Sąnaudos didesnės nei pajamos
 
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Valstybinei ligonių kasai (VLK) pateiktais duomenimis, 2023 m. iš viso uždirbo beveik 46,9 mln. eurų pajamų, o 2024 m. – 7 proc. daugiau ir pajamos siekė jau 50 mln. eurų.
 
Tiesa, augo ne tik Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pajamos – didėjo ir jos sąnaudos. Pernai jų augimas skaičiuojamas 7 proc. Jei 2023 m. išlaidos siekė 47,7 mln. eurų, 2024 m. – 51 mln.
 
„Kadangi ligoninės sąnaudos augo šiek tiek sparčiau nei pajamos, 2024 m. įstaigos finansinis rezultatas pablogėjo 8 proc.: jis krito nuo -0,84 mln. eurų 2023 m. iki -0,91 mln. eurų pernai“, – „Lietuvos sveikatai“ paaiškino ligonių kasa.
 
VLK informuoja, kad sąnaudų didžiąją dalį sudarė ligoninės patirtos išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui padengti. Ir jei užpernai tam pakako 35 mln. (74 proc. visų sąnaudų), pernai prireikė 39,5 mln. eurų (77 proc. visų sąnaudų). Ligonių kasos skaičiuoja, kad sąnaudos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui per metus išaugo daugiau nei 4 mln. eurų arba 13 proc.
 
Sutarties vykdymas
 
Tačiau ligoninei pagelbėtų ir tai, jei ji suteiktų tiek paslaugų, kiek yra numatyta sudarant sutartį su VLK. „Bendra Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2024 m. pasirašyta sutartinė suma sudarė 47 104 255 eurus, o paslaugų suteikta už 44 107 811 eurų“, – informavo VLK ir pridūrė, kad visos suteiktos paslaugos buvo apmokėtos.
 
Žiūrint į galutinį metinį rezultatą matyti, jog tie neįsisavinti 3 mln. eurų gelbėtų padengiant pajamų ir sąnaudų skirtumą ir dar liktų lėšų.
 
Ir nors ligonių kasa skaičiuoja, kad bendras sutarties vykdymas šioje įstaigoje pernai metais siekė 93,6 proc., pati Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsakyme „Lietuvos sveikatai“ įvardija optimistiškesnius skaičius. Ji tikina, kad 2024 m. įvykdė 99 proc. sutarties su teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
 
Paklausus, kokių paslaugų pritrūko iki sutarties įgyvendinimo, ligoninės vadovė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė mini gimdymus ir aiškina, kad „sutartis neįvykdyta 100 proc. dėl šalies demografinės situacijos – sumažėjusio gimstamumo, kuris lėmė ir mažesnį gimdymų skaičių“.
 
Kyšiai viešuosiuose pirkimuose
 
Balandį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vardas skambėjo ir Vilniaus apygardos teisme. Šis konstatavo, kad įstaigos valstybės tarnautoją papirko medicinine įranga prekiavęs vyras ir skyrė jam 7,5 eurų baudą.
 
R.G. davė ligoninės valstybės tarnautojai J.T. kyšį už tai, kad ji palankiai įvertintų jo siūlomas paslaugas, kurios susijusios su medicinos įrangos technine priežiūra, remontu ir detalių įsigijimu.
 
Kaip skelbia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), anksčiau Vilniaus miesto klinikinės ligoninės valstybės tarnautoja J.T. jau buvo pripažinta kalta dėl dviejų kyšininkavimo atvejų pagal baudžiamuosius įsakymus, teismas jai skyrė 13 500 eurų baudą.
 
Tebedirba?
 
Ar gali būti, kad kyšius ėmusi darbuotoja ir toliau dirba savo pareigose? Darbuotoja su tokiais inicialais dirba Medicininės technikos skyriuje medicinos technikos inžiniere. Ar tai pati darbuotoja, A.Bilotienė-Motiejūnienė nepatvirtino.
 
Ligoninė atsakė, esą nuo direktorės darbo pradžios, t. y. 2023 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nėra gavusi Vilniaus apygardos teismo sprendimo dėl tokios bylos. „Todėl pagrindo komentuoti šios situacijos – neturime“, – nuo atsakymo išsisuko įstaiga.
 
STT „Lietuvos sveikatai“ patikslino, kad tyrimas ligoninėje pradėtas atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Jis buvo atskirtas iš didelio masto tyrimo dėl įtariamos korupcijos sveikatos apsaugos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose.
 
Sisteminė problema
 
Ligoninės svetainėje taip pat nematyt darbo skelbimo, kuriame ieškotų specialisto, pareigoms, susijusiomis su įranga ir viešaisiais pirkimais. Nors šiaip jau įstaiga mielai įdarbintų krūvą kitų darbuotojų.
 
Nors buvusi SAM vadovybė, kuriai priklausė ir tuometė viceministrė A.Bilotienė-Motiejūnienė, kartojo, kad palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis ir ES gydytojų Lietuva turi pakankamai, dabar jau neneigia, kad susiduria su personalo trūkumu ir vadina tai „sistemine problema“.
 
„Gydytojų trūkumas išlieka reikšminga sistemine problema Lietuvoje. Vis dėlto aktyviai ieškome sprendimų: siūlome lankstesnes darbo sąlygas, investuojame į šiuolaikišką ir patrauklią darbo aplinką, bendradarbiaujame su šalies universitetais – jų absolventai sėkmingai papildo mūsų kolektyvą“, – vardijo įstaigos vadovė.
Ligoninė ieško bent dvidešimt darbuotojų.

---

 
Komentaras
 
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Edita Tamošiūnaitė:
 
- Nemačiau būtinybės jungti Šv. Roko slaugos ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninių, nes tokie monstrai neduoda jokio finansinio efektyvumo
 
Kadangi esu gerai susipažinusi su šia įstaiga, kai būdama vicemere kuravau sveikatos sritį, galiu patvirtinti, kad savo kadencijoje niekada nebuvau susidūrusi su šių ligoninių finansine krize.
 
Bet kad į klinikinę ligoninę reikia investuoti, tai tiesa. Žiūrint į visą Vilniaus miesto sveikatos priežiūros infrastruktūrą, 2019-aisiais ši ligoninė buvo viena prasčiausių. Bet per tuos ketverius mano kadencijos metus pamažu atnaujinome skyrius, pavyko pajudinti dešimt metų gulėjusį operacinių blokų statybų projektą, kuris, kiek žinau, sėkmingai juda į priekį.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!