Nuodus leidosi dešimtmečius
 
Įkandus gyvatei, dabartiniai gydymo būdai taikomi pagal tai, kokios rūšies roplys įkando žmogui. Tačiau 18 metų trukusi Timo Friede'o „misija“ gali tapti svarbiu žingsniu ieškant universalaus vaisto nuo visų gyvačių rūšių įkandimų. Dėl jų kasmet miršta iki 140 tūkst. žmonių, o dar tris kartus daugiau nukentėjusiųjų tenka amputuoti galūnes arba jie patiria nuolatinę negalią.
 
Iš viso T.Friede'as patyrė daugiau kaip du šimtus įkandimų ir susileido daugiau kaip septynis šimtus injekcijų nuodų, kuriuos jis paruošė iš kai kurių pavojingiausių žmogaus gyvybei gyvačių – mambų, kobrų, taipanų ir bungarų – nuodų. Šį eksperimentą vyras pradėjo norėdamas sustiprinti imunitetą, kad apsisaugotų dirbdamas su gyvatėmis. Savo eksperimentus jis dokumentavo platformoje „YouTube“.
 
Tiesa, buvęs sunkvežimių mechanikas pasakojo, kad jo ketinimams sutrukdė nelaimė – dėl dviejų iš eilės kobros įkandimų jį ištiko koma. „Nenorėjau mirti. Nenorėjau prarasti piršto. Nenorėjau praleisti darbo“, – prisiminė vyras.
 
Pabudęs iš komos T.Friede'as, kaip pats sako, pakoregavo savo tikslą – jis nusprendė sukurti geresnius gydymo būdus likusiam pasauliui.
 
„Tai tapo gyvenimo būdu ir aš tiesiog stengiausi, stengiausi, stengiausi ir stengiausi dėl žmonių, kurie yra už 8 tūkstančių mylių (beveik 13 tūkst. km – red. past.) ir kasdien miršta nuo gyvatės įkandimų“, – teigė T.Fried‘as.
 
Liverpulio tropinės medicinos mokyklos Gyvatakių įkandimų tyrimų ir intervencijų centro vadovas prof. Nickas Casewellas įsitikinęs, kad naujasis priešnuodis gali būti veiksmingas, tačiau įspėjo, jog dar „laukia daug darbo“. Prieš pradedant naudoti priešnuodį žmonėms, reikia atlikti išsamius bandymus. T.Friede'as tikina, kad jaučiasi gerai: „Darau kai ką gero žmonijai ir tai man svarbu. Didžiuojuosi tuo.“
 
Apsaugo nuo nuodingiausių gyvačių
 
Šiuo metu priešnuodžiai gaminami švirkščiant mažas gyvatės nuodų dozes gyvūnams, pavyzdžiui, arkliams. Jų imuninė sistema su nuodais kovoja gamindama antikūnus, kurie yra surenkami ir naudojami gydymui. Tačiau nuodai ir priešnuodžiai turi būti tiksliai suderinti, nes toksinai įvairių rūšių gyvačių nuoduose skiriasi – priešnuodis prieš iš Indijos kilusią gyvatę bus mažiau veiksmingas nei prieš tos pačios rūšies gyvatę Šri Lankoje.
 
Todėl mokslininkai ieško būdų plėsti gydymo ribas. Pradėjus vykdyti tyrimą Dž.Glanvilis susidūrė su Timu Fridu. Ši netikėta pažintis gerokai pagreitino naujo gydymo atradimą.
 
„Pagalvojau: jei kas nors pasaulyje sukūrė gyvačių nuodus neutralizuojančius antikūnus, tai bus jis. Taigi, susisiekiau su Timu. Paskambinęs pasakiau: galbūt bus nepatogu, bet norėčiau gauti šiek tiek jūsų kraujo“, – pasakojo Dž. Glanvilis.
 
T.Friede'as sutiko ir darbui buvo suteiktas etinis leidimas. Tyrime daugiausia dėmesio skirta aspidams – vienai iš dviejų itin pavojingų gyvatės šeimų. Aspidų nuoduose yra neurotoksinų, kurie paralyžiuoja auką ir yra mirtini, nes pažeidžia kvėpavimui reikalingus raumenis.
 
Mokslininkai atrinko devyniolika aspidų, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardijo kaip vienas iš mirtiniausių planetos gyvačių. Tada pradėjo tirti T.Friede'o kraują, ieškodami antikūnų.
 
Jų darbas, išsamiai aprašytas žurnale „Cell“, nustatė du plačiai neutralizuojančius antikūnus, kurie gali būti nukreipti prieš dviejų klasių neurotoksinus. Buvo atlikti eksperimentai ir su pelėmis. Priešnuodis graužikams padėjo išgyventi po 13 iš 19 mirtinų gyvatės nuodų dozių. Nuo likusių šešių pelės buvo iš dalies apsaugotos.
 
Pasak Dž.Glanvilo, kuris su komanda toliau tobulina antikūnus, tai yra „neprilygstamai plati“ apsauga, kuri „greičiausiai apima ne vieną aspidų, kurių nuodams iki šiol nebuvo jokių priešnuodžių, rūšį“.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!