Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė patvirtina, kad Lietuvoje vyksta nuolatiniai vaiko teisių pažeidimai, kai jie mėnesiams, o kartais net metams atskiriami nuo šeimų, tampomi ikiteisminiuose procesuose, nes milžiniškose eilėse tenka laukti psichiatrinės ekspertizės, būtinos ikiteisminiam tyrimui.
 
Kad tai – didžiulė problema, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje patvirtino prokuratūros, vaiko teisių institucijų, nevyriausybinės organizacijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
 
Deja, padėtis įšaldyta. Šalyje nepakanka specialistų ekspertizėms atlikti – pernai prie 238 sudėtingų bylų plušėjo vos aštuoni žmonės. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba skaičiuoja, kad užtektų 2,4 etato situacijai pagerinti, bet... ir jų neina rasti.
 
Lengviausia išeitis – skirti mažiau ekspertizių, bet teisėsauga į tai žiūri atsargiai, nes dauguma jų reikalingos itin sudėtingose baudžiamosiose bylose. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė Kristina Mišinienė taip pat prašo to nedaryti – ekspertizės pirmiausiai reikalingos pačioms aukoms.
 
Po užpuolimo – nesulaukia
 

„Kolegos, pykit nepykit, paskutiniai atvejai išsėmė mūsų kantrybę, – į komisijoje susirinkusius politikus ir Vyriausybės institucijų atstovus kreipėsi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė Kristina Mišinienė. – Nepilnametė, patyrusi grupinį seksualinį užpuolimą metus tris mėnesius laukia ekspertizės. Įsivaizduokite, ką reiškia šią mergaitę nuvesti į ekspertizę, nuplėšti užgijusius sielos šašus ir vėl grąžinti į gyvenimą? Tai tikrai beprotiška.“

 
Statistika rodo, kad vykstant baudžiamajam procesui, ekspertizių nepilnamečiai laukia 5-8 mėnesius. O įstatyme įtvirtintas 30 dienų terminas nuo užduoties, nutarties ar medžiagos gavimo dienos.
 
„Dar vienas rezonansinis atvejis, – tęsia K.Mišinienė. – Spalio mėnesį atrakcione užpulta nepilnametė. Ji dar ir šiandien laukia ekspertizės. Šio laukimo metu buvo ir suicidiniai bandymai. O psichologai kategoriškai atsisako konsultuoti – esą negalima užteršti prisiminimų, nes laukia ekspertizė. Kiti gi tvirtina, jog galime konsultuoti, niekas neužsiterš.... Neapsakomas jovalas. Na, jūs čia vieni kitus suprantate, rekomenduojate, deratės, kalbate… Bet situacija nepakenčiama. Atleiskite už tą aštrumą, bet turime aukas ir turime organizuoti jų gijimo, grįžimo į visuomenę procesą.“
 
E.Žiobienė: tai nenormalu
 

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė stebisi, kad dėl šios priežasties gaunama nedaug skundų, palyginti su tuo, kiek yra prasižengimų. „Kiekvienu atveju nustatyčiau vaiko teisių pažeidimą. Negali vaikas tiek mėnesių laukti ekspertizės, – konstatavo ji. – Pernai sausį vaikai paimti iš šeimos dėl galimo smurto, o šiemet sausį grąžinami, nes tik ekspertizę atliko. Metai laiko vaikai be tėčio. Vienintelio iš tėvų gyvo. Tai – nenormalu. Tai – visiški kraštutinumai, bet jie tokie yra.“

 
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė tik antrina skaudžius atvejus, kai vaikas atskiriamas nuo tėvų dėl įtariamo smurto. „Tėvams pritaikoma kardomoji priemonė nesiartinti, vaikas apgyvendinamas pas artimus žmones ar globėjus. Ne vienas toks atvejis, kai vaikas laukia šešis, aštuonis mėnesius be galimybės bendrauti su tėvais“, – kalbėjo ji.
 
I.Skuodienė pabrėžė, kad vėliau atliktos ekspertizės ne tokios patikimos, nes per laiką pasikeičia vaiko prisiminimai. Jai antrina ir E.Žiobienė, ir vaikų bei paauglių psichiatras, buvęs parlamentaras Linas Slušnys. „Keturmečio neapklausti pusę metų, vadinasi, pražudėte bylą“, – sakė jis.
 
Laimėjo bylą prieš Lietuvą
 
Dėl neatliktos ekspertizės ir dėl to nutraukto ikiteisminio tyrimo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras prieš metus laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme. Ekspertizė turėjo vykti dėl mažamečio galimai patirto seksualinio skurto katalikų bažnyčios patalpose.
 
„Po šito sprendimo laukiau, kad Generalinė prokuratūra trenks kumščiu į stalą ir sakys, kad dabar turime išsiaiškinti, kodėl tokie ilgi terminai, kodėl prokuroras neskyrė šios ekspertizės ir pralaimėjo aukščiausio lygio teisme… Tačiau buvo tyla. Spengianti tyla“, – kalbėjo K.Mišinienė.
 
Nenuostabu, sprendimai šiuo atveju – ne prokuratūros rankose. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius konstatuoja, kad prokuratūra šią problemą eskaluoja ne pirmus metus: „Ji vystoma įvairiais formatais, įvairių kadencijų Seimo, Vyriausybės, tarpinstitucinių, specialių grupių ir panašiai... Ir prokuratūra organizuoja įvairius susitikimus. Jau du buvo per šį pusmetį su tarnybos direktoriumi, darbuotojais...“
 
Visai šaliai – 8 specialistės

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus l.e.p. viršininkė Tautvilė Gabnytė-Nagi paaiškina: laukimo eilės susidaro, nes trūksta ekspertizes atliekančių specialistų.
 
Ji atskleidė, kad su 238 bylų per metus turi susidoroti aštuoni žmonės. Didžiausia jų dalis – 200 – būtent baudžiamosios bylos, kur vaikai nukentėję nuo smurto, seksualinės prievartos.
 
„Šios bylos sudėtingos, didelės apimties, neretai rezonansinės, medžiagos jose labai daug. Šių metų pirmame ketvirtyje specialistų krūvis buvo 133 procentų. O nutarčių kasmet daugėja. Šiemet jų turėtų būti apie 280“, – skaičiavo T.Gabnytė-Nagi.
 
Nepatraukli darbovietė
 

„Skambinome visiems dirbantiems vaikų ir paauglių psichiatrams Lietuvoje, bandydami prisikviesti dirbti tarnyboje. Deja, atvykti pokalbio sutiko tik du. O kai sužinojo, koks tai darbas, ir tie apsigalvojo. Intensyvios tarnybos pastangos davė atvirkščią rezultatą, – pripažino Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus l.e.p. viršininkė Tautvilė Gabnytė-Nagi. – Sveikatos priežiūros įstaigos, pamačiusios tarnybos aktyvumą, ėmė pas save vilioti jos pačios darbuotojus su konkurencingesniais pasiūlymais.“

 
Beje, trys darbuotojos pernai išėjo iš darbo. „Nes jis emociškai sunkus, o alga nemotyvuojanti. Dabar jos dirba privačiame sektoriuje“, – sakė T.Gabnytė-Nagi. Tamsioji šios profesijos pusė – nuolatinis darbas su vaikais, kurie patyrė kartotines traumas, turi psichikos sutrikimų, gyvenimo sunkumų, reikalauja gydymo.
 
Lietuvai nereikia?
 
„Nuoširdžiai susijuokiau gavęs apklausą [darbo pasiūlymą aut.past.], aš tikrai ten neisiu dirbti, nenoriu tokio darbo“, – prisipažino L.Slušnys.
Jis mano, kad tiek ekspertizių Lietuvai nereikia ir kaip sprendimą siūlo palikti ekspertizes tik seksualinės prievartos bylose.
 
„Mano požiūriu, smurto artimoje aplinkoje ir kitų vaiko teisių pažeidimo atvejais galime leisti teikti socialinio darbuotojo išvadas“, – sakė buvęs parlamentaras.
 
L.Slušnys mano, kad valstybė turėtų mokėti tik už baudžiamųjų bylų ekspertizes.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei jai pavaldžios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I.Skuodienė galvoja panašiai ir siūlo „ne visais atvejais skirti ekspertizę baudžiamosiose bylose“.
 
„Tokią praktiką taiko užsienio šalys. Pavyzdžiui, dėl seksualinės prievartos prieš vaiką ne iš tėvų ar globėjų, o tolimesnio ar nepažįstamo žmogaus, pagrobimo atveju, esant užtektinai kitų įrodymų, gali pakakti psichikos sveikatos specialistų, teikiančių bendrą terapinę pagalbą, įžvalgų“, – sakė I.Skuodienė. 
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė siūlo atsisakyti ekspertinio vertinimo baudžiamosiose bylose, o „skyles kamšyti“ pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinio smurto vaikams centro „Užuovėja“ personalu. Esą jų specialistų apklausas būtų galima naudoti kaip įkalčius ir įrodymą ikiteisminiame procese.
 
