„Pokyčiai yra pakankamai lėti. Pagal tai, kiek sulaukiam prašymų ar nusiskundimų, tai yra pakankamai opus ir aktualus klausimas, ypač mažesniuose Lietuvos miestuose“, – sako Lietuvos asmenų su negalia draugijos teisininkė Agnė Klemanskienė ir pastebi, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo švietimo, nes tai yra tiesiogiai susiję su asmenų, turinčių negalią, įdarbinimu.
 
Iššūkis – iššsilavinimas
 
Pasak pašnekovės, jau egzaminų laikymo tvarka parodo tolesnę ateitį. „Šiandien švietimo prieinamumas asmenims su negalia yra labai ribotas – jie negali rinktis ugdymo įstaigos, patenka į tą pačią sistemą kaip ir asmenys neturintys negalios. Yra taikomas teritorinis principas“, – sako Lietuvos asmenų su negalia draugijos atstovė.
 
A.Klemanskienė pastebi, kad įmonės asmenis su negalia į darbą priima gana vangiai dėl įvairių priežasčių, viena dažniausių – darbinės aplinkos pritaikomumas. „Asmeniui su negalia neretai reikalingas fizinės aplinkos pritaikymas: prieiga prie darbo priemonių, pačios įstaigos. Reikalingi pandusai, keltuvai. Dažnai kyla klausimų dėl tam tikrų higienos normų reikalavimų, jei asmuo su negalia juda vežimėliu ir lauko, ir vidaus sąlygomis“, – sako teisininkė.
 
Dar vienas trukdis, anot jos, kad žmonės su negalia neretai nemoka savęs pateikti pokalbyje su darbdaviu – nedrįsta pasakoti apie save, turimus iššūkius ir poreikius, nes nuogąstauja dėl būsimo darbdavio bei kolegų vertinimo, galimybės konkuruoti. „Galbūt galėtų būti vieninga sistema, bet atsižvelgiant į asmenų su negalia poreikius, kurie neretai būna specializuoti“, – teigia A.Klemanskienė.
 
Sąlygas turi patikrinti patys
 
Vienas didžiausių iššūkių siekiant įsidarbinti neįgaliesiems yra sužinoti, kurios įmonės turi reikiamą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnyba tokios informacijos neteikia.
 

„Tik gavę darbo pasiūlymą ir nuvykę į vietą jie pamato, kad aplinka yra nepritaikyta. Kol kas nėra tvarkos, kad darbdaviai turėtų nurodyti, ar jų teikiamos paslaugos, pati įstaiga yra pritaikyta asmenims su negalia. Yra tik rekomendacija“, – pastebi Lietuvos asmenų su negalia draugijos teisininkė Agnė Klemanskienė.
 

Deja, bet asmenys su negalia vis dar susiduria ir su tebesančia stigma: „Jei dalyvauja konkurse su asmenimis neturinčiais negalios, jie dažniausiai išgirsta tradicinį pasiūlymą susisiekti, tačiau kvietimo dirbti taip ir negauna.“
 
Kitaip nei dėl darbdavio, skundų dėl neigiamo kolegų požiūrio paprastai nesulaukiama. Darbdaviai jau pirmojo pokalbio metu neslepia nerimo, kad asmuo su negalia dažnai sirgs, ims nedarbingumą ir be užuolankų pasako, kad jiems tai nepriimtina. Nors kiekvieno asmens su negalia sveikatos būklė ir poreikiai skirtingi, darbdaviai retai į tai įsigilina. „Yra tam tikros išankstinės nuostatos, kurias asmeniui su negalia, dalyvaujančiam darbo pokalbyje, pakeisti gana sudėtinga“, – sako Lietuvos asmenų su negalia draugijos atstovė.
 
Anot jos, situacija viešajame ir privačiame sektoriuje gana skirtinga dėl nevienodų standartų. Kol kas dar tik kalbama, kad privačiame sektoriuje taip pat būtų taikomos įdarbinamų asmenų su negalia kvotos. A.Klemenskienės teigimu, privačiame sektoriuje jos turėtų būti didesnės nei 5 proc., nes jis apima didesnę rinkos dalį. Asmenų su negalia įdarbinimas didesniais mastais ypač reikalingas mažesniuose miestuose.
 
