau ignoruojant pirmuosius simptomus ir nesiimant gydytojo rekomenduotų priemonių, galima stebėti vis stipresnes reakcijas, galiausiai pasireiškiančias gyvybei grėsmingomis situacijomis – anafilaksiniu šoku, angioedema ar bronchų spazmu. 
 
„Ypač noriu atkreipti bitininkų dėmesį į šią problemą, nes iš savo patirties galiu pasakyti, kad anafilaksinės reakcijos gerokai dažniau stebimos tiems asmenims, kurie patys augina bites arba gyvena ar dirba aplinkoje, kur gausu vabzdžių“, – sako alergologė. Ji rekomenduoja visiems pacientams, kuriems pasireiškė alerginei reakcijai būdingi simptomai po vabzdžio įgėlimo pasikonsultuoti su gydytoju alergologu, kuris padės sudaryti tolesnį veiksmų bei gydymo planą. 
 
Jei žmogui pasireiškia alergija, pavyzdžiui, uodų įkandimams, ar tai reiškia, kad jis alergiškas ir bičių įkandimams? „Tikrai ne. Plėviasparnių vabzdžių seilės ar nuodai turi skirtingus baltymus, todėl jei žmogus įsijautrinęs vapsvoms, tai tikrai nebūtinai bus alergiškas ir bitėms. Tikslią diagnozę patvirtinti galima specialiais tyrimais, kuriuos atlieka gydytojai alergologai“, – teigia dr. A.Krisiukėnienė.
 
Apsisaugoti padeda atidumas
 
Norint apsisaugoti patartina dėvėti ilgus rūbus, naudoti specialius purškiklius ir tepalus, vengti kontaktų su vabzdžiais, nevaikščioti basomis po žydinčią pievą. Reikia nepamiršti, kad vabzdžius itin traukia ryškūs, gėlėti drabužiai, saldūs kvepalai. Ypač atsargiems reikėtų būti geriant ar užkandžiaujant. Vabzdžio įgėlimas į burną ar ryklę gali būti pavojingas net nealergiškam žmogui – vietinės reakcijos metu atsiradęs patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus, prasidėti dusulys. Lauke patariama gerti iš gertuvės ar buteliuko, stebėti, ar vabzdžių nėra ant į burną dedamo maisto.
 
Jei žinote, kad esate alergiški, rekomenduojama su savimi turėti adrenalino injekciją. Esant nestiprioms alerginėms reakcijoms, galima vartoti antihistamininius vaistus, kurie palengvina alergijų sukeltus simptomus. Dėl jų vartojimo geriausia pasitarti su specialistu.
 
„Profilaktiškai šie vaistai nėra rekomenduojami. Todėl rekomenduočiau pasitarti su gydytoju, kada, kokiu tikslu ir kokius konkrečiai vaistus žmogus turi vartoti. Nes, priklausomai nuo ligos, paciento amžiaus, lydinčių ligų, gali būti skiriami skirtingi vaistai ir skirtinga gydymosi trukmė. Paprastai žmogui, pajutusiam tam tikrus alerginės ligos simptomus, rekomenduojama naudoti antihistamininius vaistus tol, kol simptomai išnyksta, – sako alergologė-klinikinė imunologė dr. A.Krisiukėnienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!