Stiprus skausmas
 
Gerda iš Druskininkų „Lietuvos sveikatai“ papasakojo būtent apie tokį atvejį. Šeštadienį ji ryte pajuto aštrų skausmą nusišlapinusi. „Supratau, kad prasidėjo uždegimas. Tai ne pirmas kartas, bet ilsėjausi Šventojoje ir neturėjau su savimi pasiėmusi antibiotikų nuo šios ligos. Tiesiog pamiršau, nes paskutinįkart ji buvo gan seniai“, – pasakojo Gerda ir paaiškino, kad ko ko, bet šių vaistų visada turi namuose.
 
Kaip? Juk antibiotikai receptiniai? „Užsizapasinusi. Jie reikalingi visiems atvejams, kada tik susergu, nes pas šeimos gydytoją per dieną juk niekada nepateksi. O skausmas žiaurus, jokie vaistai nuo skausmo nepadeda“, – sakė ji.
 
Pajūryje ji bandė kreiptis į vaistines, tačiau ten kitų vaistų, išskyrus nuo skausmo ir spanguolių ekstrakto jai pasiūlyta nebuvo. „Išgėriau aš jų, bet aišku, kad nepadėjo. Galiausiai nutarėm važiuoti namo į Druskininkus. Sėdom į mašiną, draugas mynė, o aš skaičiavau kilometrus. Susirietusi, įsijungusi sėdynių šildymą, kad bent kiek atlėgtų. Namie išgėriau tabletę, po nepilno pusvalandžio kančios baigėsi. Aleliuja! Pasiėmiau vaistus ir... atgal į Šventąją. Dar tris dienas visiškai normaliai pailsėjau“, – pasakojo pašnekovė.
 
Kur kreiptis?
 
Visgi Gerda apgailestauja, kad realiai tokiose situacijose pacientės paliktos kankintis praktiškai be legalios pagalbos. „Ką tokiais atvejais reikėtų daryti, jei pagal taisykles?“ – klausia pašnekovė.
 
Pagal šiuo metu galiojantį ministro įsakymą, skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, kurios priskirtinos šeimos gydytojo kompetencijai, taip pat skubios ambulatorinės ir kitos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos skubiosios medicinos pagalbos kabinete. Tokie kabinetai priklauso ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai.
 
Tačiau pažymėtina, kad skubiosios medicinos pagalbos kabinetai privalomi ne visur. Skubiai ambulatorinei pagalbai teikti kabinetai privalomai turi būti steigiami penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
 
Kitur, atsižvelgiant į pacientų srautus, įsteigti skubiosios medicinos pagalbos kabinetą skubiai ambulatorinei paslaugai užtikrinti tik rekomenduojama, todėl reikia pasidomėti konkrečios savivaldybės situacija.
 
„Jeigu savivaldybėje nėra skubiosios medicinos pagalbos kabineto, skubios ambulatorinės paslaugos teikiamos toje savivaldybės teritorijoje esančiuose skubiosios pagalbos skyriuose arba besiribojančioje savivaldybėje esančiuose skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose, jei jų nėra – skubiosios pagalbos skyriuose“, – aiškinama ministro įsakyme. Trumpai tariant, jei nėra kabineto, važiuoti į ligoninės priėmimą.
 
Kada teks susimokėti?
 
Tačiau Greta ne kartą girdėjo, kad į skubios pagalbos skyrius ligoninėse reikia kreiptis tik rimtais atvejais. „Sėdėti kelias valandas skubios pagalbos skyriuje susirietus ir galiausiai sulaukti replikų, kodėl čia užimu eilę su menkom bėdom?.. Galiausiai gąsdina, kad, jei dar kreipsiuosi, reikės sumokėti. Vis dėlto paprasčiausias sprendimas yra išsispręsti pačiai, o medikai už tai tik padėkos, kad neužimu eilės“, – mano Gerda.
 
