Persileidimai – dažnas gamtos reiškinys
Vilma Gudynienė
2025-05-23
Esu dėkinga jaukiems moterų susibūrimams, kuriuose viena su kita dalinamės savo patirtimis. Vieną paskutinių kartų įsišnekome apie persileidimus, kaip įprastą biologinį reiškinį. Girdėdama vos ne iš kiekvienos lūpų pasikartojančias istorijas, suvokiau, kad maža informacijos apie tai, koks visgi dažnas persileidimų atvejų kiekis. Paauglių lytinio švietimo kontekste taip pat pagrinde skamba raginimas saugotis nėštumo ir sunku suvokti, kodėl informacija apie tai, jog ir sukurti gyvybę gali kilti iššūkių, yra vertinama kaip neaktuali.
Gal todėl šiandien jaunos šeimos labai nustemba, kad planuojant nėštumą, pastoti nepavyksta 10 mėnesių ar net du metus iš eilės. O grubiai apvalinant, galima sakyti, jog su persileidimu susiduria vos ne kiekviena vaikus planuojanti šeima.
Pasidomėjau moksliniais tyrimais. Pasirodo, mokslinių apklausų apie persileidimą respondentai klaidingai mano, jog tai yra reta nėštumo komplikacija. Daugumai atrodo, kad ankstyvoje stadijoje nutrūksta tik 5 procentai nėštumų. Net ir šeimose tėvai vaikų taip pat nesupažindina su galimu neigiamu emociniu nėštumo planavimo poveikiu. Dėl to tai patyrę žmonės dažnai be priežasties jaučiasi kalti, jaučia gėdą, nutyli netekties skausmą.
Atsitikus tokiam dalykui, neįnikite į netikėtai užklupusį nepilnavertiškumo jausmą. Absoliučiai daugumai žmonių po to pavyksta vėl pastoti ir sėkmingai susilaukti vaikų.
Tačiau tiesa yra tokia, kad vienas iš keturių jūsų nėštumų nebus sėkmingas. O po keturiasdešimties, jau net pusė bandymų pastoti gali baigtis persileidimu. Tačiau, jei tai nutiks, verta suprasti ir žinoti, jog, vertinant biologiniu požiūriu, vyksta natūrali atranka. Didžioji dauguma (60 proc.) persileidimų atsiranda dėl aneuploidijos. Kuri yra ne kas kita, kaip lytinių ląstelių susijungimo metu pakitęs chromosomų rinkinys. Dėl subtilaus poveikio vienos arba kelių iš įprasto chromosomų rinkinio nėra arba atsiranda papildomų chromosomų kopijų. Todėl vaisius negali sėkmingai vystytis ir anksti pasišalina iš moters organizmo. Didžioji dalis ankstyvų persileidimų vyksta per pirmąsias 12 nėštumo savaičių ir yra „vienkartiniai“.
Jei taip nutiko ir jums, tiesiog atsisukite į kitą šeimą ir pasikalbėkite. Jūsų rate tikrai atsiras žmonių, su kuriais galėsite pasidalinti bendrai patirtais išgyvenimais. Didžiojoje Britanijoje atliktų apklausų respondentai teigė, jog net pusė (50 proc.) iš jų pačių arba jų pažįstami asmenys patyrė persileidimą arba neteko kūdikio. Todėl, atsitikus tokiam dalykui, neįnikite į netikėtai užklupusį nepilnavertiškumo jausmą. Absoliučiai daugumai žmonių po to pavyksta vėl pastoti ir sėkmingai susilaukti vaikų.
Vilma Gudynienė, gamtininkė
Komentaras skambėjo per
LRT RADIJĄ
Komentuoti: