Prioritetai
 
Aukštosiose mokyklose nuo gegužės prasidėjo priėmimo procesai. Gydymo įstaigoms kovojant dėl kiekvieno mediko – viltys į jų paruošimą. Deja, šiemet nenumatyta nė viena vieta daugiau medicinos studijose. Tiesa, daugės valstybės finansuojamų vietų rezidentūroje. Kur dar bus nukreiptas valstybės finansavimas?
 
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė informavo, kad ateinantiems 2025-2026 mokslo metais didžiausią prioritetą nuspręsta teikti trims studijų programoms: slaugos, odontologinės priežiūros ir ergoterapijos.
 
Ji pažymi, kad dėl studijų vietų pasiūlymus teikia Valstybinio užsakymo formavimo komitetas, kurio veiklą kuruoja ir pasiūlymus vertina Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Komiteto sudėtis marga – jam priklauso keturių ministerijų atstovai (ŠMSM, SADM, SAM, EIM), atstovai iš LSMU ir VU, Higienos instituto, akreditavimo tarnybos, Lietuvos užimtumo tarnybos, Vyriausybės kanceliarijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento. Komitetui patarinėja dvi ekspertų tarybos, kurios jungia įvairias sveikatos srities organizacijas, verslą.
 
Trūks 50 specialybių
 
Kaip vienu svariausių argumentų, sprendžiant dėl studijų vietų finansavimo, ministerija ir Valstybinis užsakymo formavimo komitetas remiasi prieš porą metų pasirodžiusia Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analize. Kol kas tai detaliausias tyrimas apie medikų kiekį ir poreikį, pateikiama prognozė pagal specializacijas 2032-iesiems.
 
Atsivertus tyrimą – visas specialybių sąrašas. Jame tūkstantinis minusas ties bendrosios praktikos slaugytojais, slaugytojo padėjėjais, išplėstinės praktikos slaugytojais. Šimtais trūks odontologo padėjėjų, šeimos, vidaus, vaikų ligų, skubiosios medicinos gydytojų, kardiologų, chirurgų, akušerių-ginekologų ir kt. Iš viso stokosime net apie 50 specialybių.
 


Reikia daugiau studentų
 
Jei tikimės išsukti iš kelio, kurio gale laukia medikų trūkumo aklavietė, studijų vietos negali būti skirstomos metai iš metų taip pat, įspėja STRATA. Atsižvelgiant į numatomą specialistų poreikį, ji rekomenduoja perskirstyti vietas, t.y. mažinti tų, kurių per daug ir pridėti trūkstamiems. Bet ši, atrodytų, gan paprasta priemonė nėra lengvai įgyvendinama – itin radikalių pokyčių nematyti ir šiemet. 
 
O jos vienos ir nepakanka, nes nėra tiek studijų vietų, kad perskirstymo užtektų. „Nepadidinus bendro rezidentūroje studijuojančių studentų skaičiaus, neis išvengti specialistų trūkumo 2032 m.“, – konstatuojama STRATA analizėje.
 
Medicinos studentų nedidins
 
Tačiau pradėkime nuo to, kad didinant rezidentūros vietas, reikia kalbėti apie medicinos absolventų, kurie į ją stoja, skaičių. Sveikatos apsaugos ministerija „Lietuvos sveikatą“ informavo, kad ateinantiems mokslo metams į medicinos studijų programą irgi bus priimta lygiai tiek pat žmonių kiek pernai – 365.
 
LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis teigė, kad į valstybės nefinansuojamas studijų vietas LSMU planuojama priimti panašų skaičių, kaip ir pernai. „Per pastaruosius 10 metų vien LSMU medicinos studijas savo lėšomis baigė per 1,5 tūkstančio medicinos gydytojų“, – teigė jis.
 
D.Smaliukaitė paaiškina, kad nedidinti medicinos gydytojų skaičiaus nuspręsta remiantis STRATA tyrimo rezultatais, kurie neprognozuoja medicinos gydytojų trūkumo 2032 metais.
 
Bet tai netikslu – tyrime medicinos gydytojų trūkumas nebuvo analizuojamas (tai daryti aktualu medikams įgijus specializacijas po rezidentūros).
 
Tiesa, ministerijos atstovė argumentuoja ir tuo, kad gydytojų skaičius Lietuvoje kiek didesnis nei EBPO vidurkis. Bet ar jis yra standartas, kiek medikų turime turėti? Juolab kad įvairiuose formatuose politikai itin mėgsta kartoti faktą, jog ne mes vieni, bet ir kitos EBPO šalys skundžiasi dideliu gydytojų trūkumu.
 
D.Smaliukaitė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje trūksta ne gydytojų, o slaugytojų. „Sveikatos sektorius susiduria su gydytojų pasiskirstymo problematika, kai slaugytojų pasiskirstymas nacionaliniu mastu yra tolygus, tačiau fiksuojamas bendras jų trūkumas“, – paaiškina ji.
 
Rezidentūros finansavimas
 
Bendras rezidentūros vietų skaičius kitais mokslo metais irgi nesikeis. Tiesa, ministerija „Lietuvos sveikatą“ informavo, kad ateinančiais mokslo metais valstybė finansuos jų 20 daugiau (iš viso 385), tad liks mažiau nefinansuojamų (90).
 
D.Smaliukaitė paaiškino, kad didinti bendrą nefinansuojamų rezidentūros vietų skaičių nėra prasmės, nes jų lieka laisvų.
 
O kam ir kiek konkrečiai nubyrės tos 20 papildomų vietų? Panašu, jos susigers kaip tie dvidešimt lietaus lašų į išdžiūvusią žemę. Vienu daugiau bus finansuojama klinikinės farmakologijos specialistų (kurių trūkumo, beje, STRATA, neprognozuoja).
 
Taip pat valstybė finansuos po vieną daugiau akušerį ginekologą ir anesteziologą-reanimatologą. 2 daugiau finansuos kardiologų, oftalmologų, skubios medicinos, vidaus ligų gydytojų bei vaikų ir paauglių psichiatrų. 3 – neurologų, 5 daugiau – šeimos gydytojų.  
 
Favoritai
 
D.Smaliukaitė cituoja STRATA, kad po septynerių metų laukia didelis gydytojo odontologo padėjėjų trūkumas – jų bus net 543 specialistais per mažai. Valstybė nusprendė savo finansais bandyti užkamšyti ir šią skylę finansuodama 40 specialistų daugiau nei pernai. Tiesa, lieka nutylėtas faktas, jog STRATA padėjėjų trūkumą glaudžiai sieja su esamu gydytojų odontologų pertekliumi: kiekvienam odontologui reikalingas padėjėjas, tad kuo jų daugiau, tuo daugiau reikia antrųjų.
 
Atrodytų, lyg ir reikėtų kontroliuoti odontologų ruošimo apimtis – pagal STRATA, 2032 m. jų turėsime net 346 daugiau nei Lietuvai reikia, bet čia perskirstymo nematyti. Į universitetą įžengs ir solidus būsimų farmacininkų būrys – valstybė kaip ir pernai mokslą finansuos net 70 asmenų. Čia jau nesvarbūs EBPO duomenys, kad šiais specialistais lenkiame net ir prasigyvenusias šalis – Vokietiją, Liuksemburgą, Šveicariją ir pan.
 
D.Smaliukaitė atkreipia dėmesį, kad praktikuojančių vaistininkų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius siekia – 102 (EBPO – 85), gydytojų odontologų – 99,45 (EBPO – 78,13).
 
Burnos higienistams – nulis
 
Burnos higienistams ateinantiems metams neskirta nė viena valstybės finansuojama studijų vieta, nes pagal STRATA po septynerių metų jų bus 852 per daug. Valstybė ateinančiais mokslo metais nefinansuos ir dantų technologų kolegijose.
 
Šioms specialybėms valstybės finansuojamas vietas ketinama skirti kas antrus mokslo metus. Pernai finansuota po dešimt.
 
Mažės skubios medicinos pagalbos ir kai kurių kitų specialistų finansavimas. „Kolegijose į valstybės finansuojamas biomedicinos diagnostikos studijas bus priimta 10, į ortopedijos technologijos studijas – 10, į skubiosios medicinos pagalbos studijas – 40 asmenų“, – vardijo D.Smaliukaitė ir pridūrė, kad pernai į jas priimta po 50 studentų.
 
Radiologijos studentų kitąmet bus vienu mažiau nei pernai – iš viso 30.
Taip iš viso bus sutaupytas ir perskirstytas apie 110 vietų finansavimas.
 
Finansuos daugiau slaugytojų

Bendrosios praktikos slaugytojų kolegijas ir universitetus kartu sudėjus valstybė finansuos 100 daugiau nei pernai. Kolegijoms prideda 70, universitetams – 30 (iš viso valstybė už mokslą mokės 535 asmenims).
 
Slaugytojo padėjėjo modulinei profesinio mokymo programai skiriama 80 valstybės finansuojamų vietų daugiau nei pernai (viso 800).
Prognozuojama, kad iki 2032 m. bendrosios praktikos slaugytojų trūks 4643, o slaugytojų padėjėjų – 2 355.
 
D.Smaliukaitė aiškino, kad studentų skaičius į šias specialybes neribojamas, pernai jų priimta per tūkstantį.
Manoma, kad po septynerių metu trūks iki 30 paramedikų, bet jų mokymo programai šiemet išlaikomas tas pats vietų skaičius – 731.
 
Daugės ergoterapeutų
 
Nors pagal STRATA ergoterapeutų po septynerių metų bus šimtu per daug, šiemet jie tapo prioritetine specialybe. Kodėl? D.Smaliukaitė atkreipia dėmesį, jog šių specialistų poreikis augs dėl pastaraisiais metai pasikeitusio reglamentavimo. „Jau nuo pernai jie įtraukti į ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komandos sudėtį“, – aiškino ji.
 
Ergoterapeutų daugės kineziterapeutų sąskaita (kurių, manoma, po 7 metų bus net 918 per daug).
 