Vis dėlto jei pacientas kreipiasi į ligoninės skubios pagalbos skyrių dėl ambulatorinės pagalbos, nes nėra skubios pagalbos kabineto, mokėti jis neturėtų. Tai patvirtina Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Rasa Savičiūtė. „Jei kreipiamasi dėl ūmių būklių, priskirtų šeimos gydytojo kompetencijai, už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokėti nereikia. Jos apmokamos PSDF lėšomis“, – teigė ji.
 
Be to, sąskaita pacientui automatiškai neišrašoma. VLK paaiškina, kad už sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti susimokėti tais atvejais, jeigu pacientą apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad jo atvejis neskubus, tačiau pacientas vis tiek pageidauja gauti mokamas paslaugas ligoninės skubios pagalbos skyriuje. 
 
Atostogų metu ir išvykus
 
VLK informuoja, kad pacientai, išvykę į kitą Lietuvos vietovę atostogauti, ten gali gauti ligonių kasų apmokamą būtinąją medicinos pagalbą. „Darbo dienomis ji teikiama pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo laiku.
 
Pavyzdžiui, nors pacientas prisirašęs ir gydomas Vilniuje, jo viešnagės Klaipėdoje metu, sunegalavęs darbo dieną, jis gali kreiptis į Klaipėdos mieste esančią polikliniką, kur jam bus suteikta būtinoji medicinos pagalba, priskirta šeimos gydytojo kompetencijai“, – informuoja VLK.
 
Privačių įstaigų klientams
 
Privačių įstaigų klientams valstybė užtikrina tokias pačias teises kaip ir viešųjų. Ministro įsakymas nurodo, kad šeimos klinikos privalo užtikrinti, jog prie jos prirašytiems gyventojams šeimos gydytojo komandos paslaugos būtų teikiamos ne mažiau kaip po 12 valandų per dieną 5 darbo dienas per savaitę. Nedarbo laiku privačios įstaigos yra sudariusios sutartis su kitomis įstaigomis, paprastai viešosiomis, kurios gali užtikrinti šias paslaugas.
 
Nepriėmė
 
Tačiau realybėje nėra viskas taip paprasta. Vilnietė Jolanta turėjo dar kitokią patirtį – ketvirtadienį ant kaklo pastebėjo bėrimą. Kurį laiką jį ignoravo, galvodama, kad tai – vabzdžių įgėlimas, tačiau bėrimas plito. „Šeštadienį vakare sugalvojau nufotografuoti tą vietą ir įmesti į „Google“ paiešką. Pamačiau, kad mano bėrimas primena juostinės pūslelinės. Radau, kad tokiu atveju reikia kreiptis į gydymo įstaigą kuo greičiau – per 72 valandas“, – prisiminė pašnekovė.
 
„Pradėjau svarstyti, ką daryti. Supratau, kad reikia gauti pagalbą gan skubiai, o jei lauksiu savaitę dvi eilėje pas šeimos gydytoją, į rekomenduojamą laiką tikrai netilpsiu. Bet ar laukti pirmadienio, ar ieškoti medikų jau dabar, šeštadienį? Buvau kažką girdėjusi apie skubios pagalbos kabinetus, todėl pradėjau naršyti internete“, – pasakojo Jolanta.
 
Ji prisirašiusi privačioje poliklinikoje. Šios tinklapyje rado nuorodą į vieną Vilniaus polikliniką, su kuria jos įstaiga turi sutartį, kur kreiptis nedarbo valandomis. „Paskambinau ten, ar galiu atvykti, tačiau man buvo miglotai paaiškinta, kad mano būklė nėra skubios pagalbos sąraše, todėl tą patį vakarą nepriims. Liepė bandyti ateiti sekmadienį ryte, stotis į gyvą eilę ir galbūt gydytojas sutiks apžiūrėti ir paskirti vaistus“, – pasakojo moteris.
 
„Kažkaip ir liko neaišku, ar gausiu tą pagalbą, ar ne, ar priklausys nuo geranoriškumo...“ – sakė Jolanta. Norėdama greičiau stabdyti virusą, kuris sukelia šią skausmingą ligą, ji surizikavo nuvažiuoti į vienos didžiųjų sostinės ligoninių priėmimo skyrių.
 
„Įsidrąsinau ir nuvažiavau. Nerimavau, kad mane išvarys namo. Neįsivaizduojat, kaip palengvėjo, kai niekas nesupyko, visi normaliai pažiūrėjo į mano skundą, buvau netgi pakankamai greitai apžiūrėta. Medikai patvirtino, kad man – juostinė pūslelinė ir paskyrė vaistus, kuriuos tuoj pat nusipirkau budinčioje vaistinėje ir ėmiau gerti“, – prisiminė pašnekovė ir pridūrė nesigailinti sprendimo kreiptis anksčiau, kol virusas organizme neįsisiautėjo. „Bet reziumė – suteikė pagalbą ligoninė, o ne poliklinikos skubios pagalbos kabinetas“, – užbaigė ji.

---

 
Svarbu
 
Kokia pagalba teikiama skubios pagalbos kabinete?
skausmas vertinamas ne mažiau kaip 4–6 balais, nenumalšinamas maksimaliomis medikamentų dozėmis;
karščiavimas > 38 ^oC trunkantis > 72 val.;
 
trauma įvykusi > 48 val., didėjantis skausmas ir tinimas bei nedideli sumušimai (nereikia vaizdinių tyrimų);
progresuojanti ūmi alerginė reakcija, kai pasireiškia bėrimas ir niežulys, be anafilaksijos požymių;
 
ūmus pykinimas, vėmimas (besikartojantis), viduriavimas (besikartojantis) be sisteminės intoksikacijos požymių;
gyvūnų įkandimai ir įdrėskimai, kai nereikalingas chirurginis žaizdos sutvarkymas;
 
žaizdų perrišimas po chirurginių intervencijų, kai nereikalingas tolesnis chirurginis žaizdos sutvarkymas;
širdies ritmo sutrikimas, trunkantis ilgiau nei 48 val., nevartojant kraują skystinančių vaistų, kai negalima atlikti ritmo atkūrimo;
 
laikino nedarbingumo pažymėjimo dėl ūmios būklės arba susirgusio vaiko slaugos išdavimas pirmą kartą;
paviršinės akių infekcinės ligos, prasidėjusios prieš > 48 val.;  
paviršiniai svetimkūniai;
 
lengvi nudegimai, kai nėra bent vieno iš šių požymių: cirkuliaraus nudegimo;  kvėpavimo takų nudegimo; apima veidą bei kaklą; nudegimas apima tarpvietės sritį; nudegimas apima sąnarius; yra didelės kinetinės energijos.
 
Vaikams:

(išskyrus kūdikius) karščiavimas daugiau kaip 37,8 °C, trunkantis ilgiau nei 24 val., nepraeinantis skiriant karščiavimą mažinančius vaistus;
naujai atsiradęs ir plintantis bėrimas, atsiradęs per 24 val.;
ūmus skausmas, nepraeinantis nuo analgetikų;
 
ūmūs / pasikartojantis vėmimas ir (ar) viduriavimas, be dehidratacijos požymių;
ūmus skausmas ir diskomfortas šlapinantis (dizurija);
ūmi alerginė reakcija, kai pasireiškia bėrimas, tinimas, bet nėra anafilaksijos požymių;
 
paviršinės žaizdos, kurios nereikalauja chirurginės intervencijos;
erkių įsisiurbimas, kai įkandimas įvyko per pastarąsias 24 valandas, tačiau nėra jokių ankstyvųjų infekcijos požymių;
gyvūnų smulkūs įkandimai, kai nereikia chirurginės pagalbos ir nėra poreikio pasiutligės profilaktikai;
 
paviršinės akių infekcinės ligos, prasidėjusios prieš > 48 val.;  
laikino nedarbingumo pažymėjimo dėl ūmios būklės arba susirgusio vaiko slaugos išdavimas pirmą kartą;
 
lengvi nudegimai, kai nėra bent vieno iš šių požymių: cirkuliaraus nudegimo; kvėpavimo takų nudegimo; apima veidą bei kaklą; nudegimas apima tarpvietės sritį; nudegimas apima sąnarius; yra didelės kinetinės energijos. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!