- Esate vaistininkas, bet vaistinėje nedirbate. Kaip tai nutiko?
 
- Baigęs farmaciją vaistinėje dirbau apie metus, vėliau įsidarbinau farmacijos kompanijoje. Patirties turiu, bet šioje srityje neužsilikau, nes pamačiau, kad naudojame tiek daug įvairių cheminių vaistų ir tai darome taip neracionaliai. Kol nebuvo tokios gausos vaistų, mūsų seneliai ir proseneliai pagelbėdavo sau gamtos dovanomis. Ir pradėjau ieškoti, kokios pagalbos žmogus gali rasti gamtoje.
 
- Papasakokite, ką atradote?
 
- Dažnai sakoma, kad augalai neveikia arba kad jie nereikšmingi mūsų gydymo sistemoje. Tačiau beveik kiekviena sintetinė tabletė turi protėvį iš gamtos. Apie 70 procentų cheminių vaistų pagrindas – augalinė medžiaga.
Vienos kompanijos atstovas kartą pamatė žmogų, graužiantį baltojo gluosnio žievę. „Ką čia darai?“ – paklausė. „Man galvą skauda, reikia kraują paskystinti“, – atsakė žmogelis. Kompanijos atstovas paprašė gabalėlio, parsinešė į laboratoriją, ištyrė ir išskyrė preparatą – salicilo rūgštį. Nusprendęs, kad reikia paprastesnės vartojimo formos, pagamino tabletę. Taip šiandien turime acetilsalicilo rūgštį, arba aspiriną.


 
- Pats visuomet tik žolelėmis gydotės?
 
- Visą žiemą ir rudenį nesirgau, bet vėliau pakirto gripas. Gydžiausi šalaviju, šeivamedžiu – ir pasveikau.
Bet turiu prisipažinti, kad po 15 metų pertraukos smalsumo dėlei neseniai „paragavau“ vaistų nuo galvos skausmo. Įdomu buvo pažiūrėti, ar veikia. Taip pat priešalerginę tabletę išgėriau. Pabandžiau – pradėjo slopinti, migdyti, pasireiškė šalutiniai poveikiai. Kadaise gydytojas liepė vartoti vaistus, nes „alergija neišgydoma“. Tada prisiminiau prieš dešimt metų girdėtą žolininkės Jadvygos Balvočiutės balsą: „Mariau, gydykis mažąja plūdena“. Išgėriau vieną buteliuką mažosios plūdenos ekstrakto – simptomai išnyko, antras buteliukas užtvirtino, ir alergija dingo visam laikui.
Aišku, ne viską žmogus gali žinoti. Bet bent minimalių žinių, kaip žoleles surinkti, kaip džiovinti, kaip jas vartoti, galima įgyti mano vedamų seminarų metu. Nes, būna, pacientas žiupsnį žolių verdančiu vandeniu užpila, penkias dienas pageria, sumuštiniu užsikąsdamas, ir sako – neveikia.
 
- Esate minėjęs, kad vaistus nuo vėžio jau turime…
 
- Teiginys, kad vaistų nuo vėžio nėra, – netiesa. Bet jei pasakysi, kad vėžį gydo augalai – niekas nepatikės. Pasaulyje ieškoma sintetinio būdo, bet neieškoma, kaip padėti organizmui natūraliai įveikti ligą.
Pavyzdžiui, mano 83 metų seneliui buvo nustatytas pažengusios stadijos vėžys. Gydytojai sakė: „Stabdome gydymą, žmogus neatlaikys. Važiuokite namo, prašykite Dievulio pagalbos, žolelių pagerkite“. Medicina pasakė: mes nieko negalime padėti, mūsų žinios baigėsi. Gerai tik, kad senelis gydytojo palaiminimą gavo ir kad anūkas apie žoleles išmano…
Aš jam juodąjį beržo grybą, amalą, gaurometį, kiaulpienių, varnalėšų šaknis, seleną. Ir vėžys atsitraukė. Štai matau pro langą – po 2,5 metų laksto sode, šiemet šiltnamį dar didesnį įsirengė, o kiek salotų man kasdien neša! Kartais pagalvoju – jis sveikesnis ar aš?


 
- Ar svarbus psichologinis nusiteikimas, tikėjimas, gydantis vaistažolėmis?
 
- Tikėjimas yra nuostabus dalykas. Jeigu netiki pasveikimu, net geriausias gydytojas ar kilogramai auksinių žolelių tau nepadės. Jei tiki, kad pasveiksi, jei dar nori knygą parašyti, šiaudinį sodą surišti, kojines anūkams numegzti – įsijungia tokios gydančios jėgos, kad geresnių nerasi.
O aš esu mokslininkas, universitete mes tyrinėjame ir randame šimtus skirtingų medžiagų, esančių žolėse. Šios medžiagos, patekusios į mūsų organizmą, veikia priešuždegimiškai, antihistaminiškai, mažina rūgštingumą. Pavyzdžiui, gauromečiai ir vaistinės svilarožės – daug gleivių turintys augalai; šios gleivės padengia gleivinę ir gydo opas, uždegimus, refliuksą. Gaurometis kaupia apie 250 skirtingų biologiškai aktyvių medžiagų, medetkos – 519 skirtingų biologiškai aktyvių medžiagų. Taigi, augalai veikia ir be tikėjimo.
 
- Turite daug žinių apie augalus. Leiskite spėti – mėsos nevalgote?
 
- Tiesa, esu žaliavalgis, bet jeigu nuvažiuoju pas mamą per Velykas ar Kalėdas, ir ten padėta žuvytė, močiutės kepti šašlykai ar kokia šlaunelė – nedarau iš to cirkų.
Išbandęs įvairius mitybos būdus, pajutau lengvumą. Dabar tiesiog mintyse padėkoju, palaiminu tą maistą, suvalgau ir nedarau bėdos. Ir nenumirštu!
 
- 2019 metais išleidote knygų vaikams „Vaikai vaistažolių pasaulyje“, „Vaistažolių pasakos“. Kaip gimė šios idėjos?
 
- Kai dukrytės dar buvo mažesnės, mėgome prieš miegą skaityti pasakas. Pagalvojau – imsiu ir pats parašysiu, kad turėtume ką skaityti.
Kadangi vedu edukacijas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams mokyklose, darželiuose, atsivežu tas knygeles – pedagogai gali jas panaudoti savo veikloje. Yra nesudėtingų receptų, kuriuos gali pasigaminti visa klasė: kiaulpienių makaronus, žaliąją druską ar dilgėlių chalvą. Pasakas vaikai gali vaidinti, jos ramina ir suteikia žinių: „skrandžio draugas Raudonėlis“, „miego draugė Melisa“.


 
- O turite mėgstamiausią vaistažolę?
 
- Visi, kas mane pažįsta, žino – gaurometis! Daug metų turėjau problemų dėl rūgštingumo, refliukso. Kaip vaistininkas galėjau išmėginti pažangiausius vaistus, bet septynerius metus niekas negelbėjo. O bėdą per metus laiko išsprendė gaurometis. Gauromečio dėka ir daktaru tapau – jį pasirinkau doktorantūros objektu!
Augalas pasižymi priešuždegiminėmis, priešvėžinėmis savybėmis, turi antioksidantų, veikia kaip jaunystės eliksyras, padeda nuo mažakraujystės, malšina skausmą, veikia prieš bakterijas ir virusus, tinka nuo peršalimo…
Lietuvoje iš 2 tūkstančių augalų rūšių turime net 650 maistui ir vaistams tinkamų augalų. Antrą vietą skirčiau kiaulpienei, trečią – dilgėlei.
 
- Saulė šį pavasarį smarkiai nelepina. Galbūt pasidalintumėte su mūsų skaitytojais receptu – energijai ir gerai nuotaikai?
 
- Gerkite gaurometį! (Juokiasi.) Visada gerai pradėti nuo gauromečio. Tai antidepresantas, gerinantis nuotaiką, suteikiantis jėgų. Jis puikiai „sutvarkys“ nervinę sistemą, galvą ir viskas žemiau galvos džiaugsis.
Ir būkite kuo daugiau gamtoje – miškuose, pievose, grožėkitės! Gamtoje bėdos mažesnės ir galva šviesesnė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!