Panašu, kad bręsta kolektyvinis ginčas dėl interesų tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir profesinių sąjungų. „Derybos šiame etape baigtos“, – patvirtino Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė apie kovą prasidėjusias Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties derybas.
 
Kai kuriais svarbiais klausimais neradusios sutarimo su SAM profesinės sąjungos praėjusią savaitę, liepos 9 dieną, jai išsiuntė Nesutarimo protokolą. Nepavykus rasti kompromiso tarp šalių gali prasidėti kolektyvinis ginčas.
 
O Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę savo poziciją visuomenei netiesiogiai demonstravo paviešindama žinutę apie išaugusius medikų atlyginimus – viešosiose gydymo įstaigose vidutinis medikų darbo užmokestis nuo 2016 m. iki 2025 m. pirmojo ketvirčio padidėjo tris kartus, o algų fondas nuo 50 mln. iki 169 mln. eurų.
 
Nesutarimo protokolas
 
R.Kiršienė „Lietuvos sveikatai“ teigė, kad kolektyvinės sutarties derybos su SAM buvo itin įtemptos, kol galiausiai tapo aišku, kad kai kuriais klausimais su ministerija susitarti nepavyks.
 
„Šiuo metu derybos pasibaigė nesutarimu. Tai yra tam tikri klausimai, kuriais sutarėme, ir tie, kur nesutarėme. Dėl jų nusiuntėme ministerijai Nesutarimo protokolą“, – teigė R.Kiršienė.
 
Jį taip pat reikės suderinti tarpusavyje, ar vienodai įvardijami klausimai, dėl kurių šalys nesutaria. Bet net ir iki galo nesuderinus, turėdamos posėdžių protokolus ir garso įrašus, profsąjungos galės formuluoti reikalavimus.
 
„Apie Nesutarimo protokolo turinį negaliu kalbėti, nes esame pasirašę konfidencialumo sutartį, galiu pasakyti tik apie rezultatą“, – pasakojo R.Kiršienė.
Ji teigia, kad tarp nesutariamų klausimų yra ir algų klausimas.
 
Kas laukia toliau? „Greičiausiai vyks kolektyvinis ginčas“, – sakė pašnekovė. Toks jau buvo prieš keletą metų esant ministru Arūnui Dulkiui. Jo baigtimi profesinės sąjungos liko patenkintos. „Jis baigėsi šalių abipusiu susitarimu, pavykus rasti kompromisus“, – sakė R.Kiršienė.
 
Profsąjungos pirmininkė teigia, kad kolektyvinis ginčas tuomet vyko dėl to, kurių metų minimalią mėnesinę algą (MMA) taikyti skaičiuojant medikų algas. Ar šįkart irgi nesutariama dėl to paties? R.Kiršienė teigė, kad to atskleisti negali. „Galiu pasakyti bendrai, kad tai yra algų klausimas, kvalifikacijos klausimai“, – sakė ji.
 
Derybos sunkios
 
Slaugos darbuotojų atstovė, LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė iš savo pusės taip pat patvirtina, kad derybos sunkios.
 
„Negalime atkleisti jų eigos, – teigė ji „Lietuvos sveikatai“, taip pat minėdama konfidencialumo sutartį. – Tikėtina, kad iki rudens turėsime daugiau informacijos, tačiau kol kas optimizmo nėra daug. Vis dėlto kol nepadėti parašai, nesurašyti galutiniai protokolai – vilčių negaliu prarasti. Nors derybos tikrai nelengvos ir gali būti sudėtinga pabaiga.“
 
Kokių lūkesčių derybų metu turėjo slaugytojų atstovai? „Kasmet tariamasi dėl formulėje esančio minimalios mėnesinės algos dydžio, kad jisai būtų ne dvejų, trejų metų senumo. Vienas pagrindinių mūsų lūkesčių, kad jis bus paliekamas ne ankstesnių, o pernai metų“, – sakė ji. Bet kaip ir R.Kiršienė apgailestavo negalinti atskleisti, ar MMA taikymas – viena nesutarimo priežasčių.
 
„Taip pat mums svarbus finansavimas darbo užmokesčiui, ir būtent įrašyta rekomendacija, kad ligonių kasų skiriamą finansavimą rekomenduojama skirti darbo užmokesčiui didinti. Nes ir anksčiau tokia rekomendacija buvo, mat kiti darbdaviai be jos nesutinka šių lėšų skirti darbo užmokesčiui“, – sakė A.Volodkaitė ir pridūrė, jog kitas svarbus susitarimo objektas – pakopinės kompetencijos – jų įveiklinimas ir apmokėjimas.
 

„Norėtųsi, kad slaugytojų algos didėtų atsižvelgiant į augančias kainas, paslaugų sektoriaus įkainius, nes slaugytojų trūkumas gilėja. Nors jų paruošiama, ne visi ateina į gydymo įstaigas, nes darbas sunkus, pacientų daug, būklės sudėtingos, o emocinis klimatas irgi ne visada patenkinamas“, – kalbėjo LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė.

 
Dvigubai lenkia Lietuvos vidurkį
 
Grįžtant prie SAM žinutės apie per devynerius metus pakitusius medikų atlyginimus, prieš mokesčius vidutinė gydytojų alga pirmą 2025 m. ketvirtį siekė 5 345 eurus, o slaugytojų – 2 621 eurą. (2016 m. atitinkamai – 1721 ir 884 eurus.) Atmetus mokesčius, į rankas gydytojai gauna apie 3 tūkst. eurų, o slaugytojai – 1,5 tūkst.
 
Pernai metų duomenimis, vidutinis Lietuvos gyventojų darbo užmokestis buvo kiek mažesnis nei slaugytojų ir siekė apie 1,3 tūkst. eurų į rankas (2196,4 eurų su mokesčiais).
 
Gydytojų algos Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį viršija daugiau nei du kartus – šis santykis yra 2,3 (Latvijoje – 1,3, Estijoje – 1,7). Ministerija skelbia, kad slaugytojų atlyginimų santykis su šalies VDU – nuo 1,1. „Jis nedaug skiriasi nuo EBPO šalių vidurkio, kuris yra apie 1,2“, – teigia SAM.
 
Komentarų lietus
 
SAM pasidalijimas apie algų didėjimą socialiniame tinkle sulaukė didelio stebėtojų aktyvumo – nuomonę išsakė daugiau nei du šimtai komentatorių. „Kur čia tiek gaunama?“ – smalsavo vienas. „-40% nuo 5345 tai ne kažkas lieka… Arba reikia + dar vienu etatu privačioje klinikoje dirbti papildomai“, – rašė kitas socialinių tinklų dalyvis.
 
„Pateikta gydytojų alga ne už standartinį etatą. Visi dirba daug daugiau. Kai kuriose specialybėse standartas dirbti 1,5 etato. Tai vat ir padalinkit 5k iš 1,5. Plius, alga ant popieriaus.“ Tačiau SAM teigia darbo užmokestį skaičiuojanti vienam etatui, todėl pusantro etato užmokestį reikėtų ne dalinti, o pridėti.
 

Paprašyta pakomentuoti šią situaciją Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė teigia, kad SAM skaičiai „ne visai atitinka tikrovę“. „Tikrai ne visose įstaigose tokios algos tiek gydytojų, tiek ir slaugytojų. Vieni gauna didesnius, kiti mažesnius atlyginimus, o kai viskas padalijama, atrodo visai neblogas rezultatas“, – vidurkio skaičiavimą kritikavo ji.

 
Kokia, anot LSADPS pirmininkės, reali gydytojų alga? R.Kiršienė teigia, kad tai būtų apie 2-2,5 tūkst. eurų į rankas.
 
