Finansų ministerija nedavė 20 mln.
 
Lietuvoje šiuo metu yra 51 visuomenės sveikatos biuras. Devynios savivaldybės, kuriuose biurų nėra, gauna paslaugas pagal sutartis iš kitų. Šiemet biurams skirta per 30 mln. eurų valstybės dotacija, tačiau tai tik 60 proc. reikalingos sumos, kuri nustatoma pagal specialią dotacijos poreikio apskaičiavimo metodiką.
 
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Audronė Astrauskienė informavo, kad laikantis minėtos metodikos pernai dotacija turėjo siekti apie 50 mln. eurų, o 30 mln. turėjo tekti vien visuomenės sveikatos priežiūrai mokykloje.
 
Seimo narys Andrius Busila replikavo – dėl finansavimo galutinį žodį taria Finansų ministerija.
 
O Seimo narys Linas Urmanavičius prisiminė, kad kai šiais klausimais kreipėsi į Vyriausybę, gavo patarimą finansuoti savivaldybei arba... atsisakyti kai kurių programų ar biurų paslaugų.
 
Į rankas apie 900 eurų
 

„Didžiausia ir esminė problema – lėšų trūkumas, – pabrėžė Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos vadovė Daiva Genienė. – Darbo užmokestis paskutinį kartą didintas 2019-aisiais. Jis siekia 1321-1500 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Pernai žemiausia riba buvo 1214 eurų neatskaičius mokesčių.“

 
Vadinasi, į rankas specialisto alga yra apie 900-1000 eurų. Pagal turimą visuomenės sveikatos specialistų registrą, šiandien biuruose dirba 747 asmenys.
 
„Vienam visuomenės sveikatos specialistui ugdymo įstaigoje priskirta 600 vaikų mieste, kaime – 315, – skaičius vardijo A.Astrauskienė. – Taigi, jei miesto mokykloje mokosi 400 mokinių, norint surinkti pareiginį atlyginimą, reikia dirbti keliose ugdymo įstaigose“, – pasakojo ji.
 
Kvalifikacinius reikalavimus pratęs
 
Nors dabar darbuotojų trūksta, jų gali dar sumažėti, jei bus pareikalauta atitikti jau kuris laikas nukėlinėjamus kvalifikacinius reikalavimus. Jie įpareigoja ugdymo įstaigose dirbančius specialistus turėti universitetinį visuomenės sveikatos išsilavinimą.
 
„Jei įsigaliotų teisės aktas, reglamentuojantis kvalifikacinius reikalavimus, nuo rugsėjo reiktų atleisti apie 250 specialistų mokyklose, neskaitant Vilniaus miesto ir rajono. Net 417 mokyklų ir 113 tūkstančių mokinių negautų paslaugų. Kai kuriuose biuruose neliktų nė vieno specialisto“, – padarinius vardijo D.Genienė.
 
Kvalifikacinių reikalavimų įsigaliojimas buvo pratęstas 2025-iesiems, tačiau A.Astrauskienė informavo, kad ketinama pratęsti ir dar vieneriems metams.
 
O biurų darbuotojai neskuba mokėti tūkstančių ir eikvoti asmeninį laiką, kad keltų kvalifikaciją šiam prastai apmokamam darbui. Kėdainių visuomenės sveikatos biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė pabrėžė, kad išlyginamosios studijos ir kompetencijų įgijimas, kaip buvo su farmakotechnikais, turi būti kompensuojamas valstybės lėšomis.
 
Daug kas pasenę
 
D.Genienė teigia, kad biurų žmonės dirba su senais kompiuteriais, o tikslinių dotacijų ir ES lėšų neleidžiama naudoti joms įsigyti. A.Busila, pats dirbęs visuomenės sveikatos biuro vadovu, antrino, kad kompiuteriams bus ne mažiau kaip dešimt metų. „Gal numatyti struktūrinių fondų projektai įrangai atnaujinti?“ – teiravosi jis.
 
„Nenumatyti“, – informavo A.Astrauskienė, bet žadėjo, „jei bus padidinta dotacija“, leisti pirkti iš kitų išlaidų. „Spręskime prieš tai finansavimą, kuris visą tą kamuoliuką ir susuka“, – sakė ji.
 
