Ministerijos registruotos Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, draudžiančios už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio, jas patvirtinus, įsigaliotų nuo 2026 metų.
Pritarus Vyriausybei, klausimas keliauja į Seimą.
 
Kaip rašė BNS, vykdant šią reformą, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada peržiūrėti įkainius už paslaugas.
 
Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį LRT radijui sakė, priėmus SAM siūlymus, gydymo įstaigos galės teikti daugiau paslaugų ir dėl to trumpės eilės.
 
Pasak SAM, dabar galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.
 
„Pacientui, kuris neturi galimybių papildomai prisimokėti, sukeliama neteisingumo ir diskriminavimo situacija, pacientų atskirtis gaunant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal turimas pajamas visiems privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims nepriklausomai nuo jų turtinės padėties“, – teigia ministerija.
 
Priėmus pakeitimus, SAM taip pat būtų pavesta po trejų metų atlikti reguliavimo poveikio vertinimą nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.
 
Nurodoma, kad turės būti įvertinta, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šių paslaugų papildomai neapmokestina, ar valstybės laiduojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėra teikiamos kaip mokamos.
 
Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, tačiau M. Jakubauskienė sako, kad ši suma gali būti tris kartus didesnė.
Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.
 
Kaip teigia ministerija, „Eurostat“ duomenimis, 2023 metais Lietuvos namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 31,83 proc. visų išlaidų sveikatos priežiūrai, kai Europos Sąjungos vidurkis – 14,27 procento.
 
Pasak SAM, Lietuvoje namų ūkių išlaidos sveikatos priežiūrai yra vienos didžiausios lyginant su kitomis ES šalimis, pavyzdžiui, Prancūzijoje tokios išlaidos 2022 metais sudarė 8,92 proc. nuo visų išlaidų sveikatos priežiūrai.
 
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius BNS anksčiau sakė tokias pataisas vertinantis kaip bandymą iš nacionalinės sveikatos sistemos išstumti privačias įstaigas bei įžvelgė korupcijos grėsmes.
 
Savo ruožtu Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša BNS teigė, kad veiklos sąlygos tiek viešam, tiek privačiam sektoriui turi būti vienodos, o Ligonių kasų kompensuojamos paslaugos – teikiamos už tą pačią kainą.
 
BNS užsakymu „Vilmorus“ balandį atlikta apklausė parodė, kad šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Beveik 28 proc. respondentų teigė, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji apklausos dalyviai neturėjo nuomonės šiuo klausimu.