Nesilaiko ribojimų
 
„NVSC gauna skundų dėl įvairių stacionarių triukšmo šaltinių. Dažna problema yra leidžiamos muzikos sukeliamas triukšmas arba ventiliatoriaus, kondicionierių skleidžiami garsai. Žmonės skundžiasi ne tik dėl barų ir kavinių, bet ir dėl aktyvių kelių, parduotuvių bei kitų įmonių. Visgi skundų iš pasilinksminimo vietų skaičius yra gana nemažas – jie sudaro apie 25 proc. visų gaunamų skundų. Verta pabrėžti, kad skundų mastai labai priklauso ir nuo pačios vietos. Daugiausiai skundų sulaukiama pajūryje, Vilniaus ir Kauno miestuose“, – pasakojo I.Skridailienė.
 
Skyriaus vedėja paneigė, kad tokios problemos egzistuoja tik sezoniniu laikotarpiu – pasilinksminimo vietos skundų sulaukia ištisus metus.
 
„Pajūryje vasaros metu skundų padaugėja, tačiau negalima sakyti, kad ne sezono metu jų visiškai nėra. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl tų pačių vietų, kurios nelabai noriai stengiasi sumažinti triukšmo lygį“, – komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.
 
NVSC specialistė pasidalino skundų statistika: pernai iš 405 gautų skundų dėl triukšmo pagrįsti buvo 67. Kas dešimtas jų fiksuotas baruose ir kavinėse. Dalis gaunamų skundų buvo dėl laisvalaikio vietose skleidžiamo žemo dažnio ir vibracijų. Iš 63 tokių skundų pasitvirtino kas ketvirtas.
 
Šie skaičiai maždaug tokie patys išlieka ne vienerius metus. I.Skridailienės teigimu, užfiksavus problemą, iš karto imamasi priemonių.
 
„Skundų kiekis dažniausiai išlieka panašus, tendencijos nesikeičia. Keičiasi tik pačios pasilinksminimo vietos, tačiau pasitaiko ir tokių situacijų, kad metai iš metų turime dirbti su tomis pačiomis įmonėmis, kurios kelia triukšmą, – komentavo skyriaus vedėja. – Dirbame kartu su savivaldybe, jeigu nustatome viršijančius higienos normoje nustatytus triukšmo dydžius, imamės veiksmų. Įmonėms gali būti skiriami laiko ribojimai arba kitos priemonės, kurios galėtų padėti suvaldyti situaciją.“
 
Nepaisant įspėjimų, kai kurios vietos sulaukia dar ne vieno skundo. „Būna taip, kad pats triukšmo šaltinio savininkas ar valdytojas kartais net nežino, kad kelia triukšmą ir vargina aplinkinius gyventojus. Todėl pritaikęs triukšmą mažinančias priemones kartais nesusivokia, kad reikia paklausti žmonių, ar triukšmas tikrai buvo suvaldytas, ir įvertinti pokyčius. Jeigu tokios savirefleksijos nesiimama, dažnai kito sezono metu atsiranda lygiai tokios pačios problemos. Tuomet gyventojai kreipiasi dar kartą ir dažniausiai situacija išsisprendžia“, – teigė NVSC specialistė.
 
Žala sveikatai
 
„Laisvalaikio vietos nustatytos kartelės labai smarkiai neviršija, tačiau net ir ganėtinai mažas viršijimas jau gali tapti žalingas sveikatai. Nuolat žmogų veikiantis triukšmas gali paveikti nervų sistemą ir tampa sunku gyventi. Jeigu triukšmas yra nekontroliuojamas, vis garsėjantis ar trunkantis ilgesnį laiką, gali išsiderinti ir širdies bei kraujagyslių sistema“, – perspėjo I.Skridailienė.
 
NVSC specialistė komentavo, kad didelio ilgalaikio triukšmo sukeliamos sveikatos problemos jau ilgą laiką žinomos visame pasaulyje.
 
„Apie poveikį yra pasisakiusi ir Pasaulinė sveikatos organizacija. Yra įrodyta, kad tas triukšmo lygis, kurį siekiama mažinti dar labiau, tikrai gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą ir sukelti nemažai ilgalaikių problemų“, – sakė I.Skridailienė.
 