„Kolegijos į valstybės finansuojamas kineziterapijos ir ergoterapijos studijų programas priims po 60 asmenų, o universitetai po 30“, – aiškino D.Smaliukaitė.
 
Turėtų padaugėti ir visuomenės sveikatos specialistų – šiemet jų siūloma priimti dešimt daugiau nei pernai.

---

Komentarai
 
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis:
 
Medicinos studentų reikia daugiau
 
- Mes matome, kokia situacija su medikais, kiek jų yra jau garbingo amžiaus. Natūralu, kad studijų vietų skaičius turi didėti, nes toks šiuo metu rinkos poreikis. Jei į tai neatsižvelgsime, turėsime daug bėdų, tikrai labai daug.
Pažiūrėkime, savivaldybės duoda dešimtis tūkstančių eurų medikams įsikurti, kad tik jie atvyktų dirbti. Kodėl? Nes trūksta paruoštų medikų. Paklauskite bet kurios savivaldybės, ypač regionuose, turbūt nebus nė vienos, kuriai nereikėtų vienos arba kitos specializacijos mediko.
Jei medicinos studentų skaičius nesikeičia ir dalykai toliau daromi su valstybės užsakymu, tai nemotyvuota, netoliaregiška arba mes neturime informacijos, dėl ko taip yra.

---

 
LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. Juozas Kupčinskas:
 
Rezidentūra turi būti nemokama
 
- Bendrą valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų skaičių kiekvienais metais Lietuvoje nustato Valstybinio užsakymo formavimo komitetas.
LSMU pritaria ir siekia, kad valstybė per kelis ateinančius metus pereitų prie nemokamų rezidentūros studijų. Poslinkis šia linkme jau įvyko šiemet, skiriant papildomas 20 VF vietų, o VNF vietų skaičius atitinkamai sumažėjo. LSMU palaiko vakarų šalių praktiką, kuriose visos rezidentūros studijos yra finansuojamos valstybės lėšomis, ir džiaugiasi pokyčiais šia linkme. 

---

 
Prof. dr. Dalius Jatužis, VU Medicinos fakulteto dekanas:
 
Universitetų sprendimas ribotas
 
- Valstybės nefinansuojamų vietų skaičius ikidiplominėse medicinos ir odontologinių krypčių studijose yra universiteto teisė, tačiau spręsdami universitetai stengiasi atsižvelgti į vietų skaičių medicinos ir odontologijos rezidentūros studijose, o jį griežtai nustato Valstybinio užsakymo formavimo komitetas.
Dabartinė sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė siekia, kad didėtų valstybės lėšomis studijuojančių gydytojų rezidentų proporcija, tai reiškia, kad universitetai negali savarankiškai didinti valstybės nefinansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus be SAM pritarimo. 
Pagrindinis universiteto tikslas – užtikrinti, kad visi būsimi gydytojai turėtų galimybę studijuoti nemokamai, taip stiprinant nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą.

---

 
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras:
 
Poreikis tik augs
 
- Teigiamai vertinu, kad finansuojama daugiau rezidentūros vietų ir tų specialybių, kurių trūksta. Reikia tikėtis, kad kitais metais jų finansuojama bus dar daugiau. Šiemet gelbsti, kad įstaigoms per žmogiškų išteklių pritraukimo programą padengiamos rezidentų ir slaugytojų studijų išlaidos, kurias jos dengia už sutikimą atidirbti dvejus metus.
Manau, kad jei būtų priimama daugiau studentų į medicinos studijas, baigę mokyklą jaunuoliai tikrai jas noriai rinktųsi. Medikų poreikis visuomenėje tik augs. Šiuo atveju galėtume pasimokyti iš Izraelio, kuris skiria žymiai daugiau studijų vietų medikams ir slaugytojams.

---

 
Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorius dr. Remigijus Kinderis:
 
Dėl studentų tenka pasivaržyti
 
- Mes džiaugiamės teigiamais pokyčiais dėl bendrosios praktikos slaugytojų, kurių valstybės finansuojamų vietų skaičius kasmet nuosekliai didinamas.
Didesnė problema, kad trūksta stojančių į šią specialybę, ir jie neatitinka reikalaujamos pasirengimo, todėl neišnaudojamos visos galimybės pasiimti tiek valstybės finansuojamų vietų, kiek ji galėtų skirti.
Lietuvoje absolventų skaičius mažėja, konkurencija tarp specialybių taip pat daro savo, tad aukštojo mokslo įstaigoms tenka varžytis dėl būsimų studentų.
Kitoms specialybėms – akušerijai, mitybai, skubiajai medicinos pagalbai, kineziterapijai valstybė finansuojamų vietų skiria mažiau, bet ir poreikis šių specialybių mažesnis, nors didesni jų pasiskirstymo netolygumai tarp regionų.
Teigiamas poslinkis ir odontologinės priežiūros specialistų rengime – padaugėjo valstybės finansuojamų studijų vietų. To siekė Odontologų rūmai, nes šių specialistų trūksta.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!