- Esate ne iš tų politikų, kurie slepia asmeninį gyvenimą.
 
- Dėl aktyvios visuomeninės veiklos prie viešumo esu pripratusi. Tiesa, jei anksčiau buvau žinoma trečdaliui Lietuvos – tapus ministre žinomumas gerokai išaugo. Nutinka visokių kuriozų: sykį per pietų pertrauką nuvykau į turgų bulvių nusipirkti. Aplinkiniams tai sukėlė tokią nuostabą! Susispietė ir šnabždasi: ministrė eina! Tebesu tas pats žmogus – einu į parduotuvę pieno. O bendrauti su žiniasklaida man malonu, stengiuosi atsakyti net ir į nemalonius klausimus. Nieko nėra blogiau, kaip imti pyktis su žurnalistais. (Juokiasi.) Suprantu taisykles, kad dirbant tokį darbą turi bendrauti atvirai. Žinoma, stengiuosi apsaugoti šeimą, kad jų mano viešumas nepaliestų. Jie nepasirinko tokio kelio.
 
- Žmoną, mamą jus šeima turi, ko gero, tik savaitgaliais... Bus progos šią vasarą atostogoms drauge?
 
- Prie ministrės pareigų esu ir mama, ir žmona, tad namuose tenka tie patys darbai kaip ir mūsų visų: namų ruoša, maisto gamyba. Be galo mėgstu gaminti, savaitgaliais su šeima griliname mėsą, deja, tam šiuo metu pritrūksta laiko. Laimei, atostogų šiemet išvyksime visi. Kaip tik šiuo metu ruošiuosi krauti lagaminą. Labai norisi kelioms savaitėms atitrūkti. Žinau, ką reiškia perdegimas ir nekokybiškas poilsis, tad jei nori pilnas jėgų toliau tęsti darbus, kurių rudenį bus apstu, reikia baterijas įkrauti. Kasmet atostogaujame taip pat: sėdame į automobilį ir tiesiog be konkretaus plano keliaujame po Europą. Bandome aplankyti bent kelias šalis ir taip praplėsti akiratį. Planą sukuriame tik pirmoms dviem dienoms, o vėliau – kur akys mato. Patrauklių taškų, ką apžiūrėti, ieškome vietoje. Vien pati kelionė automobiliu su šeima labai daug reiškia – taip kartu praleidžiame daugiau laiko, suartėjame. Tokių atostogų stiliaus nekeičiame jau daug metų. Paprastai, be prabangos elementų – su sumuštiniais dėžutėje ir kava iš degalinės. Sūnus juokauja – vėl sumuštiniai dėžutėje ir startuojam? Tai smagiausia.


 
- Kiti bėga iš Lietuvos siekdami užsienyje atsipalaiduoti nuo smalsuolių akių...
 
- Nors mielai važinėju ir į atokiausius Lietuvos kampelius – ilgesniam poilsiui stengiuosi iš Lietuvos išvykti. Norisi išeiti ir be makiažo, ir karštą dieną su šortukais. Pareigos įpareigoja. Kai norisi apie tai negalvoti, o šimtu procentų atsiduoti šeimai ir kitiems malonumams – tenka ramybės ieškoti už Lietuvos ribų.
Savimi rūpintis vis dar mokausi. Dvylika profesinių metų rūpinausi kitais, darbo pobūdis tęsiasi toliau, todėl suprantu, kad turiu atsigręžti ir į save, pristabdyti, kai kūnas duoda signalus. Už tai kalbu apie kokybišką poilsį, gebėjimą atsijungti bent vieną savaitgalio dieną, ją skirti hobiams – pavyzdžiui, pasirūpinti rožėmis. Labai myliu gėles. Dabar pats rožių žydėjimo metas – gaila greitai nužydės... Labai gražu išeiti į lauką ir pasidžiaugti, kaip jos kvepia.
 
- Skamba labai moteriškai. Vis dėlto turite ir kitą pusę – esate aistringa futbolo sirgalė.
 
- Esu sūnaus fanė. Kadangi jis žaidžia futbolą, nori nenori turiu jį palaikyti. Nemoku žaidimo taisyklių, palieku jas sekti profesionalams, bet šis sportas labai įtraukia – gražu jau vien pažiūrėti, kaip aikštėje jaunuoliai gainioja kamuolį. O aplinkinių palaikymas juos dar labiau motyvuoja siekti aukštesnių tikslų. Kai būna sūnaus varžybos, tądien su vyru stengiamės būti fanų zonoje. Gražu, kai jaunimas taip stengiasi, yra motyvuotas pasiekti gerų rezultatų, po pamokų koncentruojasi į savus tikslus, yra žibančių akių. Pati nesu aktyvi sportininkė. Su vyru turime pomėgį vakarais eiti pasivaikščioti. Tai gerai atpalaiduoja smegenis.


 
- Esate baigusi visuomenės sveikatos mokslus, tad jūs dar ir medikė!
 
- Mano močiutė sovietmečiu buvo odontologė, tad vasaromis daug laiko leisdavau odontologiniame kabinete. Medicina tuomet mane sužavėjo. Jau devintoje klasėje tvirtai žinojau, kad noriu studijuoti mediciną, tad aktyviai tam ruošiausi. Tiesa, nežinojau, kurios srities gydytoja noriu tapti. Visuomenės sveikatą pasirinkau atsitiktinai. Dvyliktoje klasėje Atvirų durų dienose ši specialybė buvo pristatyta kaip inovatyvi. Buvo startavusi vos prieš metus. Iki tol visuomenės sveikata rūpinosi tik higienos specialistai. Tai, kad visuomenės sveikata buvo visiška naujovė, man padarė įspūdį ir lėmė, jog pasirinkau šį kelią. Karjerą pradėjau aplinkos sveikatos centre. Nors šiuo metu pagal specialybę nedirbu, veikla susijusi su darbo higiena, darbuotojų sauga ir sveikata.
 
- Nesikremtate, kad netenka vilkėti balto chalato?
 
- Kaip tik jaučiuosi įgyvendinusi svajonę. Kelerius metus atidirbau valstybinėje įstaigoje pagal specialybę, vėliau aktyviai dalyvavau darbuotojų profesinėse sąjungose – tai sietina su darbuotojų sauga ir sveikata. Šiuo metu mano failo likusi tik dalis. Akiratis smarkiai išsiplėtė, o medicinos mokslų pagrindai man išties padeda. Man suprantami klausimai apie žmones su negalia. Siekdama pilno vaizdo, klausimą matyti iš įvairių pusių, vėliau pabaigiau ir teisės studijas.
Nors manoma, kad gyvenime verčiau koncentruotis į vieną sritį, gyvenimas pats sudėlioja veiklos kryptis. Siekiant būti novatoriška, atsiranda ir idėjų, ir galimybių tai įgyvendinti. Hobiai atsiranda taip pat su laiku. Augant vaikams įsitrauki į jų pomėgius, imi ir pats tuo gyventi. Gyvenimas taip tave sudėlioja. Mano veikla dinamiška, stengiuosi būti aktyvi renginių dalyvė. Ką tik visą savaitę vyko globotinių ir šeimų festivalis, į kurį susirinko daugybė globos įstaigų iš įvairių savivaldybių su sava programa, visas Paluknio aerodromas žibėjo vaikais ir linksma nuotaika.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!