Problemos nemato
 
Patyčių skandalas Lietuvoje kilo po to, kai „Youtube“ tinklalaidėje „Koks skirtumas“ jos vedėjai – komikai Dominykas Klajumas, Andrius Zimaitis ir Antanas Kisliakas – išsityčiojo iš LRT projekto „Ko nesakyti“ dalyvių. Šis visuomeninio transliuotojo projektas buvo skirtas atkreipti dėmesį į stereotipus ir diskriminaciją, su kuria susiduria įvairios visuomenės grupės, tarp jų – ir achondroplazija sergantys žmonės.
 
Reaguodama į tinklalaidės turinį, LRT televizijos projektų kūrybos vadovė Indrė Zelbaitė-Ciesiūnienė išplatino pranešimą, kuriame apgailestavo, jog nufilmuotos istorijos virto atvirų patyčių objektu. „Tikime, kad ir patys komikai supras, kodėl tai žeidžia, ir ras būdą atsiprašyti tų, kuriuos jų žodžiai galėjo įskaudinti“, - rašė ji.
 
D.Klajumas, deja, nesuprato: „Trumpai ir greitai – visi, kurie atsisėdę aiškina, kaip čia galima juokauti ir panašiai, nepamirškit, kad jūs esate problema, nes jūs galvojat, kad suaugęs žmogus su trumpomis kojytėmis ir rankytėmis negali taip pat „bajerio“ kaip jūs priimti. Tai galit susikišti į b*** sau visus šituos dalykus“. Jis taip pat pridūrė, kad neigiamas dėmesys vis tiek didina jo matomumą.
 
A.Kisliakas pareiškė, kad neketina atsiprašinėti tų, kam juokai nepatiko: „Ko aš nesiruošiu daryt, tai atsiprašinėt visų, kam tie juokai nepatiko, buvo „per žiaurūs“ ar „neskanūs“. Turinys viešas, tai jūs tikrai turit teisę jį suvokti ar išjausti kaip norit. Bet aš jums nieko nesu skolingas.“
 
Viešai atsiprašė tik A.Zimaitis: „Šiandien blogiausiu būdu supratau, kad humore ribos ne visada yra tam, kad jas peržengtum. Labai atsiprašau visų, ką įskaudino podcaste „Koks skirtumas“ išsakyti juokeliai. Tai buvo skaudi pamoka, dovanokit.“
 
Ne prajuokino, bet supykdė
 
„Aš esu tėtis, kuris augina neįgalų vaiką. Vaiką, kuriam yra nustatyta achondroplazija. Tokį vaiką, iš kurio klajumas atvirai tyčiojasi ir tame nemato nieko blogo. Bet ji vis dar yra vaikas ir kol kas mes ją galime nuo viso to apsaugoti. Man kyla klausimų. Ar jūs, visi tie klajumai, kuriems toks turinys atrodo juokingas, bent įsivaizduojate, kiek neįgaliam žmogui kiekviena diena pareikalauja jėgų? Ar pagalvojate apie visas reabilitacijas, kurias jie turi iškęsti, apie vaistus, skausmus, kasdien atremiamus žvilgsnius, psichologinį smurtą? Jie nepasirinko negalios, bet tu, klajumai, pasirinkai tokiu būti“, – socialiniame tinkle rašė dviejų dukterų tėvas Rytis Dailydė.
 
Atviros patyčios apstulbino ir pačius LRT projekto herojus. „Aš atėjau su atvira, jautria širdimi – pasakoti apie savo gyvenimą su achondroplazija. Deja, vietoj nuoširdumo teko patirti pažeminimą - trys komikai nusprendė pasijuokti iš mano išvaizdos. Noriu pasakyti labai aiškiai: tai, kas įvyko, buvo patyčios. Tai nebuvo „humoras“, nebuvo „netyčia“ – tai buvo išankstinis požiūris, kad žmogus, turintis genetinį skirtumą, gali būti paverstas pramoga. <...> Mums jau ir taip nelengva. Rasti tikrų draugų. Jaustis priimtiems. Išeiti į viešumą, be baimės būti vertinamam vien dėl išvaizdos. Mes nenorime būti gražūs „eksponatai“, stovintys kaip stulpai dėl dėmesio. Mes norime būti žmonės tarp žmonių“, – pasisakė Kotryna Locaitytė.
 
