Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
Margarita Jankauskaitė
2025-07-04
2000-ųjų spalio 31-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1325 „Moterys, taika ir saugumas“. Ji paženklino esminį paradigmos poslinkį – tarptautiniu mastu buvo pripažinta, kad moterys nėra vien taikos proceso stebėtojos ar aukos. Jos privalo būti pripažintos lygiavertėmis dalyvėmis, be kurių taika nėra tvari.
Kodėl moterų įtraukimas į taikos procesus yra toks svarbus? Nes tai susiję ir su teisingumo, sprendimų efektyvumo, ir su ilgalaikių pokyčių stabilumo klausimais.
Tyrimai rodo, kad moterims dalyvaujant derybose, tikimybė, jog taikos susitarimai išliks ilgalaikiai, padidėja 35 proc., nes moterys aktyviau kelia socialinio teisingumo klausimus, rūpinasi bendruomenių atsigavimu, švietimu, sveikatos apsauga ir nukentėjusių asmenų reabilitacija – tuo, kas kuria pagrindus ilgalaikei taikai, o ne tik nutraukia karo veiksmus.
Aktyvus moterų įsitraukimas į taikos procesus atveria įvairesnę perspektyvą. Jos dažniau dirba su vietos bendruomenėmis, todėl yra geriau susipažinusios su kasdieniais saugumo iššūkiais. Jų dalyvavimas reiškia, kad į taikos kūrimą įtraukiami įvairūs visuomenės sluoksniai ir stiprinamas pasitikėjimas procesu.
Įžvalgos, grindžiamos moterų patirtimi, leidžia anksti identifikuoti augančius konfliktų židinius, smurto riziką, socialinės atskirties priežastis. O visa tai svarbu galvojant apie prevenciją ir eskalacijos mažinimą.
Moterys pasaulio mastu jau dabar atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį taikos procesuose, dažnai neoficialiai, kaip bendruomenių lyderės, pagalbos teikėjos, tarpininkės, švietėjos. Todėl oficialus jų įtraukimas tėra pripažinimas to, kad moterų darbas, įžvalgos ir tinklai turi strateginę vertę tiek taikos metu, tiek kilus krizėms ar atsigavimo laikotarpiu.
JT Rezoliucija 1325 įtvirtina moralinį ir teisinį imperatyvą. Ji remiasi žmogaus teisių principais ir yra ne šiaip rekomendacija, o įpareigojimas jų laikytis. Todėl valstybės, kurios neįtraukia moterų į sprendimų priėmimą saugumo srityje, vertinamos kaip nesilaikančios tarptautinių normų.
Lietuva prisideda prie tarptautinės darbotvarkės „Moterys, taika ir saugumas” (MTS) tikslų. II Nacionalinio veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpiu (2020-2024) buvo pasiektas reikšmingas pokytis moterų atstovavimo srityje – jos sudarė 57 proc. tarptautinių misijų dalyvių. Vyko plataus masto mokymai MTS darbotvarkės klausimais, ypač krašto apsaugos sistemoje, inicijuotos smurto prieš moteris prevencijos priemonės.
Tačiau yra ir trūkumų. Pavyzdžiui, stinga dėmesio moterų karjeros galimybėms saugumo struktūrose ir mokymų poveikio vertinimo. Tvariam pokyčiui pasiekti, būtina nuosekli kiekybinių ir kokybinių rodiklių pažangos stebėsena, glaudus institucijų bendradarbiavimas. Svarbu, kad MTS darbotvarkės klausimai nugultų ir savivaldybių strateginiuose planuose. Juk būtent čia vyksta konkretus poveikis žmonėms – teikiamos paslaugos, plėtojama infrastruktūra, taip pat ir susijusi su saugumu.
JT Rezoliucija 1325 niekada nebuvo vien apie moterų „skaičiaus padidinimą“. Ji siekia saugumo architektūros pertvarkos – lyčių dėmens įtvirtinimo sprendimų priėmimo struktūroje, kuri laiduoja didesnį atsparumą, veiksmingumą ir tvarumą. O tai Lietuvos visuomenei kaip niekad svarbu.
Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: