Faktas

Pogimdyminės depresijos centro duomenimis, beveik 70 proc. naujų mamų patiria sunkius melancholinius jausmus, kas ketvirta susiduria su depresiniais sunkumais, dėl kurių reikėtų kreiptis į specialistus. Lietuvos statistika rodo, kad beveik 24 proc. moterų patiria reikšmingus pogimdyminės depresijos simptomus.

---

 
Nepakaks specialistų

„Motinystė ne visada yra vien džiaugsmingas gyvenimo etapas, todėl svarbu imtis žingsnių spręsti mamoms kylančias problemas. Laikomės nuomonės, kad mamos ir vaiko skyriai yra kokybiškiausia pagalbos forma, orientuota į specifinį mamų poreikį likti su naujagimiu, nepaisant psichikos sveikatos sunkumų. Reikia atsižvelgti, kad net tada, kai mama išgyvena sunkumus, sveika neatskirti mamos ir kūdikio“, – aiškino LGKT Lygių galimybių integravimo grupės specialistė Rūta Juodelytė.

 
Pašnekovės teigimu, tyrimai parodė, kad vaikas, likęs su mama, ne tik nepatiria žalos, bet ir gali padėti mamai greičiau atsistoti ant kojų.
 
„Būdamos šiuose skyriuose mamos ir pačios, kiek išgali, prižiūri savo vaikus - tai priklauso nuo pacientės būklės. Tačiau noras yra užgožtas kitų, negatyvių būsenų. Dėl to labai sveika, kai gijimo proceso metu mama mato vaiką ir gali ilgiau su juo pabūti“, – kalbėjo specialistė pridurdama, kad vis dėlto yra nemažai taisytinų aspektų.
 
Pasak jos, pirmiausiai reikia įvertinti Lietuvos poreikius, galimybes ir sisteminius skirtumus, prisimenant, kad tokie skyriai turėtų būti specializuoti.
 
„Mamos ir vaiko skyriai skiriasi nuo įprastų psichiatrijos skyrių – mamos negalima palikti vienos, durys nėra uždaromos, palatos yra vienvietės, ne daugiavietės. Reikalinga ir specifinė pagalba prižiūrint vaiką, – kalbėjo R.Juodelytė. – Pagalbos dviem žmonėms vienu metu poreikis nėra naujiena – jeigu peržiūrėtume moterų kalėjimus, juose kalinčios moterys irgi susilaukia vaikų. Vis dėlto reikėtų ne tik ruošti būtent tokiam darbui tinkamus specialistus, bet ir užtikrinti, kad jų būtų pakankamai.“
 
R.Juodelytė priminė, kad pirmajame etape, pradėjus svarstyti tokių paslaugų teikimą, reikėtų atkreipti dėmesį į pačių psichiatrijos ligoninių situaciją.
 
„Specialistų vis dar labai trūksta, todėl naujų planų tikrai nereikėtų vykdyti nesutvarkius personalo poreikio atrinktose ligoninėse. Taip pat reikėtų pakankamo viešinimo – moterys turėtų žinoti, kad yra tokia galimybė gydytis. Reikėtų stiprinti ir ambulatorinę priežiūrą. Todėl svarbu neskubinti šio proceso, o analizuoti, kokių žingsnių imtis, siekiant užkirsti kelią tragedijoms ir pavėluotai pagalbai“, – pabrėžė specialistė.
 
Jos teigimu, idėjos įgyvendinimą gali stabdyti lėšų trūkumas – tai brangi paslauga valstybei. Jei vis dėlto būtų nuspręsta steigti tokius skyrius, pradėti reikėtų nuo mažesnių skyrių didesniuose miestuose.
 
Nesikreipia pagalbos
 
Pogimdyminės depresijos centro vadovė N.Vildžiūnaitė kalbėjo, kad moterys, kurios išgyvena sunkumus nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo, dažnai ir pačios yra veikiamos psichikos sveikatos stigmos.
 

„Moterų, kurios patiria sudėtingus, sunkius pogimdyvinės depresijos, psichozės ar potrauminio streso simptomus, nėra tiek daug, tačiau tai nereiškia, kad joms nereikia pagalbos. Lūkesčio pripildyti stacionarų skyrius nekelčiau, tačiau prioritetą skirčiau kitų pagalbos lygių kokybei ir prieinamumui gerinti, vaiko atskirtumo klausimui spręsti. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje pagalbos prieinamumas vis dar yra šešėlio zonoje: paslaugos teikiamos gyvai, sunku suderinti mažylio priežiūrą, dienos ritmas dažnai keičiasi nuo vaiko poreikių. Taip pat trūksta informacijos, kokie yra pirmieji sutrikimų požymiai. Dėl patiriamų sunkių jausmų, depresijos, mamos išgyvena kaltę, gėdą, galvoja, kad gimė „blogos“. Jos girdi iš aplinkinių, kad sirgti depresija yra madinga. Dėl šių priežasčių nėra laiku kreipiamasi pagalbos“, – aiškino Pogimdyminės depresijos centro įkūrėja ir vadovė Nida Vildžiūnaitė.

 
Pasak jos, į valstybines įstaigas besikreipiančių mamų yra dar mažiau, nes vis dar stipriai nepasitikima dienos stacionarais. „Manau, kad mamos ir vaiko skyrių įrengimo link reikėtų judėti žingsnis po žingsnio, užtikrinant kompleksišką, visavertę paslaugą, tuo pačiu metu sistemiškai gerinant kitas psichosocialines paslaugas mamoms ir psichikos ligų prevenciją.“
 
Visgi N.Vildžiūnaitė priminė, kad mamos turėtų kreiptis reikiamos pagalbos, o tam dažnai prireikia artimųjų įsitraukimo, specialistų geranoriško koordinavimo ir atsakingo informavimo.
 
„Kai kada mamos būsena būna itin sudėtinga. Pavyzdžiui, psichozės atveju moteris gali net pamiršti, kad susilaukė vaiko. Todėl pasakyti, kad esant sunkiems atvejams mamos vis tiek turėtų likti su kūdikiais, yra kiek kontroversiška, – kalbėjo N.Vildžiūnaitė. – Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos neišspręs. Specialistus reikia ruošti iš anksto – jau studijų metu įtraukiant motinystės temas į programas.“
 
Visgi vadovė yra teigiamai nusiteikusi ir pasisakė už mamos ir vaiko skyrių atsiradimą – jos teigimu, buvimas su kūdikiu yra labai naudingas, ypač jei vaikas yra žindomas.
 
Neatsakyti saugumo klausimai
 
„Pati idėja skamba labai gerai: ir klinikine, ir žmogiškąja prasme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į keletą svarbių aspektų. Visų pirma – žmogiškieji resursai. Psichiatrijos stacionarai jau dabar susiduria su sunkumais užtikrinti personalo budėjimus visą parą. Tokių centrų steigimas stacionarus pastatytų į dar sudėtingesnę padėtį. Nebent toks centras būtų steigiamas vietoje kokio nors uždaromo psichiatrinio skyriaus ir į jį pereitų dirbti reikiamas kiekis darbuotojų“, – samprotavo Lietuvos psichiatrų asociacijos (LPA) prezidentė Ramunė Mazaliauskienė.
 
Ji taip pat atkreipė dėmesį į Didžiosios Britanijos reikalavimus tokiems skyriams – juose prireiks nemažai įvairių specialistų, nesusijusių su psichiatrija. Neaiškūs ir saugumo klausimai. Pasak LPA prezidentės, į akis krenta reikalavimas palatas laikyti neuždarytomis durimis.
 
„Iškyla atsakomybės klausimas: esant ribotiems resursams ir nespėjus sureaguoti akimirkos tikslumu, kieno bus atsakomybė, jei įvyks tragedija?“ – komentavo R.Mazaliauskienė.
 
Pasak prezidentės, specialistų įdarbinimas tokiuose skyriuose padidintų ir finansinę naštą, mamos ir vaiko skyriams turėtų būti nustatytas kitoks, didesnis įkainis.
 
„Dar vienas klausimas - kur tokie skyriai galėtų būti steigiami? - klausė R.Mazaliauskienė. - Įvertinus trapią naujagimio sveikatą bei visas įmanomas komplikacijas, kurios gali ištikti nėščią ar tik pagimdžiusią moterį, tokie skyriai galėtų būti steigiami tik tose įstaigose, kurios turi ir visus specialistus, galinčius kelių minučių bėgyje suteikti reikiamą pagalbą - didžiosiose respublikinėse ar universitetinėse ligoninėse.“
 
Galiausiai prezidentė atkreipė dėmesį – neaišku, ar Lietuvos Respublikos teisės aktai leidžia naujagimį laikyti suaugusių asmenų psichiatrijos skyriuje. Tai irgi reikėtų peržiūrėti ir galimai keisti teisės aktus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!