Nukrito svoris
Pirmuosius ligos simptomus Virginija pajuto jaunystėje. Maždaug nuo 20 metų ji skundėsi pilvo skausmais, ne kartą gydė kasą, kepenis bei skrandį. Moters sveikata itin pablogėjo prieš vienuolika metų. Jai ramybės nedavė kelias valandas trukdavę vėmimo ir viduriavimo priepuoliai, po kurių Virginija galiausiai atsidurdavo ligoninėje. Tuomet per trumpą laiką ji neteko maždaug dešimties kilogramų svorio ir tesvėrė apie 45 kilogramus. Atlikus tyrimus, ligonei buvo diagnozuota celiakija. Dėl ilgai negydytos ligos moteriai susiformavo komplikacijos – geležies stokos mažakraujystė bei osteoporozė.
 
Brangūs produktai
Išgirdusi diagnozę, Virginija ėmė laikytis begliuteninės dietos, kuri leido išvengti ligos simptomų. Moters tvirtinimu, pradžioje laikytis dietos buvo labai sunku, kadangi trūko informacijos, o specialių produktų beveik niekur nebuvo galima įsigyti. Tiek parduotuvės, tiek restoranai celiakija sergantiems žmonėms mažai ką galėjo pasiūlyti. Dar ir dabar, moters teigimu, prekybos centruose ne visi gliuteno turintys produktai yra ženklinami. Vitaminų instituto dėka begliuteniniai miltai, iš kurių pašalintas grūdinis baltymas, buvo pradėti importuoti iš užsienio. Tačiau didžiausia problema – kaina. Šie produktai labai brangūs, o valdžia jų suaugusiems nekompensuoja. Spręsti ligos sukeltas problemas Virginijai padeda Nacionalinė celiakijos ir maisto netoleravimo draugija, ginanti šia liga sergančių žmonių interesus. Tapusi draugijos nare moteris ėmė lankytis susirinkimuose ir renginiuose, kuriuose gliuteno netoleruojančius žmones nemokamai konsultuoja specialistai; sergantieji celiakija dalijasi patirtimi ir receptais.

---

Interviu
Apie celiakiją kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės vaikų gastroenterologijos skyriaus vaikų neinfekcinės gastroenterologijos poskyrio vyr. ordinatoriumi, gydytoju, gastroenterologu dr. Vaidotu Urbonu:

- Celiakija – ar tai įgimta liga?
- Tai autoimuninė liga, kuria serga genetinį polinkį turintys žmonės. Liga kol kas neišgydoma, tačiau ją nesunku kontroliuoti. Sergantiems ja būdingi specifiniai genai, tad jie neabejotinai turi reikšmės. Jeigu šių genų neturi, celiakija niekada nesusirgsi, kad ir ką valgytum. Medicinoje nėra žinoma daug ligų, kurių atveju mes su tokiu tikslumu galėtume pasakyti, kokiems žmonėms jos negresia. Kita vertus, šį geną turi ir 25 proc. sveikų žmonių. Vien geno radimas naudos diagnostikoje mums duoda ne visada.
 
- Kas lemia, ar žmogus, turintis šį geną, susirgs celiakija?
- Šiuo metu tai plačiai tyrinėjama, bet galutinio atsakymo neturime. Buvo iškelta daug įvairių versijų. Pavyzdžiui, manoma, kad per vėlyvas arba per ankstyvas kai kurių maisto produktų įvedimas į mitybą vaikams gali sukelti šią ligą. Kita galima priežastis – labai didelis suvartotas kviečių, rugių ir miežių produktų kiekis pirmaisiais gyvenimo metais. Karčią patirtį turėjo švedai – pas juos celiakijos atvejų buvo šešis kartus daugiau nei gretimoje Danijoje. Tam, matyt, reikšmės turėjo mityba, kadangi įvedus atitinkamus reguliavimus, sergamumas sumažėjo. Taip pat buvo išsakyta nuomonė, kad ligą gali sukelti infekcija ar persirgtas roto virusas.
 
- Sergančių celiakija organizmas netoleruoja gliuteno. Ar sunkiu išvengti šio baltymo?
- Tereikia nevartoti kviečių, rugių ir miežių. Žmonės juk žino, iš ko kepama duona, makaronai ir kiti produktai. Reikia skaityti etiketas, užklijuotas ant produktų, ir ieškoti žodžio gliutenas. Beje, Lietuvoje jis dar vadinamas glitimu. Esame vienintelė pasaulio šalis, kuri klaidingai gliuteną išvertė į savo kalbą. Kartais tai sudaro problemų. Viena moteris metus vartojo produktus su glitimu, nes manė, kad tai ne gliutenas. Pagal Europos Sąjungos direktyvą, gliuteno sudėtyje turinčius produktus nuo 2007 metų ženklinti privaloma. Jeigu nėra ženklinimo, o produkte gliuteno randama, žmogus gali reikalauti milžiniškų kompensacijų iš gamintojų. Tačiau jei produktas atvežtas ne iš Europos Sąjungos šalies, tada galima tikėtis visko.
 
- Dalis žmonių atsisako grūdinių produktų ir nesirgdami šia liga. Ar manote, kad jų vengti reiktų visiems?
- Gliuteno turintys produktai, ypač kviečiai, gali sukelti tris skirtingas ligas. Viena jų yra celiakija. Antra liga – alergija kviečiams. Kviečiai iš visų grūdinių kultūrų yra patys alergiškiausi. Trečia liga – hiperjautrumas gliutenui. Tai yra būklė, kai žmogus jaučiasi daug geriau, nevalgydamas kviečių ir kitų gliuteno turinčių produktų. Prieš pradedant laikytis dietos, žmogui daromi įvairūs tyrimai. Nors nerandama nei celiakijos, nei alergijos, žmogus sako, kad jaučiasi geriau, kai nevartoja jokių miltinių produktų. Ši diagnozė – hiperjautrumas gliutenui – dabar labai dažna pasaulyje, ypač JAV. Kviečiai taip pat sukelia virškinimo trakto ligas. Taigi begliuteninės dietos laikosi ir nesergantys celiakija. Bet labai svarbu prieš pradedant tokią dietą skirti laiko diagnostikai.
 
- Koks celiakijos paplitimas?
- Europoje celiakija serga apie 1 proc. žmonių. Bent jau tiek yra nustatytų atvejų. Iš nenustatytų spėjama, kad serga iki 7 proc. Celiakija dažnai supainiojama su kitomis ligomis.
 
- Dėl kokių priežasčių šlubuoja šios ligos diagnostika?
- Šiandien tai blogiausiai diagnozuojama liga Lietuvoje. Jos klinikiniai simptomai yra būdingi daugeliui ligų. Klasikiniu atveju, celiakija prasideda tada, kai žmogus pirmą kartą paragauja gliuteno turinčių produktų, tai yra, būdamas apie pusės metų amžiaus. Kūdikiui sulėtėja svorio bei ūgio augimas. Kiti simptomai – pilvo pūtimas, polifekalija, irzlumas, prastas apetitas, geležies stokos mažakraujystė. Suaugusiems žmonėms, kurie serga celiakija, gali sumažėti svoris, prasidėti depresija, nerimas ir kitos psichologinės problemos, taip pat dantų priekinio emalio pažeidimai. Šie klinikiniai simptomai gali būti priskirti prie įvairių ligų. Specialus metodas, kuriuo diagnozuojama celiakija, yra antikūnų tyrimai. Net ir laikantis dietos kurį laiką šie antikūnai neišnyksta.
 
- Ar dėl celiakijos gali susiformuoti kitos autoimuninės ligos?
- Taip. Pastabėta celiakijos komplikacijų, tarp kurių yra ir autoimuninės ligos. Manoma, kad žmogui, sergančiam celiakija, apie tris kartus padidėja tikimybė susirgti autoimunine liga, pavyzdžiui, pirmo tipo cukriniu diabetu, autoimuniniu tiroiditu, autoimuniniu hepatitu, sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis, vilklige bei reumatoidiniu artritu. Kitos su celiakija susijusios ligos yra kaulų tankio sumažėjimas, osteopenija, osteoporozė. Pati sunkiausia komplikacija – tai onkologinės ligos, pavyzdžiui, plonosios žarnos limfoma. Laimei, šios ligos yra gana retos. Ne daugiau kaip 1 proc. žmonių, kurie serga celiakija ir nesilaiko dietos, susiformuoja piktybinės ligos.