Dažikliai – pavojaus signalas
 
Paskutinę birželio savaitę žurnale „Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad maisto produktai ir gėrimai su sintetiniais dažikliais vidutiniškai turėjo 141 proc. daugiau cukraus nei produktai be dažiklių. Tik natrio ir sočiųjų riebalų kiekis produktuose su dažikliais buvo mažesnis. Taigi, sintetiniai maisto dažikliai gali būti laikomi „raudona vėliava“, rodančia, jog produktas, tikėtina, yra mažiau sveikas apskritai.
 

Pagrindinę tyrimo autorę dr. Elizabeth Dunford šiam tyrimui paskatino ne tik profesinis, bet ir asmeninis smalsumas. „Esu dviejų mažų vaikų mama – 7 ir 5 metų – ir aiškiai pastebiu elgesio pokyčius, ypač sūnaus, po to, kai jis suvalgo ar išgeria saldžių produktų, nuspalvintų sintetiniais dažikliais“, – sakė dr. E.Dunford, dirbanti konsultante „The George Institute for Global Health“ maisto politikos skyriuje.

 
Naujojo tyrimo, kuriam vadovavo dr. E.Dunford, pagrindinis tikslas buvo išmatuoti sintetinių dažiklių naudojimą 39 763 maisto ir gėrimų produktuose, kuriuos 2020 m. JAV pardavinėjo 25 didžiausi gamintojai. Tyrimui naudoti duomenys iš „Label Insight“, „NielsenIQ“ padalinio, teikiančio produktų analizę. Tyrėjai nustatė, kad iki 19 proc. tirtų produktų turėjo nuo vieno iki septynių sintetinių dažiklių. Dažniausiai naudotas dirbtinis dažiklis buvo raudonasis dažiklis Nr. 40, po jo sekė raudonasis dažiklis Nr. 3 ir mėlynasis dažiklis Nr. 1. Daugiausiai dažiklių turinčios produktų kategorijos buvo sporto gėrimai (79 proc.), gėrimų koncentratai (71 proc.) ir saldumynai (54 proc.). Gazuoti gėrimai sudarė didžiausią parduotų produktų su sintetiniais dažikliais dalį (30 proc.) – rašoma tyrimo ataskaitoje.
 
Sieja su itin rimtomis ligomis
 
Itin perdirbti produktai (angl. ultraprocessed foods) sudaro iki 70 proc. JAV maisto rinkos ir gaminami naudojant pramoninius metodus bei ingredientus, kurie virtuvėse nenaudojami niekada arba itin retai. Šie produktai paprastai turi mažai skaidulų, bet daug kalorijų, pridėtinio cukraus, rafinuotų grūdų ir riebalų, natrio bei priedų: konservantų, emulsiklių, kvapų ir skonio stipriklių bei medžiagų, naudojamų putojimo mažinimui, balinimui, tūrio didinimui ir glazūravimui.
 
Per pastaruosius kelis dešimtmečius paskelbta daugybė tyrimų, parodžiusių tiesioginį ryšį tarp itin perdirbtų produktų vartojimo ir įvairių ligų bei sveikatos sutrikimų, įskaitant 2 tipo diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, nutukimą, priešlaikinę mirtį, vėžį, depresiją, pažinimo funkcijų silpnėjimą, insultą, miego sutrikimus. Kai kurių šių sveikatos problemų rizika padidėja vos nuo vienos porcijos itin perdirbtų produktų per dieną.
 
Gamintojai žada pokyčius
 
Teksaso gubernatorius Gregas Abbottas birželio pabaigoje pasirašė pirmą tokio pobūdžio įstatymą, pagal kurį reikalaujama ženklinti maisto produktus ar gėrimus, kuriuose yra 44 dažikliai ar priedai.
 
Kompanija „Kraft Heinz Company“ žada, kad iki 2027 m. pabaigos pamažu atsisakys sintetinių dažiklių maždaug 10 proc. savo produktų. „Nestle“ teigia padarysiantys tą patį per artimiausius metus, pranešė CNN. Didelėms įmonėms paprastai prireikia apie 18 mėnesių, kad pakeistų tiekimo grandinę ir galėtų pertvarkyti produktų sudėtį.
 
Tačiau JAV ekspertai nemano, kad tai sukurs didelį pokytį, nes, anot jų, produktų su sintetiniais dažikliais procentinė dalis yra daug mažesnė nei itin perdirbtų produktų, todėl produktai su natūraliais dažikliais taip pat kelia problemų. Nors nuo 2020 metų rinkoje įvyko pokyčių, dažikliai vis dar sudaro reikšmingą maisto sistemos dalį, o daugelis tokių produktų tebėra rinkoje.
 
Lietuvoje situacija geresnė
 
JAV maisto produktuose vis dar leidžiamas ne vienas maisto priedas, kuris draudžiamas Europos Sąjungoje. Lietuvos Higienos instituto specialistų duomenimis, maisto priedai, įskaitant ir maisto dažiklius, įtraukiami į leidžiamų maisto priedų sąrašus, tik po Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atliktų mokslinių vertinimų. Leidžiamų maisto dažiklių sąrašas yra griežtai reguliuojamas, periodiškai peržiūrimas ir atnaujinamas pagal naujausius EFSA mokslinius vertinimus. Jei EFSA teikia išvadą, kad maisto priedas gali kelti riziką vartotojų sveikatai, Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis priima atitinkamus sprendimus – apriboti maisto priedų naudojimą maiste arba visiškai uždrausti.
 
„Pastaraisiais metais buvo kai kurių reikšmingų pokyčių, nes šiuo metu EFSA atlieka pakartotinius leidžiamų maisto dažiklių saugos vertinimus, remdamasi naujais moksliniais duomenimis. Vienas aktualiausių pokyčių buvo E 171 (titano dioksido) atsisakymas – nuo 2022 metų jis uždraustas naudoti maisto produktuose kaip maisto dažiklis, nes EFSA išvadose nurodyta, kad negalima atmesti jo genotoksiškumo rizikos. Taip pat nuo 2023-ųjų iki šiol EFSA ir toliau peržiūri kitų maisto dažiklių saugą, pavyzdžiui, Patent Blue V (E 131), Brilliant Black PN (E 151) ir kitus. Vertinimų rezultatai gali lemti leidžiamų kiekių maiste sumažinimą ar net uždraudimą“, – teigia Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų centro Sveikatos stiprinimo skyriaus vyr. specialistas Žilvinas Sakalius.

---

 
Verta žinoti

Vilniaus kolegijos docentė dr. Erika Kubilienė įspėja, kad tam tikrus maisto priedus, ženklinamus E raide, vartoti reikėtų itin atsakingai:
 
- Nuo E122 iki E130 numerio yra tokie maisto dažikliai, kurių patartina vengti. Jų patartina atsisakyti alergiškiems ir astma sergantiems žmonėms. Kai kurie minėti priedai sukelia vaikų dėmesio sutrikimus. Nuo E173 iki E180 ženklinami dirbtiniai mineraliniai maisto dažikliai, o jie kaupiasi žmogaus organizme, todėl jų būtina vengti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!