Šilti vasariški orai neišvengiamai pakoreguoja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų mitybą – valgyti norisi rečiau, pirmenybė teikiama lengvesniam maistui. O kur dar gausybė veiklų, į kurias įsijautus pietūs iš galvos tiesiog išgaruoja. Tačiau specialistai primena, kad sveiki mitybos įpročiai turėtų lydėti ir šiltuoju metų laiku.
Vaivorykštės spalvos lėkštėje
Gydytoja dietologė Lina Barauskienė sutiko, kad vasarą pasibaigus mokslams ir veikloms darželiuose, jei nėra išvažiuojama į stovyklą, vaikų mityba dažniausiai tampa chaotiškesnė. Juo labiau ne visada ir tėveliai turi laiko kartu atsisėsti pavalgyti.
Vis dėlto gydytoja pabrėžė, kad pagrindinės sveikos mitybos taisyklės – maisto įvairovė, reikalingų gauti medžiagų kiekis, valgymo reguliarumas – turėtų išlikti ir vasarą. Šiltesnis oras pakoreguoja tik produktų pasirinkimą.
„Vasarą daugiau rekomenduojamas vėsinantis, gaivinantis maistas. Šiuo metu gamta nešykšti įvairių gėrybių – vaisių, daržovių, uogų. Todėl visų vaivorykštės spalvų maistui atsidurti lėkštėje tampa lengvai įgyvendinama užduotimi“, – kalbėjo L.Barauskienė.
Ką rinktis per kaitrą?
Jos pastebėjimu, valgymo reguliarumo reikėtų paisyti ir labai karštą dieną. Tai svarbu norint išvengti alkio priepuolio ir persivalgymo vakare. „Kai organizmas yra pripratęs prie tam tikrą valgymo ritmo, natūraliai nestokojama apetito“, – paaiškino gydytoja.
.jpg)
„Vasarą daugiau rekomenduojamas vėsinantis, gaivinantis maistas. Šiuo metu gamta nešykšti įvairių gėrybių – vaisių, daržovių, uogų. Todėl visų vaivorykštės spalvų maistui atsidurti lėkštėje tampa lengvai įgyvendinama užduotimi“, – kalbėjo gydytoja dietologė Lina Barauskienė.
Tik tuomet verčiau pasirinkti lengvesnį maistą, valgyti po nedaug, bet dažniau. Tinkamas pasirinkimas – lengvos daržovių salotos, užkandžiauti galima vaisiais, uogomis, gerųjų – sudėtinių – angliavandenių gauti suvalgius kokį traputį ar duonelę su užtepėlėmis ar sumuštinį.
„Svarbu vaikui pasiūlyti maistingus pusryčius ir vėliau vakare, orui atvėus, – stipresnę vakarienę. Jos metu galimi ir karšti mėsos, žuvies patiekalai. Be abejo, verta vaiko ir dienos metu pasiteirauti, ar nenorėtų šilto maisto“, – patarė L.Barauskienė.
Vaisvandenių ir sulčių nerekomenduoja
Bene didžiausią rūpestį tėveliams keliantis dalykas – kiek gi skysčių per dieną vaikai turėtų suvartoti?
„Bendras skysčių suvartojimas vasarą didėja priklausomai nuo oro temperatūros. Kuo šilčiau - tuo išgerti reikėtų daugiau. Ypač karštą vasaros dieną, tam turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Jeigu vaikas yra didesnis ir pakankamai sąmoningas, vanduo turėtų visą laiką būti jo matymo lauke. Tuomet natūraliai ištroškęs palengva tą reikiamą skysčių kiekį ir suvartos. Kad tą daryti būtų maloniau, galima nupirkti spalvingą gertuvę, pagardinti vandenį uoga ar vaisiaus, daržovės gabaliukais“, – kalbėjo gydytoja dietologė.
Jei vaikas yra mažesnis, šalia esantys suaugusieji turėtų vis pasiūlyti jam atsigerti.
„Tačiau prievartos irgi neturėtų būti. Verčiau su vaiku pasikalbėti, paaiškinti, kodėl reikia gerti pakankamai vandens. Geriausia, jei savo pavyzdį gurkšnodami vandenį rodys patys tėvai“, – pabrėžė L.Barauskienė.
Be to, specialistė priminė, kad skysčių palengva visą dieną gaunama ir su maistu. Juo labiau pastangos vienu vienu kartu pripildyti skrandį skysčiais nėra pagirtinos, jo gurkšnoti reikėtų po truputį visos dienos metu.
Verta žinoti
Vaisvandeniai, sultys neturėtų būti pirmumo sąraše siekiant numalšinti troškulį. Tą geriausiai padeda padaryti vanduo. Jei jį vis dėl to sunku vartoti, pratinti vaiką galima duodant gerti gausiai vandeniu praskiestų sulčių.
Net ir natūraliai spaustos sultys atsiduria rekomenduojamų produktų sąrašo gale.
„Jas geriant gaunamas didžiulis koncentratas – juk tiek vaisių ar daržovių, kurių prireikia stiklinei sulčių išspausti, sunkiai vienu metu suvalgytume. Be to, spaudžiant sultis išmetamos pačios geriausios produkto dalys. Sultys daugiau tinka dar negalintiems kramtyti vaikams bei jau to daryti nebegalintiems senyviems žmonėms“, – kalbėjo dietologė. Ji pridūrė, kad skiestos sultys galėtų puikiai tinkti raciono paįvairinimui karštą dieną – vietoj užkandžio ar lengvo patiekalo.
Ledus geriau gamintis namuose
Užtat sultys yra puikus ingredientas ledams gaminti. „Ne paslaptis, kad dėl šio deserto daugelis vaikų itin laukia vasaros. Tad jais pasmaguriauti karštą vasaros dieną tikrai galima, tačiau, aišku, ne aštuonias porcijas. Visur reikia saiko“, – pabrėžė gydytoja.
Pasak jos, renkantis ledus prekybos centre svarbu nepatingėti patyrinėti produkto sudėtį. Pavyzdžiui, įvertinti, ar tokį dalyką kaip pieno miltelius naudotumėte patys
„Jei etiketėje radote parašyta tai, ko nesuprantate, padėkite ledus toliau. Dar geriau būtų atlikti namų darbus – pastudijuoti ir išsirinkti kelias tinkančias rūšis“, – aiškino L.Barauskienė.
Tačiau esant galimybėms dietologė patarė ledus gamintis namuose – receptų šiandien yra gausybė.
Vitaminų „į priekį“ neprikaupiama
Neretai vasarą stengiamasi „atsivalgyti“ daržovių, vaisių ir taip pasotinant organizmą vitaminais ir kitomis svarbiomis juose esančiomis medžiagomis, paruošti jį šaltajam sezonui. Tačiau dietologės pastebėjimu, neįmanoma prisivalgyti vaisių, daržovių visiems metams į priekį. Jų atsargų nebent galima užsišaldyti žiemai.
„Taip, kai kurių, pavyzdžiui, šiek tiek A, D, B grupės vitaminų sankaupų turime. Tačiau vitminai organizme neužsilaiko. Todėl jų kiekį būtina nuolatos papildyti kiekvieną dieną gaunant reikalingas maistines medžiagas. Šviežius vaisius ar daržoves, uogas rekomenduojama suvalgyti kiekvieno valgio metu. Vaikams nuolat reikėtų jų pasiūlyti dienos metu“, – patarė L.Barauskienė.
Gaivūs vasaros skanėstai
Braškių tiramisu
Reikės:
200 ml grietinėlės,
2 šaukštų cukraus,
0,5 vanilinio cukraus,
1,5 puodelio braškių,
0,5 pakelio sausainių.
Braškes supjaustykite mažais gabaliukais. Grietinėlę išplakite iki standžių putų su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Sausainius sutrinkite iki stambių trupinių. Į plačias stiklines įdėkite po porą šaukštų grietinėlės. Ant viršaus užberkite sluoksnį braškių. Ant braškių sausainių trupinių sluoksnį. Ant sausainių grietinėlės sluoksnį ir sluoksniuoti pabaikite braškėmis. Dėkite porai valandų į šaldytuvą ir patiekite šaltą.
Skanaus!
Šaldytas bananų ir riešutų sviesto koktelis
.jpg)
3 porcijoms reikės:
2 bananų,
1 v. š. žemės riešutų sviesto,
250 ml pieno,
saujos graikinių riešutų (nebūtina).
Bananus nulupkite, supjaustykite vidutinio dydžio gabalėliais, sudėkite juos į maišelį ar indelį ir dėkite į šaldymo kamerą. Palaikykite, kol bananai visiškai užšals. Užšalusius bananus išimkite iš šaldymo kameros ir sudėkite į maisto smulkintuvą. Įdėkite į smulkintuvą šaukštą riešutų sviesto, supilkite šaltą pieną. Plakite, kol gausite visiškai vientisą masę. Supilkite į taures ar stiklines. Apibarstykite graikiniais riešutais ir patiekite nedelsiant.
Skanaus!
Jogurtiniai ledai su uogomis
Reikės:
500 g serbentų (200 g – raudonųjų),
350 ml neriebios grietinėlės,
300 ml natūralaus jogurto,
1 citrinos (sultims),
1 v. š. miltelinio cukraus,
150 g migdolinių sausainių.
Šviežias uogas suberkite į indelį ir apie valandą palaikykite šaldiklyje. Jogurtą sumaišykite su cukrumi ir citrinos sultimis. Atsargiai įmaišykite gerai išplaktą grietinėlę, sušalusias uogas ir trupintus sausainius. Masę sukrėskite į šalčiui atsparią dėžutę ir laikykite šaldiklyje apie 3–4 valandas. Kai ledai visiškai sušals, dėžutę uždenkite. Taip paruošti ledai šaldiklyje gali stovėti iki kelių mėnesių. Jeigu ketinate valgyti iš karto, galite ledus išskirstyti mažomis porcijomis į šalčiui atsparias formeles ar indelius ir užšalusius patiekti svečiams. Gamindami šį patiekalą galite naudoti ir šviežias, ir šaldytas uogas. Patiekalą pagaminsite per 25 min. (neskaičiuojant šaldymo laiko).
Skanaus!
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: