Pastebi įkandimų žymes

Pirmasis ir pagrindinis blakių aptikimo požymis, pasak M.Žygutienės, yra būtent įkandimų žymės. Šias pastebėjus, pirmiausiai vertėtų apsižiūrėti lovą ar sofą, kurioje žmogus miega.
 
„Lietuvoje yra viena blakių rūšis, kuri kenkia žmogui, – patalinė blakė. Jeigu ant baltos patalynės yra smulkių juodų taškelių, tai gali būti blakių išmatų ženklai arba nevalingai miego metu sutrinta blakė. Jei pastaroji jau buvo prisisiurbusi kraujo, ant patalynės liks kraujo dėmelė. Taip pat reikėtų apžiūrėti baldų apmušalus, čiužinį, ypač aplink siūles, įdubas ir raukšles. Būtent ten jos reziduoja ir į tokias vietas deda kiaušinius. Pastarieji yra sunkiai matomi, dažniausiai žmogui atrodo kaip ryžiai. Ypač dėl to, kad jie dar ir šviesūs“, – įspėja M.Žygutienė.
 
Pasak vyriausiosios specialistės, blakės tiesioginės žalos sveikatai nepadaro, bet gali pagreitinti antrinių infekcijų atsiradimą. „Kol kas nėra įrodyta, kad blakės perneša ligas, bet pats jų įkandimas yra nemalonus, skausmingas, deginantis ir estetiškai nemaloniai atrodo. Atsiradus blakių, žmogus greitai pastebi daugybinius įkandimus. Kartais jam sunku susivaldyti nepasikasius, o per žaizdą patekusios bakterijos gali tapti vartais antrinei infekcijai. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai žmonės ilgai nesupranta, kad juos užpuolė blakės. Tačiau net jų įkandimai yra specifiniai. Tad jeigu žmogus pats neatskirs, gydytojai tikrais pastebės“, – kalbėjo M.Žygutienė.
 
Pasak specialistės, skirtingai negu kiti vabzdžiai, blakės namų patalpose yra aktyvios ne tik vasarą. „Blakės yra uždarų patalpų gyventojos, todėl išlieka aktyvios visus metus. Žinoma, visiems nariuotakojams yra priimtinesnės drėgnesnės, šiltesnės oro sąlygos, kurios gyvenamosiose patalpose beveik visada ir būna užtikrinamos“, – sako M.Žygutienė.
 
Nėra sėslios – migruoja
 
Blakės namuose atsiranda įvairiausias būdais. „Kartą sulaukėme iškvietimo, kad bute įsiveisė kenkėjai, tačiau žmogus niekaip nesuprato, iš kur jų galėjo atsirasti. Kiek vėliau paaiškėjo, kad jos apniko priešais esantį butą. Pasirodo, blakes į užsakovo buto balkoną atnešė vėjas“, – istorijomis dalijosi kenkėjų naikintojai.
 
Specialistai antrina, kad šie kenkėjai nėra sėslūs, priešingai, nuolatos keliauja ir gali plisti įvairiausiais būdais. Dažnai žmonės net nesusimąsto, kaip lengva namo parsinešti jomis užkrėstą daiktą.
 

„Blakės dažniausiai būna aktyvios naktį. Jos gali ropoti lubomis ir sureagavusios į žmogaus skleidžiamą šilumą sėkmingai nukristi tiesiai į patalus. Kartais blakės parsivežamos lagaminais, žmonėms grįžus iš kelionių ar iš sendaikčių prekybos vietos, nusipirkus dėvėtą baldą su pamušalais. Taip pat, jeigu žmonės nežinodami atiduoda baldus restauruoti į kokią nors įmonę, kurioje įsiveisė blakės, pastarosios taip pat gali netikėtai atsidurti namuose“, – pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

 
Ypač aktyvėjant turizmui blakės gavo galimybę nepastebėtos keliauti kur kas ilgesnius atstumus. Didžiausia tikimybė pasigauti nepageidautiną kompanioną – apsistojant nakvynės namuose. „Šiais laikais žmonės daug keliauja ir atsiranda didesnė tikimybė parsigabenti kenkėjų. Blakės gali veistis nakvynės namuose ar kitose pigesnėse poilsio vietose. Keliautojai atvyksta iš viso pasaulio, todėl tikrai atsiranda tikimybė, kad jie atveš ir išsiveš blakių“, – komentavo vyriausioji specialistė, aiškindama, kad įsitvirtinusios pirminiame taške blakės nepaprastai greitai išplinta į aplinkines erdves.
 