„Darbo užmokesčio didėjimas yra, – sutinka LSSO prezidentė A.Volodkaitė, bet taip pat apeliuoja į vidurkio skaičiavimo niuansus. – Jis nevienodai didėja, priklausomai nuo įstaigos tipo, vietos.“
 
Ji konstatuoja, kad algos neatitinka slaugytojų lūkesčių. Ne visada pakeliama pagal įsipareigojimus, t.y. 10-12 proc., vykstant reformoms, jungiant įstaigas slaugytojams darbo užmokestis ne visada suvienodinamas.
 
Spaudimas vadovams
 
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras mano, kad gydytojų atlyginimai šiai dienai jau tikrai yra gana nemaži. „Na, o slaugytojų atlyginimas ne tiek didėjo, ypač periferijoje“, – sakė jis.
 

„Gydytojų algų dydį lemia konkurencija tarp viešųjų ir privačių įstaigų. Vadovai turi užtikrinti paslaugas, nesvarbu, ar tai būtų regiono, ar rajono ligoninė. Be to, ministerijos tikslas yra eilių trumpinimas. Vadovams yra spaudimas ir suteikti įvairaus profilio paslaugų. Atitinkamai jie sprendžia tą klausimą siūlydami specialistams didesnes algas, kad juos įdarbintų“, – aiškino Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras.

 
„Kad prisiviliotų gydytojų į periferiją, kur ypač jų trūksta, kai kurios savivaldybės remia papildomai, dar suteikia būstą, transportą ir panašiai“, – algų augimo priežastis vardijo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas.
 
Neturi kur eiti
 
Tačiau slaugytojos negali lygiuotis algomis su gydytojais, kartais – nė perpus. Ministerijos duomenimis, sveikiausias santykis tarp gydytojų ir slaugytojų algų yra universiteto ligoninėse, kur slaugytojų algos sudaro apie 54,5 proc. gydytojų atlyginimo.
 
Didžiausias skirtumas – rajono ligoninėse, kur slaugytojų algos sudaro mažiau nei 40 proc. gydytojų atlyginimo. Iš universiteto ligoninių pirmauja Klaipėdos universiteto, po jos eina Kauno klinikos, trečioje vietoje – Santaros.
 
Nepaisant to, kad deklaruojamos slaugytojų algos gan nedidelės, profsąjungų atstovai teigė netikintys ir šių skaičių realumu.
 
A.Volodkaitė aiškina, kad visų pirma buvo skelbiama alga neatskaičius mokesčių, taip pat, kaip jau minėta, skelbiami vidurkiai, kas reiškia, kad dalis gauna daugiau, o dalis – gerokai mažiau.
 
„Paprastai didžiosiose universiteto, respublikinėse ligoninėse teikiama daugiau paslaugų ir darbo užmokesčiai didesni, o rajonų, regioninių, nedidelių poliklinikų slaugytojų algos nesutampa su ta informacija, kuri yra paskelbta“, – aiškino A.Volodkaitė
 
„Turime skundų ir pavyzdžių, kai už etato krūvį slaugytojai gauna apie tūkstantį eurų į rankas ar net tiek nesiekia, tada jie dirba didesniais krūviais, naktimis, savaitgaliais, kad darbo užmokestis būtų didesnis“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad didesnius darbo užmokesčius gauna slaugos administratoriai, sudėtingesniuose skyriuose dirbantys slaugytojai.
 
Ji teigia, kad tenka dalyvauti diskusijose, jog algos didinamos vangiai, neatsižvelgiama į darbo krūvį, jo sudėtingumą, kiek pacientų tenka prižiūrėti.
 
R.Kiršienė sako, kad ne kartą yra kalbėjusi su slaugytojais apie jų algas. „Rajonuose jie uždirba apie 1,2-1,3 tūkstančio eurų. To priežastis – neturi kur daugiau eiti, ką daryti, ypač, jei žmogus pensinio amžiaus. Vadovai tai išnaudoja savo naudai“, – sakė R.Kiršienė.
 
Kur moka daugiau?
 
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, slaugytojų algos didžiausios GMP tarnyboje ir universiteto ligoninėse. Iš universiteto ligoninių dosniausios Kauno klinikos, likusios moka panašiai ir kiek mažiau. Trečia vieta pagal atlygio dydį tenka poliklinikoms. Mažiausiai slaugytojai uždirba PSPC, antra nuo galo darbovietė pagal algos dydį – rajono ligoninės.
 
Gydytojams, atvirkščiai – būtent pastarosios neša daugiausiai džiaugsmo žvelgiant į sąskaitą banke. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, didžiausios gydytojų algos šiuo metu fiksuojamos rajono ligoninėse, paskui poliklinikose ir regiono ligoninėse.
 
Kiek mažiau gydytojai uždirba respublikinio lygio ligoninėse. Iš universiteto ligoninių aukščiausias algas siūlo Klaipėda. Nenuostabu – įstaiga itin stengiasi atsitiesti su paslaugomis ir suformuoti nukraujavusį po sujungimo kolektyvą. Po to eina Kauno klinikos, trečioje vietoje – Santaros.
 
SAM skelbia, kad rajono ligoninėse algos šiemet didėjo net 786 eurais. Regiono ligoninėse – 698 eurais, o poliklinikose – 515 eurų. Didžiausias slaugytojų algų augimas buvo regiono ligoninėse – 291 euras. Universiteto ligoninėse algos slaugytojams didėjo 219 eurų, o rajono ligoninėse – 214 eurų. 
 
Gali uždirbti ir 7 tūkst.?
 
Kokios gydytojų specializacijos daugiausiai apmokamos? K.Štaras teigia, kad tai specialybės, kurių ligomis sergamumas didžiausias, pavyzdžiui, kardiologija, taip pat vadovai pasiryžę dosniai mokėti tiems, kurie užtikrina itin svarbias ligoninei paslaugas. Pavyzdžiui, anesteziologams reanimatologams, dirbantiems intensyviojoje terapijoje, kurią būtina išsaugoti norint turėti aktyvų gydymą. Nepigiai atsieina jau minėti kardiologai, neurologai ir oftalmologai, kuriuos graibsto sveikatos centrai, nes jų paslaugos įtrauktos į bazinį privalomų paslaugų paketą.
 
Piniginę dosniau nei kitiems medikams atverti tenka ir samdant endoskopuotojus, endoskopines operacijas, gastroskopijas, kolonoskopijas atliekančius specialistus. „Ten pacientų eilės iš tiesų didžiulės, o norint įvykdyti rodiklius, prevencines programas, pacientai turi laiku papulti pas šiuos gydytojus...“ – pasakojo K.Štaras. 
 
Populiariausių specialybių gydytojai per mėnesį į rankas vidutiniškai gauna nuo 4 tūkst. eurų, bet tai nėra lubos. Pasak pašnekovo, reikalingiausieji vidutiniškai gali uždirbti ir 6-7 tūkst. eurų į rankas už etatą. „Be abejo, kiekviena įstaiga turi savo apmokėjimo tvarką ir specialistas specialistui nelygus. Vienas per valandą priima penkis pacientus, kitas – du tris. Atitinkamai nuo to kinta ir darbo užmokestis“, – sakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas.
 
R.Kiršienė pastebi, kad didesni yra šeimos gydytojų atlyginimai, nes jie gauna papildomą finansavimą iš savivaldybių. Taip pat geriau apmokami skubios pagalbos gydytojai. „Esant trūkumui algos didėja ir tai iškreipia statistiką“, – teigė ji.
 
Su tuo sutinka ir K.Štaras. „Pavyzdžiui, Vilniaus mieste, jei pacientas per septynias dienas papuola pas šeimos gydytoją, yra numatytos lėšos visai komandai – tiek gydytojui, tiek slaugytojams“, – sakė jis.
 
„Dėl radiologų šiuo metu jau nėra tokio išskirtinumo, kaip kažkada buvo, nes telemedicinos galimybės nereikalauja jų fizinio buvimo vietoje“, – atlygio temą užbaigė K.Štaras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!