Kasmet Lietuvoje fiksuojamas vis didesnis sergamumas psichikos sveikatos sutrikimais – juos turi apie 12 proc. gyventojų. Tarp vaikų ir paauglių tokių yra 9,6 proc.
 
Tačiau psichikos sveikatos priežiūros specialistų šalyje trūksta, o ypač – vaikų ir paauglių psichiatrų. Tai aptarta Seimo Sveikatos reikalų komitete vykusiame parlamentinės kontrolės posėdyje, skirtame psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui ir finansavimui.
 
„Turime kovoti už kiekvieną“
 
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas informavo, kad daugiausiai šalyje turime medicinos psichologų – iš viso 981 turi aktyvią licenciją. Gydytojų psichiatrų šiuo metu aktyvi 591 licencija. Vaikų ir paauglių psichiatrų beveik penkiskart mažiau – 121.
 
Tačiau J.Čelutkienė pastarąjį skaičių gerokai patikslino. „Vaikų ir paauglių psichiatrija – skausminga problema. Mes turėjome aiškiai revizuoti situaciją, – konstatavo J.Čelutkienė. – Iš viso dirbančių jų yra šešiasdešimt devyni. Kaip pasidalinti visai Lietuvai šitais specialistais? Konkurencija dėl jų didelė, turime kovoti dėl kiekvieno.“
 
Rezidentūra „šiek tiek auga“
 
Kokios ateities perspektyvos kalbant apie šių specialistų rengimą? I.Rubikas teigė, kad gydytojų psichiatrų rezidentūros vietų skaičius lieka stabilus, o vaikų ir paauglių psichiatrų skaičius šiek tiek auga.
 
Tačiau tai menka paguoda. J.Čelutkienė pastebėjo, kad nors rezidentų skaičius didinamas, reikia dar sulaukti, kol jie baigs mokslus. „Ne visi įstoję į rezidentūrą pabaigia ją kaip vaikų ir paauglių psichiatrai, kartais per tą laiką apsigalvoja ir pasirenka kitas sritis“, – atkreipė dėmesį viceministrė.
 
Ji priminė, jog tarptautinėse konferencijose minimas terminas – medicinos dykuma: „Šioje vietoje mes randamės medicinos dykumoje.“


 

	Faktinis priėmimas į rezidentūros studijas. Universitetų duomenys
	2020 m.		2021 m.		2022 m.		2023 m.		2024 m.
	vf	vnf	vf	vnf	vf	vnf	vf	vnf	vf	vnf
Psichiatrijos rezidentūros studijų programa	2 4	4	28	2	20	5	22	4	21	4
Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros studijų programa	7	0	9	0	10	0	9	1	9	0

Reti kaip grybai vasarį

„Ta problema, deja, ne vakar dieną atsirado. Ir ne prieš mėnesį, ir ne prieš metus, – teigia Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis. – Dirbu psichikos sveikatos centre dvidešimt metų. Ir nors nebuvo nė dienos, kad neturėtume vaikų ir paauglių psichiatro, visada jautėme grėsmę, kad galime šio specialisto netekti, nes jų paruošiama ženkliai mažiau nei gyventojų poreikis.“
 
Šiuo metu Klaipėdos psichikos sveikatos centre dirba viena vaikų ir paauglių psichiatrė, tačiau ji jau yra sulaukusi pensinio amžiaus. „Kaip bebūtų liūdna apie tai kalbėti, ji turi teisę išeiti į užtarnautą poilsį. Kad tada padėtis taps sudėtinga, būtų dar labai švelniai pasakyta. Nes padėtis jau ir dabar sudėtinga. Gydytoja dirba ne pilnu krūviu, bet, sakykime, kol kas susitvarkome“, – pasakojo A.Slatvickis.
 

„Ieškoti vaikų ir paauglių psichiatro čia maždaug kaip vasarį ar kovą eiti į mišką grybų. Nėra. Jų paprasčiausiai nėra“, – konstatavo Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis ir pridūrė, kad šio specialisto kiti psichikos sveikatos centrai uostmiestyje išvis neturi.

 
Prasidėjo judėjimas?
 
Tiek Seimo narys Andrius Busila, tiek J.Čelutkienė patvirtino, kad vaikų psichiatrų trūkumas lemia ir regioninius netolygumus.
 
Visgi I.Rubikas tvirtina, kad psichikos sveikatos centruose dirba nemažai vaikų ir paauglių psichiatrų. „Kadangi numatytas neblogas finansinis paskatinimas, tai yra tvirta ir gera prielaida komandų steigimui. Siekiamybė kiekviename apskrities centre turėti bent po vieną vaikų ir paauglių psichiatrų komandą. Tai ir bus tas pagrindas, apie kurį bus galima steigtis ir dienos stacionarui. Jei yra kelios darbovietės ir suteikiamas didesnis krūvis specialistui, taip darbo vieta tampa patrauklesnė. Jau prasidėjo vaikų ir paauglių psichiatrų judėjimas į psichikos sveikatos centrus, – sakė jis. – Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai buvo keturiasdešimt devyni etatai psichikos sveikatos centruose, o iki pilnos reformos reikia šešiasdešimt dviejų. Nemanau, kad tai toli iki siekiamybės.“
 
Argumentai iki galo neįtikina
 
„Iš kur jų atsiranda? – toks paaiškinimas neįtikina A.Slatvickio. – Jei ateis vienur, tai išeis iš kitur, ir tada ten jų neliks. Psichiatrai, deja, nesidaugina kaip triušiai. Seniau reikėjo dešimties, dabar reikia vienuolikos studijų metų, nes psichiatrijos rezidentūros trukmė, kaip žinote, yra penkeri metai.
 
Visi tie pašnekesiai yra apie vieną paklodę, kuria reikia užkloti šešis žmones, o užtenka tik keturiems. Patempi į vieną pusę – du nuogi guli, į kitą pusę – atvirkščiai.“
 
„Jei kalbėti apie vaikų ir paauglių psichikos dienos stacionarą, tai nemanau, kad turime tiek sergančių, kad jiems reikėtų dienos stacionarų. Taip pat nematau jokios sąsajos tarp dienos stacionaro steigimo ir specialistų daugėjimo, – atkreipė dėmesį A.Slatvickis. – Paskaičiuokime, Lietuvoje, mano žiniomis, netoli šimto dvidešimt psichikos sveikatos centrų. Dar yra antrinis psichikos sveikatos priežiūros lygmuo, vaikų paauglių stacionarai bei tretinis lygis – Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė. Visos šios įstaigos turi pasidalinti esamus specialistus.“
 
Finansavimas
 
Nuo 2019 metų pirminei ambulatorinei psichikos sveikatos priežiūrai finansavimas didėjo 95 proc., o paslaugų suteikta 34,5 proc. daugiau. Lėšos buvo nukreiptos ir įkainiui didinti, kuris, kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerija, buvo neproporcingai mažas.
 
Didžiausias finansavimo augimas – daugiau nei pusantro karto – teko ambulatorinei specializuotai psichikos sveikatos priežiūrai, t. y. psichiatrijos dienos stacionarui, antro ir trečio lygio konsultacijoms ir profilaktikos paslaugoms.
 
Visgi net ir didinant finansavimą šioms paslaugoms, vaikų ir paauglių psichiatrų skaičiui reikalingas rezidentūros vietų didinimas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!