Prašo neišstumti ekspertų
 
Tačiau į tokį kartelės nuleidimą teisėsauga žiūri atsargiai. Vyriausiasis prokuroras R.Valentukevičius atkreipia dėmesį: ekspertinė išvada – pagrindinis įrodomasis dėmuo pripažįstant, kad vienas ar kitas asmuo padarė itin sunkią nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu.
 

„Nuo ekspertinio tyrimo kokybės priklauso teismo verdiktas. Kartas – labai labai griežtas, – pabrėžė vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius. – Šioje vietoje profanacijos ar nekompetencijos negali būti, o Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba yra vienintelė ir kompetentingiausia šalyje tai atliekanti institucija.“

 
„Neišstumkime ekspertų, – išsigando ir K.Mišinienė. – Jų darbas nekvestionuojamas, o profesionalumas – aukščiausio lygio. Labai ačiū ekspertams. Vaikelį ar paauglį iki jų sunku atvesti, tačiau nemačiau nė vieno po ekspertizės patyrusio antrinę traumą, nesuprasto. Pati ekspertizė – aukščiausio lygio. Esu liudininkė teismuose, kai nuščiuvusi salė, teisėjai, proceso dalyviai klauso pasisakančio eksperto ir visi tie žodžiai tiesiog sugeriami kaip lietus į išdžiūvusią žemę.“
 
Neskiria vietų studijoms
 
„Iš tiesų šis klausimas nei naujas, nei šių metų... Jis seniai besitempiantis. Situacija pagerėdavo, kai ekspertų skaičius būdavo didesnis“, – konstatavo E.Žiobienė. Ji netiki, kad ekspertizių baudžiamosiose bylose mažės.
 
Nors atsakymas, kad reikia ruošti daugiau vaikų ir paauglių psichiatrų, kybo ore, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Lina Adomaitytė atkreipė dėmesį, kad iki šiol nerasta tam lėšų.
 
Įdomumo dėlei. 2024-2025 mokslo metais burnos higienos studijoms siūlyta skirti po 10 valstybės finansuojamų vietų, tiek, kiek vaikų ir paauglių psichiatrams, nors SAM duomenimis, po septynerių metų bus 852 burnos higienistais per daug. Farmacijos specialistais Lietuva muša EBPO reitingus, bet finansuojamų studijų vietų skaičius nuo 2022 m. didėjo nuo 30 iki 70.
 
LSMU podiplominių studijų centro dekanas Juozas Kupčinskas „Lietuvos sveikatai“ komentavo, kad kasmet į valstybės finansuojamas LSMU vaikų psichiatrijos  rezidentūros studijų vietas įstoja 3-4 medicinos studentai: „Studentai šias studijas vertina palankiai ir renkasi noriai. Jeigu valstybė skirtų daugiau finansuojamų vietų, potencialiai atsirastų ir daugiau jaunų gydytojų, kurie rinktųsi šią specializaciją.“
 
Pinigų „neranda“
 
Kai pernai Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į tuometę, dar Ingridos Šimonytės vyriausybę lėšų algoms Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai, ši nesutiko, teko kažkiek dotuoti papildomai ir kamšyti skyles pačiai.
 
T.Gabnytė-Nagi teigė, kad dvigubai sumažinti eiles padėtų 1,4 etato vaikų ir paauglių psichiatro ir etatas psichologui. „Norint išlaikyti algų konkurencingumą, kad žmonės nepabėgtų reikia didinti algas psichiatrams bent 30 procentų, o psichologams – bent 20 procentų“, – pridūrė ji.
 
R.Valentukevičius nesulaikė ironijos: „Paskutinio susitikimo metu prokuratūroje priėjome prie vieningos išvados... Kad valstybė, rasdama šimtus tūkstančių kažkokioms salės kėdėms, dar visai geroms, pakeisti, negali rasti dešimčių tūkstančių įsteigti papildomam etatui ar pakelti atlyginimams…“
 
Siūlymai
 
Beje, Valstybės kontrolė, pernai nustatė eilių problemas ir teikė rekomendacijas, kurias Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba visas jau įgyvendino.
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje skambėjo ir kiti siūlymai, ką daryti nedidinant finansavimo ir studijų vietų. Pavyzdžiui, siūlyta peržiūrėti vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichologijos eksperto kvalifikacijos reikalavimus. Tačiau T.Gabnytė-Nagi informavo, kad jie jau supaprastino įdarbinimą, padarė lankstesnius kvalifikacijos įgijimo terminus. Sudarytos stažuotės galimybės gydytojams rezidentams, praplėstos galimybės tapti ekspertais ne tik klinikiniams psichologams.
 
Taip pat siūloma pasitelkti išorės ekspertus, pirkti paslaugas, bet tokia galimybė teisės aktuose taip pat yra numatyta.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!