- Ką tik baigėte kelionę po gydymo įstaigas, koks šių kelionių tikslas?
 
- Po kovido buvo suformuotas intensyvios terapijos klasteris, o kai pradėjome darbą ministerijoje, pagal teisės aktus atėjo terminas spręsti, ar įstaigos, kurios buvo preliminariai į jį įtrauktos, lieka. Turėjome tikslą įvertinti šią situaciją, kokia šiandien rajono ligoninių paslaugų kokybė, apimtis.
 
- Nuo ko priklauso likimas klasteryje?
 
- Nuo įstaigų paruošimo vykdyti paslaugą, atitikti aukštesnius standartus, kurie prieš keletą metų buvo detaliai suformuluoti.
Prieš kelionę analizavome ligonių kasų duomenis apie paslaugų apimtis, spektrą, finansinius kaštus, Higienos instituto ataskaitas apie pagrindinius sveikatos rodiklius savivaldybėse.
Sužinojome, kiek pacientų gydoma intensyvios terapijos skyriuose, koks paslaugų sudėtingumas, kiek organų sistemų palaikoma, kiek taikoma dirbtinės palučių ventiliacijos, kitų sudėtingų intervencijų.
 
- Vykote į keturias ligonines – Visagino, Jurbarko, Jonavos ir Šilutės. Bendravote su merais, įstaigų kolektyvais. Ar naudinga apsidaryti vietoje?
 
- Tai davė daug informacijos. Palyginome regionus, pamatėme pacientus, priėmimo, chirurgijos skyrius, operacines, intensyvios terapijos skyrius.
 
- Ar gydymo įstaigos gali tikėtis, kad bus peržiūrimi reikalavimai intensyviajai terapijai?
 
- Intensyviosios terapijos gydymo standartas neturi būti mažinamas. Kiekvienas mūsų nori gauti aukščiausią kokybę. Jei, neduok Die, įvyktų rimta liga, kur reikia kelių organų sistemų palaikymo, standartas turi būti kuo aukštesnis. Ne visos įstaigos gali tai užtikrinti. Svarbu ne vien įranga, bet ir personalas, jo patirtis.
 
- Kada galima laukti galutinių sprendimų?
 
- Į metų pabaigą.
 
- Kokią žinutę rajono ligoninėms būtų galima perduoti jau dabar?
 
- Rajono ligoninės tikrai svarbios įstaigos, esančios arti gyventojų. Bet reikia kalbėti ne apie kriterijų mažinimą, o paslaugų diferencijavimą. Paslaugos rajono ligoninėje neturėtų būti vienodos, šitą turime pripažinti, nes skiriasi pacientų srautai, gydytojų patirtis.
Tad ir paslaugos turi būti tokios, kurias jos geriausiai gali užtikrinti. Sudėtingiausi pacientai turi būti pervežami į didesnes ligonines. Tai nėra problema, turime didelį reanimobilių tinklą. Taigi kalbame apie paslaugų diferencijavimą, ne lengvinimą.
Negalima nevertinti ligoninių vadovų ir personalo atsidavimo ligoniams, kurį tikrai matėme, bet kai kur gyventojų mažėja, tokio didelio pacientų srauto, koks buvo prieš dešimt, dvidešimt, trisdešimt metų, nėra, todėl paslaugos negali nesikeisti.
 
- Kaip jos turėtų keistis?
 
- Yra paslaugų, kurių poreikis senstančiai visuomenei didėja. Tai – paliatyvioji pagalba, reabilitacija, psichikos sveikatos stacionarinės paslaugos. Jos ne mažiau svarbios ir turbūt ne mažiau prestižinės nei chirurginė pagalba.
Rajono ligoninių profilį reikėtų efektyviai keisti kartu gerinant finansavimą. Kad direktoriams ir merams nereikėtų kiekvieną minutę jausti didžiulės įtampos ir spaudimo, kaip išgyventi.
 
- Pereinant prie kitų temų, kaip vertinate pirmąjį pusmetį ministerijoje, kam skyrėte daugiausiai jėgų?
 
- Darbas čia prasmingas. Su komanda turime daug tikslų ir ambicijų. Mano fokusas buvo ties tokiais Vyriausybės prioritetais, kaip laiku ir kokybiškai teikiamos paslaugos, eilių valdymas.
Didinome registracijos pas gydytojus skaidrumą. Ministrė įpareigojo skelbti keturių mėnesių laikus pas gydytojus ir laukiančiųjų eilę, kuri netelpa į šį terminą.
Po įstaigų apklausos matome, kad yra ligoninių, savivaldybių, specialybių, kur eilės viršija keturis, šešis, o kai kur dar daugiau mėnesių.
 
- Ką ketinate daryti?
 
- Ministerijoje sudarėme eilių monitoringo ir mažinimo darbo grupę su Valstybinės ligonių kasos, Registrų centro, Valstybinės duomenų agentūros kolegomis.
Visų pirma reikia surinkti informaciją apie eiles, analizuoti priežastis. Šiai dienai tai vis dar daugiau spėlionės nei tikra informacija.
 
- Žadate labiau atskirti antrinį ir tretinį lygį.
 
- Taip. Tretiniame lygyje turi būti pakankamas laikų prieinamumas, kai reikia sudėtingesnių sprendimų, daugiausiai – chirurginio invazinio gydymo. Tokie pacientai neturi laukti eilėje, kol sprendžiamos mažesnės rizikos problemos. Kai tereikia koreguoti gydymą vaistais, skirti reabilitaciją, diagnozuoti, ieškoti ligų priežasties, tai turi vykti antriniame lygyje.
 
- Jus ne itin tenkina ir vizitų pas specialistus skaičius.
 
- Lietuvoje apsilankymų pas gydytojus vienam gyventojui yra tarp devynių dešimt per metus. Tai viršija kitų šalių statistiką. Šeimos gydytojai siunčia pas specialistus dažniau nei reikėtų, nors sprendimą galėtų priimti patys. Mūsų tikslas – padėti įvardinti gydytojams, kur galėtų būti savarankiškesni ir, jei reikia, padėti gerinti žinias.
 
- Bus peržiūrimi ir skaitmenizuojami paslaugų kokybės rodikliai.
 
- Baiginėjama švieslentė, kur stebima beveik šimtas įstaigų veiklos rodiklių. Žadame revizuoti gerų darbo rezultatų šeimos gydytojų darbo vertinimą, taip pat skaitmenizuojame insulto, infarkto, onkologijos klasterių kokybės rodiklius.
 
- Kokius darbus dar esate suplanavę šiai vasarai?
 
- Šią vasarą skirsime pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimams, plečiant galimybes teikti šias paslaugas.
Aktyviai dirbsime su regionų poreikiais, finansavimo pakeitimais, įkainių tobulinimais.
Taip pat užsiimsime su įstatymo keitimais, skirtais dvigubo apmokestinimo panaikinimui.
Dirbsime ir su įstatymų pakeitimais siekiant stiprinti viešąjį sektorių, geriau jį finansuoti. Čia aktyviai bendradarbiaujame su ligonių kasa, Finansų ministerija.
Taigi, pagreitis vasarą nelėtėja.

---

 
Dosjė
Sveikatos apsaugos viceministrė, VU profesorė J.Čelutkienė dirba VU Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikoje vyriausiąja mokslo darbuotoja.
Virš trijų dešimtmečių buvo gydytoja kardiologė Santaros klinikose. Dirbo vyriausiąja mokslo darbuotoja Inovatyvios medicinos institute, 2022-2023 m. vadovavo Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui.
Priklauso Europos ir Lietuvos kardiologų draugijoms, 2020-2023 m. ėjo Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės pareigas, 2016-2020 m. buvo Europos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!