Vaistas nuo visų ligų
 
Taigi, preparatas pavadinimu „Sperminas“. Kadangi pačioje reklaminėje žinutėje daugiau informacijos apie šį įstabų ir, kaip galima suprasti, paplitusį („Reikalaukite visose vaistinėse“) gaminį nepateikta, taigi, tenka nerti į paieškų džiungles. O jos veda mus prie istorijos apie XIX a. pabaigoje Peterburge gyvenusį rusų farmacininką Aleksandrą Pelį, kuris didžiai susidomėjo iš Senovės Indijos atkeliavusiu pasakojimu apie tai, kad žmogui, norinčiam išsaugoti jaunatvišką energiją, galima vartoti įvairių gyvulių sėklą. Taip – perskaitėte teisingai: ir vėliau atsiradusio preparato pavadinimas ne šiaip sau.
 
Aleksandrui Peliui ilgainiui pavyko šį sumanymą realizuoti: 1890 metais dienos šviesą išvydo jau minėtas preparatas – „Sperminas“ (kai kur vadinamas „Pelio Sperminu“). Tai buvo į kraują leidžiamas medikamentas, pristatomas kaip vaistas nuo visų ligų: suteikiantis energijos, palengvinantis skausmus ir panašiai. Ikirevoliucinėje rusijoje šis preparatas buvo paplitęs, tęsė savo istoriją jis ir ankstyvuoju sovietmečiu, o kaip matyti iš 1949 m. „Valstiečių laikraščio“ – XX a. viduryje buvo pasiekęs ir sovietų okupuotą Lietuvą.
 
Kas pavogė narkotikus?
 
Sperminas buvo ne vienintelis susidomėjimą keliantis preparatas, kurį galima buvo aptikti praėjusio amžiaus vidurio vaistinėse. Kartais neįprastą ano meto vaistinių turinį galėjo atskleisti kriminalai. 1951 m. kovo 5-osios naktį Tryškių miestelio, tuomet priklausiusio Kuršėnų rajonui (dabar – Telšių rajonas) vaistinėje įvyko vagystė. Nežinomas asmuo pateko vaistinėn ir pralaužė vašku užantspauduotą specialią dėžę, kurioje laikyti medikamentai. „Nuodingos medžiagos“, – kaip įvardijama MGB – sovietinio saugumo – pranešime apie neeilinį įvykį. Kas buvo pavogta?
 
„8 gramai mišiako (arseno, nuodingos medžiagos – D.I.), 5 gramai morfijaus, 4 gramai kokaino, 2 gramai patropono, 4 gramai opiumo“, – toks nežinomo vagišiaus pasisavintų preparatų rinkinys. Ar paėmė viską, ką užmatė? Ne – rinkosi tikslingai: toje pačioje vaistinės dėžėje liko neliesti 3 gramai diopino, 4 gramai atropino ir dar keletas kitų preparatų.
 
Kas galėjo apvogti Tryškių miestelio vaistinę? Čekistų įtarimą patraukė buvusio kaimyninės apylinkės felčerio asmenybė – jis įvardintas „narkomanu“ (originaliame rusiškame pranešimo tekste – „narkotiku“) ir paminėtas ankstesnis jo susidomėjimas įvairiomis narkotinėmis medžiagomis: 1950 metais pagal jo paties išrašytus receptus iš Tryškių vaistinės narkotinių medžiagų imta 18 kartų, o 1951 metais – 5 kartus, tiesa, tik pačioje metų pradžioje: 1951-ųjų metų vasarį felčeris, kaip galima suprasti, buvo pašalintas iš pareigų. Tiesa, čia čekistų vykdytas tyrimas ir sustojo – įrodyti, jog būtent minėtas asmuo pasisavino narkotikus iš Tryškių vaistinės nepavyko, o tolesnė šios istorijos eiga nėra žinoma.
 
Dera pasakyti, kad tai – ne vienintelė tokio pobūdžio vagystė: 1955 m. gegužės 31-osios naktį analogiškai apvogta Kauno miesto vaistinė Nr. 59 – pavogtas didelis kiekis „A“ kategorijai priklausiusių preparatų (kurių konkrečios sudėties kagėbistai, deja, neįvardijo). Tai leidžia susimąstyti apie tuomet itin retus – bet visgi pasitaikiusius – priklausomybės nuo narkotinių medžiagų atvejus: atsirasdavo pavienių asmenų, kurie jau tuomet imdavosi kraštutinių priemonių, kad gautų jiems taip būtinas medžiagas – ypač kai jos buvo laikomos prastai saugomose vaistinėse.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!