Ideali šeima slėpė paslaptį
 
Idealūs atrodė ir jų vaikai – išvaizdūs, sportiški, muzikalūs. Ypač dėmesį traukė vyriausiasis Galvinų sūnus Donaldas – amerikietiškojo futbolo žvaigždė, imtynininkas, charizmatiška asmenybė. Tačiau koledžo metais vaikinas pradėjo keistis.
 
„Pirmuosius šizofrenijos požymius jis pajuto dar paauglystėje, – rašo knygos apie Galvinų šeimą „Hiden Valio šeimos paslaptys“ („Hidden Valley Road“) autorius žurnalistas Robertas Kolkeris. – Jis jautė tam tikrą barjerą tarp savęs ir kitų žmonių, o būklė dar labiau pablogėjo išvykus studijuoti.“
 
Donaldas ėmė kalbėtis su savimi, kraustyti daiktus, kankinamas religinių kliedesių jis žygiuodavo gatvės viduriu dešimtis kilometrų.
 
Vieną po kito liga pakirto dar penkis šeimos sūnus. Nuolat dėl dėmesio su Donaldu konkuravęs Jimas ėmė kliedėti, smurtauti prieš žmoną. Gabus muzikantas Brianas psichozės metu nušovė mylimąją ir nusižudė pats. Ramaus būdo Matthew tvirtino esantis Paulas McCartney, o jauniausias sūnus Peteris buvo linkęs smurtauti, todėl reguliariai buvo rišamas prie lovos psichiatrinėje ligoninėje. Perspektyvus ledo ritulio žaidėjas Josephas vienintelis atskyrė haliucinacijas nuo realybės, dėl to ligą išgyveno sunkiausiai.
 
Anot knygos autoriaus, susirgus pusei šeimos narių, namų aplinka tapo nevaldoma – dominavo konfliktai, smurtas, įtampa, nuolatinė grėsmė. „Jauni vyrai kovojo tarpusavyje, daužė langus, vartė stalus, smaugė ir peiliu grasino motinai“, – pasakoja R.Kolkeris.
 
Nesergantiems vaikams – keturiems broliams ir dviem mažosioms sesutėms – ne kartą teko užsirakinti vonioje, kviesti policiją ir gelbėti motinos gyvybę.
 
Knygoje aprašomas epizodas, kaip jauniausioji Galvinų šeimos atžala Merė veda kliedintį suaugusį brolį Donaldą toliau nuo namų, ketindama pririšti jį prie medžio ir padegti.
 
Tuo metu tėvai, neįstengdami susitaikyti su realybe, ir toliau stengėsi palaikyti tobulos šeimos įvaizdį: Mimi kasdien kepdavo šviežius pyragus, o Donas bendruomenės susibūrimuose pasakodavo apie sūnų pasiekimus sporte ir moksle.
 
Tapo tyrimų objektu
 
Kai pirmiesiems Galvinų sūnums pasireiškė šizofrenijos požymiai septintajame dešimtmetyje, psichiatrijos mokslas buvo visiškai kitoks nei šiandien. Tuo metu medicinos bendruomenėje vyravo teorija apie „šizofrenoginę motiną“ – buvo manoma, kad šią sunkią psichikos ligą vaikams sukeldavo šaltos, dominuojančios motinos elgesys.
 
Dėl vaikų ligos buvo apkaltinta ir Mimi Galvin. „Tai buvo našta, kurią ji vilko dešimtmečius, net tada, kai moksliniai tyrimai pradėjo rodyti visiškai kitas priežastis“, – rašo žurnalistas.
 
Aštuntajame dešimtmetyje atsirado pirmieji vaistai, kurie bent iš dalies galėjo kontroliuoti ligos simptomus, tačiau sukeldavo sunkius šalutinius poveikius.
 
R.Kolker teigimu, tikrasis proveržis šizofrenijos tyrimuose įvyko devintajame dešimtmetyje. Mokslininkai suprato, kad šizofrenija – sudėtingas neurologinis sutrikimas, kurio šaknys slypi pačiame genetiniame kode, veikiančiame smegenis dar iki žmogui gimstant. Toks požiūris pakeitė medicinos supratimą apie šizofreniją. Mokslininkai į Galvinų šeimą ėmė žiūrėti kaip į neįkainojamą genetinių tyrimų šaltinį.
 
Šeima tapo viena pirmųjų, kurios DNR pradėjo tirti JAV Nacionalinis psichikos sveikatos institutas. Dešimtmečius trukę genetiniai Galvinų šeimos tyrimai padėjo mokslui atsisakyti klaidingų teorijų ir nukreipti dėmesį į tikrąsias ligos šaknis. Mokslininkai jau identifikavo keletą genų, susijusių su šizofrenija, ir tyrinėja, kaip tam tikrų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, cholino, vartojimas nėštumo metu galėtų padėti sumažinti ligos riziką.

---

 
Komentaras
 
Gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė prof. Vesta Steiblienė:
 
- Kokia sergamumo šizofrenija statistika Lietuvoje?

- Remiantis Higienos instituto 2024 metų statistiniais duomenimis, Lietuvoje bendras užregistruotų šizofrenijos, šizotipinių ir kliedesinių sutrikimų atvejų skaičius siekia beveik 23 tūkstančius, o paplitimas yra beveik aštuoni atvejai tūkstančiui gyventojų.
 
- Ką apie šizofrenijos priežastis kalba naujausi moksliniai tyrimai?
 
- Iki 80 procentų atvejų rizika susirgti šizofrenija yra genetinė.
Kalbant apie genetinius veiksnius, žinomas poligenetinis ligos pobūdis. Naujausi genomo masto tyrimai nustatė beveik 300 įprastų genetinių variantų ir daugiau nei 20 retų variantų, susijusių su šizofrenijos sutrikimu. Naujausi tyrimai kalba apie placentos epigenetiką ir rodo, kad genetiniai rizikos veiksniai gali turėti įtakos prenataliniam vystymuisi. Konkrečiai, epigenetinės placentos modifikacijos, tokios kaip DNR metilinimas, buvo susijusios su padidėjusia šizofrenijos rizika. Šie pokyčiai gali turėti įtakos genų raiškai, kuri yra ypač svarbi neurologiniam smegenų vystymuisi. Tai rodo, kad placenta atlieka svarbų vaidmenį genetinei rizikai.
Visgi šizofrenijos išsivystymas geriausiai suprantamas per genų ir aplinkos sąveiką. Nors genetiniai veiksniai lemia pradinę riziką, aplinkos poveikis gali pakeisti šią riziką, padidindamas arba sumažindamas ligos pasireiškimo tikimybę. Pavyzdžiui, asmenys, turintys tam tikrą genetinį profilį, gali būti labiau jautrūs aplinkos stresorių poveikiui, pavyzdžiui, vaikystėje patirtoms traumoms ar narkotikų vartojimui, todėl padidėja šizofrenijos išsivystymo tikimybė.
Labiausiai ištirti aplinkos rizikos veiksniai yra prenatalinis ir perinatalinis poveikis, tokie kaip motinos stresas, netinkama mityba ir infekcijos nėštumo metu. Taip pat  svarbūs ir plačiai akcentuojami rizikos veiksniai yra kanapių vartojimas paauglystėje. Tai gali padvigubinti riziką susirgti šizofrenija, ypač asmenims, turintiems genetinį polinkį.
Augimas miesto aplinkoje, kurioje stebima aplinkos tarša, socialinis stresas ir ribota prieiga prie žaliųjų erdvių, gali prisidėti prie šios rizikos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!