Nori dalyvauti sprendžiant problemas
 
Pastebima, kad palankiausiai asmenis su negalia darbo rinkoje priima paslaugų ir IT sektoriai. „Žinoma, yra pavienių atvejų, kai žmonėms pavyksta įsidarbinti. Pavyzdžiui, bankai jau atviresni. Galbūt padeda viešumas. Taip pat kai kurie asmenys patys yra drąsesni, labiau motyvuoti. Tačiau yra ir tokių, kuriems ypač reikia pagalbos, priėjimo prie jų, pasitikėjimo“, – sako A.Klemanskienė.
 
Jos teigimu, labiausiai norėtųsi daugiau bendrystės, viešų diskusijų, įtraukties asmenų su negalia labui dirbančių nevyriausybinių organizacijų, kurios yra arčiausiai šių žmonių, kurios gali identifikuoti problemas, įtraukti asmenis su negalia, išsakyti jų lūkesčius ar pakviesti tai padaryti juos pačius. „Norisi, kad atsakingi asmenys iš pirmų lūpų išgirstų, su kokiais iššūkiais susiduria tie žmonės, pamatytų problemas jų akimis“, – teigia Lietuvos asmenų su negalia draugijos atstovė.
 
Ne mažesnė nei darbas problema asmenims turintiems negalią yra ir laisvalaikis bei dalyvavimas visuomeniniame gyvenime. Pasak A.Klemenskienės, dažnai šiems asmenims reikalinga asmeninio asistento ar socialinio darbuotojo pagalba organizuojant poilsį, o ją gauti ne darbo metu – vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis – yra dar sunkiau nei įprastai.
 
„Apskritai, norėtųsi daugiau vieningumo, daugiau informacinės sklaidos ir ne tik reklaminio pobūdžio. Kažkieno sėkmės istorijas asmenys su negalia dažnai vertina skeptiškai, ypač iš mažesnių miestelių, nes šalia mato kitokią realybę. Natūralu, kad didesniuose miestuose daugiau galimybių. Būtų gerai, kad informacinė aplinka pasiektų ir mažesnes bendruomenes, o pateikiama informacija būtų kuo suprantamesnė“, – sako Lietuvos asmenų su negalia draugijos atstovė.
 
Lėtai, bet geryn
 
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. buvo registruota 10,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia. Metų pradžioje jų buvo 11,7 tūkstančių. Birželį šis skaičius sumažėjo 300 (2,3 proc.), palyginti su geguže, ir dabar asmenys su negalia sudaro 7,1 proc. visų registruotų darbo ieškančių žmonių.
 
Šiemet ir pernai liepos 1 d. fiksuotas panašus skaičius negalią turinčių asmenų, o tiksliau –  33 asmenimis (0,3 proc.) mažiau. Šių metų pirmąjį pusmetį  Užimtumo tarnybai tarpininkaujant buvo įdarbinta 3,1 tūkst. asmenų su negalia, savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 800.
 
2024 m. Užimtumo tarnybai tarpininkaujant  įsidarbino 6 tūkst. bedarbių su negalia – tai 8,6 proc. (400) daugiau nei per 2023 metus. Dar 1,5 tūkst. asmenų su negalia pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus, o tai yra 4,1 proc. daugiau nei 2023 metais.

---

 
Tarp kitko
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu prieš porą metų „Spinter“ atlikta apklausa atskleidė, kad šalies visuomenė yra pasirengusi platesniam negalią turinčių žmonių įsitraukimui į darbo rinką ir, suprantama, visuomeninį gyvenimą.
 
Absoliuti dauguma (95 proc.) respondentų patvirtino, kad sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama. 72 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje. Absoliuti dauguma (90 proc.) tyrimo dalyvių pritaria teiginiui, kad negalią turintys žmonės yra lojalūs darbuotojai. Net 92 proc. visų tyrimo dalyvių patvirtino, kad, būdami darbdaviu, priimtų į darbą žmogų su negalia, jeigu jo kompetencija būtų pakankama.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!