Pasak skyriaus vedėjos, NVSC kuria sąrašus, pagal kuriuos vykdomos profilaktinės patikros, siekiant užtikrinti šalia įmonių įsikūrusių gyventojų sveikatos gerovę.
 
„Planine tvarka tikriname įmones, kurios turi taršos integruotos kontrolės ir prevencijos leidimą ir nustatytą sąlygą neviršyti gyvenamojoje aplinkoje nustatytų ribinių dydžių. Kasmet mes sudarome planus, bet tai yra ne laisvalaikio praleidimo vietos, o pramonės įmonės. Mūsų interneto svetainėje yra skelbiami planai ir pagal juos teritoriniai padaliniai atlieka patikrinimą“, – aiškino NVSC specialistė.
 
Šiuo metu vyksta higienos normos keitimo procesas, kurio metu planuojama sumažinti leistinus triukšmo lygius. I.Skridailienė tikisi, kad šie pakeitimai turės teigiamą poveikį tiek laisvalaikio centrams, tiek kitoms įstaigoms, kurios prisideda prie triukšmo lygio didėjimo Lietuvoje.
 
Neleidžia tikrinti
 
„Skundas laikomas nepagrįstu, kai išmatuotas triukšmo lygis neviršija nustatytų ribų. Todėl prašome pareiškėjų nurodyti, kada triukšmas būna stipriausias, kad galėtume tiksliau išmatuoti tikrąjį jo lygį“, – kalbėjo NVSC specialistė.
 
I.Skridailienė atkreipė dėmesį, kad kai kurie gyventojai neleidžia specialistams tinkamai įvertinti triukšmo problemos masto. „Noriu pabrėžti, kad gyventojas, kuris nori paviešinti problemą, turi sutikti, kad triukšmo lygis būtų matuojamas jo gyvenamosiose patalpose. Jeigu tai yra daugiabutis, tuomet specialistai turės užeiti į butą, tačiau jeigu tai namas – kartelę galima pamatuoti ir lauke, tačiau gyventojas turi suteikti sąlygas patekti į tą aplinką, – pasakojo skyriaus vedėja. – Pasitaiko atvejų, kad patys apie triukšmą pranešę gyventojai neįsileidžia triukšmą matuojančių NVSC specialistų, atvykstančių su visa laboratorija. Tokiu atveju negalime įrodyti, kad triukšmas yra viršijantis nustatytus dydžius.“
 
Pasak I.Skridailienės, kelis kartus skundų sulaukę ir pokyčių nesiėmę triukšmingų vietų savininkai gali sulaukti ir administracinės atsakomybės.
 
„Jei triukšmą kelianti įmonė turi veiklos leidimą ir du kartus pažeidžia triukšmo normas, galima kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo sustabdymo. Po trečio pažeidimo leidimas gali būti visiškai panaikintas. Tuo tarpu privatiems asmenims, kurie nesilaiko nurodymų sumažinti triukšmą, pakartotinių patikrinimų metu taikoma administracinė atsakomybė ir skiriamos baudos“, – teigė NVSC specialistė.
 
Baudos už pakartotinį triukšmo skleidimą gali siekti nuo 100 iki 600 eurų, o pakartotinė administracinė atsakomybė – nuo 500 iki 1 tūkst. eurų.

---

 
Tarp kitko

Leistini triukšmo lygiai skiriasi priklausomai nuo vietos ir paros meto.
 
Gyvenamųjų patalpų ir sveikatos priežiūros įstaigų normų ribos:
Dieną: ne daugiau kaip 45 decibelai.
Vakare: ne daugiau kaip 40 decibelų.
Naktį: ne daugiau kaip 35 decibelai.
 
Mokymo įstaigose:
Vidutinis garso lygis: ne daugiau kaip 45 decibelai.
Maksimalus garso lygis: ne daugiau kaip 55 decibelai.
 
Lauko aplinkoje:
Dieną: ne daugiau kaip 65 decibelai.
Vakare: ne daugiau kaip 60 decibelų.
Naktį: ne daugiau kaip 55 decibelai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!