Per daug klaidų
 
„Skirtingų negalių organizacijų atstovai aplankė Tauro kalną po rekonstrukcijos, tačiau dalis sprendinių pasirodė prasilenkiantys su teisės aktų reikalavimais prieinamumui, net ir įvertinus reljefo ir paveldo aspektus. Manome, kad Tauro kalno sprendiniai demonstruoja prieinamumo reglamentavimo ir įgyvendinimo praktikoje spragas. Apmaudu, bet universalaus dizaino principai net ir naujoje infrastruktūroje Lietuvoje taikomi fragmentiškai“, – „Facebook“ paskyroje rašė Lietuvos negalios organizacijų forumas pranešdamas, kad jau yra pateiktas bendras organizacijų skundas Vilniaus miesto savivaldybei.
 
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) informacinės aplinkos specialistas Vytautas Gentvilas kalbėjo, kad nors buvo bandyta pritaikyti infrastruktūrą žmonėms su regėjimo negalia, rekonstruojant kalną padaryta klaidų.
 
„Pavyzdžiui, visuose viešai prieinamuose dokumentuose rašoma, kad taktilinis paviršius, kuris perspėja žmogų su regos negalia apie kliūtį, turi būti įrengtas tam tikru atstumu nuo laiptų. Mano pastebėjimais, prie Tauro kalno esantis paviršius turėtų būti labiau atitrauktas. Kitas dalykas – pirma ir paskutinė pakopa turėtų būti paryškintos kontrastinga spalva, kad silpnaregiai galėtų jas pastebėti“, – sakė V.Gentvilas.
 
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį į informacijos lentas – silpnaregiams jomis pasinaudoti yra ganėtinai sudėtinga.
 
„Prie Tauro kalno įrengtose informacinėse lentose tekstas yra parašytas ant šviesiai žalio fono balta ir juoda spalva. Kontrasto tarp šių spalvų yra nedaug. Taigi kokia iš jos nauda, jeigu žmonės nelabai pajėgs perskaityti tekstą? Suprantu, kad fonas buvo priderintas prie augalijos, bet jeigu būtų buvusi pasirinkta tamsiai žalia spalva, ji atrodytų kur kas kontrastingiau su baltomis raidėmis, – teigė V.Gentvilas. – Kyla įtarimas, kad vykdant darbus nebuvo pakankamai atidžiai skaitytas Statybų techninis reglamentas ir su pritaikymu žmonėms su negalia susiję dokumentai.“
 
Didžiulis saugumo klausimas
 
R.Šidlauskaitė pabrėžė, kad pažvelgus iš judėjimo negalios pusės, Tauro kalnas po rekonstrukcijos gali didinti ir spūsčių riziką.
 
„Turėklai prie laiptų yra įrengti tik iš vienos pusės, nuolydžio vietoje yra palikti trys laipteliai. Tikrai skubu pabrėžti, kad kol kas kopti į Tauro kalną yra nesaugu. Jeigu žmogus užsižiūrės, užsikalbės su draugu, tikrai nepastebės, kad ten yra trijų laiptų pakopos, – aiškino LŽNS narė. – Turėklai prie laiptų turėtų būti įrengiami iš abiejų pusių. Laiptų yra daug, o jie - tik iš vienos pusės. Todėl jeigu susidarys didesnis srautas žmonių, gali kilti grūstys.“
 
Pasak projektų vadovės, nors problema labiausiai opi žmonėms su negalia, saugumo klausimas yra keliamas visiems.
 

„Tauro kalnas dabar yra neprieinamas žmonėms su judėjimo negalia ir tenka keliauti per aplinkui, tokiu būdu padidėja atstumas ir ilgėja kelionės trukmė. Be to, šios klaidos yra aktualios ne tik žmonėms su negalia. Jeigu, pavyzdžiui, važiuotų vaikas su paspirtuku, jis galbūt nepastebėtų tų laiptelių ir galėtų skaudžiai susižaloti. Taip pat sunku ir mamoms su kūdikių vežimėliais ar senoliams. Jeigu šios problemos nebus išspręsto, ateityje gali daugėti čia patiriamų traumų“, – įspėjo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų vadovė Ramunė Šidlauskaitė.

 
Nors keletas punktų buvo įvykdyti, kelias iki tobulumo dar tolimas. R.Šidlauskaitė minėjo, kad taip atsitinka dažnai – žmonių su negalia poreikiai būna tenkinami tik iš dalies.
 
„Kadangi žmonių srautai gali būti dideli, laiptai yra ganėtinai platūs. Tikrai matyti, kad buvo apsvarstyti žmonių su negalia poreikiai, tačiau įvykdymas vis vien nesiekia tobuliausio rezultato. Pavyzdžiui, projektuojant platesnius laiptus privaloma įrengti trečią turėklą, per laiptų vidurį – taip užtikrinamas ir patogumas naudotis, ir saugumas. O ką kalbėti apie trečią turėklą, jeigu nėra net antro“, – piktinosi LŽNS narė.
 
Savivaldybė linkusi išklausyti
 
„Ši situacija man yra labai keista, abejočiau, ar architektai ir projektuotojai galėjo numatyti tokį Tauro kalno kelio įrengimą. Mano nuomone, galbūt tai buvo kokia nors rangovų klaida ar nesusipratimas. Tauro kalnas tikrai nėra tokioje vietoje, kurioje nebūtų įmanoma techniškai išpildyti šių žingsnių“, – kalbėjo R.Šidlauskaitė.
 
Jos teigimu, apie netinkamus sprendimus organizacijos nežinojo net peržvelgusios rengimo planą – šios detalės nebuvo tinkamai pristatytos.
 
„Kiekvienas projektinis pasiūlymas privalo būti viešinamas, juos galima pasižiūrėti, susipažinti. Taip pat yra skiriamas laikotarpis, per kurį galima teikti pasiūlymus ir pastabas. Projektiniuose pasiūlymuose buvo pateiktos vizualizacijos ir brėžiniai, bet žiūrint į juos, nebuvo aiškiai pažymėta, ar tame taške bus numatyti laiptai, – atkreipė dėmesį LŽNS narė. – Tokie dalykai turėtų būti aiškūs. Juolab kad kalbame ir apie universalų dizainą.“
 
Visgi R.Šidlauskaitė nusiteikusi pozityviai – savivaldybė linkusi išklausyti pretenzijas.
 
„Kadangi Tauro kalno įrengimu asociacijos liko nepatenkintos, parašėme ir Vilniaus miesto savivaldybei įteikėme raštą. Tikimės, kad sulauksime teigiamos reakcijos. Mano žiniomis, meras šiuo klausimu planuoja priimti atstovus birželio 3 dieną, darau prielaidą, kad tam tikri taškai privalės būti sutvarkyti“, – kalbėjo projektų vadovė.
 
Vilniaus vystymo kompanijos komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius tikino, kad Tauro kalnas po atjauninimo tapo pasiekiamas žmonėms su negalia. Tačiau į pastabas bus atsižvelgta.
 
„Šiuo metu su savivaldybės atstovais analizuojame pateiktas pastabas ir diskutuojame, kokiais sprendimais galėtume pagerinti Tauro kalno infrastruktūrą. Projektuojant Tauro kalno takus, buvo būtina atsižvelgti į tai, kad kalno šlaitai yra saugomi kaip Naujamiesčio vertingoji savybė ir didelės intervencijos daryti ten negalima, – komentavo A.Ketlerius. – Be to, pats kalnas yra ganėtinai status ir, atsižvelgiant į galiojančius standartus, įrengti takus be laiptelių visoje teritorijoje nebuvo galimybių.“
 
Komunikacijos vadovo teigimu, nepaisant tokių apribojimų, projektuotojai ieškojo būdų, kaip pagerinti žmonių su negalia judėjimą teritorijoje. „Dėl to kalno šlaite iš Pamėnkalnio gatvės pusės įrengti žmonėms su judėjimo negalia pritaikyti takai – pandusai. Taip pat įrengti ženklinimai regos negalią turintiems žmonėms. Projektuotojai taip pat derino sprendinius ir su žmonių su negalia organizacijomis.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!