Gyventojai, pakviesti dalyvauti trejus metus truksiančiame tyrime, parinkti atsitiktine tvarka, Registrų centro pagalba. Registruoti laiškai jau pradėti siųsti Panevėžio ir Alytaus miestų gyventojams. Žmonės, sudalyvavę tyrime, gaus savo rezultatus.
 
Iki šiol tokių duomenų nebuvo
Liepos 22 d. Lietuvoje prasidės žmogaus biologinės stebėsenos ir sveikatos tyrimas, kuris yra tarptautinio tyrimo dalis, siekiant nustatyti, kiek ir kokių pavojingų cheminių medžiagų yra žmonių organizmuose, galimą jų poveikį sveikatai. Iki šiol buvo atliekama tik aplinkos monitoringo programa, o žmogaus biomonitoringas – ne. Tyrimui į nurodytas vietas bus kviečiami atrinkti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus gyventojai.
 

„Lietuvoje iki šiol nebuvo duomenų, kokios medžiagos cirkuliuoja, kokios yra pavojingų cheminių medžiagų vertės ir koncentracijos. Tikimės, kad tiek Lietuvos, tiek Europos mastu bus nustatytos referencinės vertės, su kuriomis bus galima palyginti, jei pavyzdžiui, kiltų gaisras ar gyvsidabrio išsiliejimas. Taip pat mokslininkai paruoš rekomendacijas gyventojams“, – teigia NVSPL direktorės pavaduotoja Rosita Marija Balčienė. Tikimasi, kad projektui pasibaigus žmonės bus tiriami ir toliau, atsižvelgiant į šio tyrimo metu pastebėtas rizikas. 

 
Siekiant užtikrinti, kad bus pakankamai tyrimo dalyvių, žmonių kviečiama kur kas daugiau, nei reikia. Pasak tyrimą atliekančių specialistų, kuo daugiau žmonių ateis, tuo tyrimas bus tikslesnis ir platesnis.
 
Bus sudaryta bendra ES duomenų bazė
 
Šio tyrimo rezultatai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, nes juos įvertinus, bus teikiami siūlymai Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų leidėjams, kaip mažinti kenksmingų medžiagų paplitimą žmonių organizmuose per pramonės produkciją – kosmetiką, maistą, automobilių pramonę, aprangą, avalynę, namų apyvokos reikmenis. Taip pat rekomendacijos gyventojams, kaip gerinti sveikatą, saugoti save ir artimuosius, norint sumažinti galimą cheminių medžiagų poveikį organizmui.
 
„Europos Komisija jau prieš keletą metų ragino Europos šalis atlikti žmogaus biologinės stebėsenos programą. Visos šalys, dalyvaujančios projekte, dalinsimės, keisimės duomenimis, jie bus surinkti į vieną bazę ir bus daromos išvados visoje Europoje“, – sako R.M.Balčienė. Tarptautinis, EK koordinuojamas tyrimas atliekamas 22 Europos šalyse.
 
Dėl didelio kiekio cheminių analičių, vieno žmogaus ištyrimas kainuos daugiau nei tūkstantį eurų. Kitose šalyse šio tyrimo kaina bus beveik dvigubai didesnė.
 
Tirs ne tik ėminius
 
Kiekvienas atvykęs tirtis gyventojas turės paaukoti kraujo ir atsinešti šlapimo, nes bus tiriamos gyventojų kraujyje ir šlapime esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos. Pavyzdžiui, bisfenolių, perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų, pesticidų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų, metalų, skydliaukės hormonų ir kraujo lipidų kiekiai. 
 
Į tiriamųjų grupę atsitiktinės atrankos būdu iš viso kasmet bus kviečiama po 600 reprodukcinio amžiaus šalies gyventojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus bei šių miestų rajonų. Daugiausia – 303 – Vilniuje bei Vilniaus rajone. Per trejus metus planuojama ištirti 1,8 tūkst. gyventojų.
 
Laboratoriniam ištyrimui iš vieno tiriamojo bus paimta iki 50 ml kraujo ir iki 70 ml pirmo rytinio šlapimo ėminio. Taip pat bus renkama informacija apie gyvenamąją ir darbo aplinką, gyvensenos ir mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, persirgtas ligas, vartojamus vaistus.
 
Cheminių medžiagų poveikis – tylus ir ilgalaikis
 
Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai nulemia apie 20 proc., o gyvensenos veiksniai – apie 50 proc. žmogaus sveikatos. Dažniausiai žmonių organizmuose aptinkamos pavojingos cheminės medžiagos bei sunkieji metalai: bisfenolis, pesticidai, arsenas, gyvsidabris, kadmis, chromas, švinas ir kitos. Dauguma jų žaloja endokrininę ir reprodukcinę sistemą, sukelia vėžį bei kitus ilgalaikius, lėtinius sveikatos sutrikimus.
 
„Šių medžiagų poveikis sveikatai dažniausiai būna tylus ir ilgalaikis, todėl svarbu laiku nustatyti jų paplitimo lygį ir galimą įtaką žmogaus organizmui. Tokie tyrimai yra geriausias būdas apsisaugoti nuo itin neigiamų padarinių sveikatai ateityje. Turint konkrečius duomenis apie pavojingas chemines medžiagas žmonių organizmuose, galima imtis priemonių, kaip stabdyti jų plitimą. Pavyzdžiui, per maistą, pramonės produkciją, teikti pasiūlymus įstatymų leidėjams, rekomendacijas žmonės, kaip koreguoti kasdienius įpročius. Norint išvengti arba sumažinti cheminių medžiagų kiekį organizme, deja, neužtenka tik sveikai gyventi, maitintis, sportuoti“, – pabrėžia R.M.Balčienė, ragindama prisidėti prie visuomenei reikšmingo tyrimo.
 
NVSPL šį epidemiologinį tyrimą atlieka glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais bei partneriu – Nacionaliniu kraujo centru, kurio patalpose Lietuvos miestuose bus imamas kraujas iš gyventojų.

---

 
Komentaras
 
Gydytojas toksikologas Robertas Badaras:

- Sparčiai besikeičiant mūsų kasdienės aplinkos cheminiam fonui, svarbu žinoti tikrąsias pagrindinių lėtinius apsinuodijimus sukeliančių medžiagų vertes. Tai leistų prognozuoti ir įvertinti tiek asmens, tiek visuomenės sveikatos galimas cheminių medžiagų keliamas rizikas.
 
Būtų smagu, kad tyrimas apimtų ne tik lėtinio toksiškumo biomonitoringą, bet ir padėtų diagnozuoti ūminius apsinuodijimus. Specialistai, dirbantys su vaikais ir suaugusiais pacientais, ypač pasigenda savalaikės profesionalios diagnostikos apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tikiu, kad šis projektas bus tik pradžia, gerinant kokybinę ir kiekybinę ūminių ir lėtinių apsinuodijimų diagnostiką.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!