Pasak jos, kenkėjai tarsi tiltais keliauja visais įmanomais plyšiais. Nuo jų užsiveisimo apsaugo tik kelių izoliavimas, pasirūpinant kiekvienu plyšiu ir tarpu. „Blakės išbūti alkanos gali nepaprastai ilgai – net iki pusės metų, o gal ir ilgiau. Kaip minėjau, pirmiausiai jos išplinta aplinkoje, į kurią pateko, bet jeigu pirminis taškas yra daugiabutyje be sandarių praėjimų į kitus butus, šis kenkėjas gali išplisti po visą pastatą. Keliais gali tapti ir šalia vamzdžių esantys plyšiai, rozetės ir bet kokios kitos angos, esančios gyvenamajame bute, – kalbėjo M.Žygutienė.
 
Vyriausioji specialistė priminė, kad geriausia blakių prevencijos priemonė – plyšių izoliavimas: „Patariama itin gerai apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, ar blakėms nėra galimybių iš kur nors atkeliauti. O grįžus iš kelionės, jeigu kyla įtarimas, kad buvo galima parsivežti blakių, rekomenduojama laikyti lagaminą izoliuotoje erdvėje. Kai šalta, apsisaugoti itin paprasta – užtenka palikti lagaminą lauke (balkone).“
 
Sunkiai išnaikinamos
 
NVSC praneša, kad blakės yra sunkiai išnaikinamos. Jos, kaip minėta, gali pasislėpti mažuose plyšiuose, tarp baldų ar čiužinių, todėl jas sunku pastebėti ir pasiekti. Taip pat jos gali tapti atsparios kai kuriems insekticidams, ypač jei jie naudojami neteisingai. Be to, blakės greitai dauginasi. Jas išnaikinti reikia daug laiko, pastangų ir dažnai profesionalių paslaugų, todėl rekomenduojama kviesti kenkėjų kontrolės įmonių specialistus, turinčius licenciją šiai veiklai.
 
„Jeigu blakių atsirado daugiabutyje, tikrai reikia specialistų pagalbos, kadangi teks kenkėjus naikinti visur – dažnai aplinkiniuose butuose, kartais ir visame pastate. Jeigu blakės pastebėtos izoliuotoje patalpoje, tuomet galima ir patiems bandyti jomis atsikratyti. Sodų pramonėje galima rasti įvairių cheminių produktų kenkėjams naikinti. Tiesa, jeigu purkšime bet kur ir bet kaip, galime ir nepataikyti į blakių buveines. O specialistai žino, kaip atlikti kokybišką darbą. Lietuvoje blakių situacija yra tikrai žinoma, o aplinkos nukenksminimo tarnyboms – puikiai pažįstama“, – sako M.Žygutienė.
 
Jos teigimu, net ir sėkmingai išnaikinus kenkėjus nereikia galvoti, kad vieta yra saugi visam likusiam gyvenimui. Elgiantis neapdairiai nauja blakių kolonija gali įsitvirtinti labai greitai.

---

 
Naudinga žinoti

Atpažinti blakių įsiveisimą galima pagal keletą požymių:
paraudusias ir niežtinčias įkandimų žymes,
plėko tvaiką primenantį kvapą,
milimetro ilgio kiaušinėlius,

geltonos spalvos, peršviečiamus kiautus,
kraujo dėmeles ant patalynės,
ant čiužinio, paklodžių, galvūgalio atkaltės bei sienų atsirandančių tamsiai rudų žymių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!