Komikų kalbas griežtai pasmerkė Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. „Yra ribos. LRT vaizdo klipe dalyvavę žmonės greičiausiai ir taip turėjo sukaupti jėgas ir kalbėti su tikslu mažinti stigmą apie žmones su negalia. Norisi tikėti, kad toks menkinimas, kurį pademonstravo turinio kūrėjai, turės atvirkščią efektą.“
 
Įsikišo institucijos
 
Dėl tinklalaidėje nuskambėjusių teiginių Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pradėjo tyrimą. Kaip praneša visuomeninis transliuotojas, tarnyba per tris mėnesius sieks įvertinti, ar vaizdo įraše esama neapykantos kalbos.
 
„Ar ji nukreipta prieš tam tikrą pažeidžiamą grupę, jei tokia grupė yra menkinama, niekinama, iš jos yra tyčiojamasi – visi šitie dalykai yra pakankamai akivaizdūs indikatoriai, leidžiantys nuspręsti ir atriboti neapykantos kalbą nuo leistinos saviraiškos“, – LRT komentavo tarnybos atstovė Aliona Gaidarovič.
 
Linksmino gimtadienio dalyvius
 
Panašus skandalas liepą kilo ir Ispanijoje. Kritikos sulaukė Barselonos futbolo garsenybė Lamine Yamalas, kurio gimtadienio šventei, pasak Žmonių su achondroplazija ir kitomis skeletinėmis displazijomis asociacijos Ispanijoje (ADEE), „vien pramogai ir atrakcijai“ buvo samdomi žmonės su achondroplazija.
 
„Nepriimtina, kad XXI amžiuje žmonės su achondroplazija vis dar naudojami kaip pramoga privačiuose vakarėliuose, ir dar blogiau, kai šie incidentai susiję su viešais asmenimis kaip Lamine Yamalas. Mūsų kolektyvo orumas ir teisės nėra kieno nors pramoga, jokiomis aplinkybėmis“, - pareiškė ADEE prezidentė Carolina Puente.
 
Kaip skelbia CNN, Ispanijos Socialinių teisių ministerijos Žmonių su negalia teisių generalinis direktorius Jesús Martín Blanco paprašė atitinkamų institucijų pradėti tyrimą. Jis sako, kad žmonių su achondroplazija samdymas privatiems vakarėliams „grąžina mus į praeitį, į viduramžius“.
 
„Mus neramina, kad gerai žinomas asmuo, galintis turėti tokią įtaką jaunimui, naudoja šiuos žmones tokiu žalingu būdu privačiam vakarėliui“, – pridūrė jis.
 
Tiesa, du žemaūgiai asmenys, asmeniškai dalyvavę futbolininko gimtadienyje, žiniasklaidai teigė esantys „pagerbti, kad buvo pakviesti į šventę“ ir „griežtai atmetė bet kokį teiginį, kad iš jų buvo tyčiojamasi“. „Kaip suaugusieji su achondroplazija, mes turime savo balsą, savo nuomonę ir gebėjimą priimti sprendimus dėl savo asmeninio ir profesinio gyvenimo“, – teigė jie.
 
Ispanijos įstatymai šiuo metu draudžia bet kokią veiklą, kuri „naudoja žmones su negalia <...> kaip pajuokos, patyčių ar pašaipos objektus, taip pažeidžiant žmogaus orumo principą“. Nors šiuo metu už pažeidimą nenumatyta civilinė ar baudžiamoji atsakomybė, šalies vyriausybė jau patvirtino įstatymo pakeitimus ir perdavė juos parlamentui galutiniam balsavimui. Priėmus šiuos pakeitimus, už sunkius pažeidimus galės būti skiriamos solidžios baudos – nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!