D.Genienė minėjo, kad atgyvenusios ir metodikos: jas reikia priderinti prie esamų teisės aktų, padaryti pritaikomas praktikoje.
 
Ji pastebi, kad kai kurie teisės aktai nesuderinti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Sudėtinga dirbti savižudybės prevencijos koordinatoriams. Reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmai neveikia, nes teisės aktuose nėra aiškių tarpinstitucinių įsipareigojimų, kurie užtikrina operatyvų keitimąsi informacija“, – pabrėžė D.Genienė.
 
Ką jie veikia?
 
Seimo narys Rimas Jankūnas įsitikinęs, kad investicijos į visuomenės sveikatą atsiperka, tačiau mano, jog lėšų būtų gauti lengviau matant biurų pasiekimus. „Dalyvavusių veikloje mokinių procentas man nieko nesako, aktualesni rodikliai, kaip, pavyzdžiui, veiklose dalyvavusiems žmonėms krito svoris ir panašiai“, – aiškino parlamentaras. Jis pastebėjo, kad tai leistų ne tik objektyvizuoti rezultatus, bet ir palyginti biurus tarpusavyje.
 
Kol kas biurų rezultatai daugiausiai apibrėžiami kiekybiškai – pagal dalyvavusių skaičių, o kokybiniai rodikliai sekami atskirose programose: širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto.
 
Prašo statistikos
 
Beje, biurai ir patys norėtų duomenų. D.Genienė konstatuoja, kad jie užversti ataskaitomis, turi atsakyti į papildomas duomenų užklausas, bet panaudoti tų duomenų – negali: „Specialistai rengdami ataskaitas daug dirba, bet negauna grįžtamojo ryšio. (...) Stinga apibendrintų duomenų, kurie leistų bendrai vertinti, nacionaliniu mastu biurų veikla nepristatoma per kokybinius ir veiklos efektyvumo rezultatus, ką ir pastebėjo Seimo nariai.“
 
A.Astrauskienė žadėjo, kad bus peržiūrėtas rodiklių aktualumas, kai kuriuos papildant, kai kuriuos eliminuojant, kad jie būtų aktualūs ir savalaikiai, Higienos institutas mažins ataskaitų skaičių.
 
Nepatrauklu
 
D.Genienė konstatavo, kad neplanuojamas visuomenės sveikatos specialistų poreikis, nors asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimo tvarkos aprašas dar 2022 m. pasipildė šiais darbuotojais.
 
Šiemet į pirmą visuomenės sveikatos kursą VU įstojo apie dvidešimt žmonių. „Nėra labai patraukli specialybė, – konstatavo A.Astrauskienė. – Baigę ją nebūtinai eina į biurus, yra ir kitų pasirinkimų. Žmogų motyvuoja alga ir įdomus darbas. Jei alga neori, įdomumas anksčiau ar vėliau baigiasi.“
 
D.Genienė pažymėjo, kad nors savivaldybės įtraukia visuomenės sveikatos specialistus į trūkstamų rajone specialistų sąrašą ir bando motyvuoti materialiai, efektas mažas – profesija prestižo neturi.
 
Tiesiog nevertina
 
A.Astrauskienė pabrėžia: investicijos į visuomenės sveikatą neatsipirks po metų ar kitų: „Tai ne gydymo intervencija, kad padariau, tu pasveikai ir išėjai namo. Tai – nuoseklus, sunkus darbas su reikiamais žmogiškais resursais, investicijomis ir kompetencijomis.“
 
„Buvusio kolegos Kepenio mintis kartoju ir joms pritariu“, – sakė parlamentarė, konservatorė Jurgita Sejonienė. – Apie sveikatą galvojame, tik kaip duoti tabletę ir išgydyti visas ligas. Svarbi būtent visuomenės sveikata, prevencinis darbas nesusirgti. Tai nėra greitas efektas, bet turime suprasit, kad į tai reikia investuoti, ypač turint omenyje, kad visuomenė senės, o ydingų įpročių niekaip nemažės.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!