Rinkti pavasarinių grybų – tik juos pažįstant

Gustė Valantinavičiūtė
2021-06-04
Pasirodo, grybautojai ir baigiantis pavasariui miške gali rasti valgomų grybų. Mikologė dr. Jurga Motiejūnaitė sako, kad valgomą grybą nuo nevalgomo atskirti galima tik pažįstant grybų rūšis, o ruošiant grybus valgymui, pataria juos termiškai apdoroti bei įvertinti savo skrandžio jautrumą, juk jie – vienas sunkiau virškinamų produktų.
Rinkti pavasarinių grybų – tik juos pažįstant
Avižėlės tikrai nėra tas grybas, kurį būtų galima valgyti termiškai neapdorotą, kadangi pavasarinė balteklė savyje taip pat turi alergenų, kurie kai kuriems žmonėms gali būti pavojingi.

- Ar daug yra valgomųjų pavasarinių grybų Lietuvoje?
- Priklauso nuo skaičiavimo būdo. Jeigu skaičiuosime pagal rūšis, ganėtinai nemažai. Valgomi yra briedžiukai, kurių yra bent jau kelios rūšys, taip pat pavasarinės balteklės, kurios liaudiškai vadinamos avižėlėmis, ir yra kelių rūšių bobausiai. Tačiau sakyčiau, kad pastarieji valgomi su klaustuku. Bobausiai yra nuodingi, tačiau termiškai apdorojus (kelis kartus nuvirus), juos gali valgyti dauguma žmonių. Sakau dauguma, nes bobausių nerekomenduojama valgyti tiems, kurie turi polinkį į alergiją net ir termiškai apdorotiems, teisingai paruoštiems bobausiams. Taigi, jeigu nežinote, ar turite tokį polinkį, geriau bobausių vengti, o pavasarį valgyti brieždiukus arba avižėles. Arba, jei nesate ragavę bobausių, iš pradžių paragauti tik vieną du grybus.
 
- Vienas populiaresnių pavasarinių grybų, kuriuos dažnai pardavinėja turguose – avižėlės. Kuo šie grybai ypatingi?

- Negalėčiau pritarti, kad avižėlės populiaresnės už kitus pavasarinius grybus. Šiuos grybus turguje tikrai pardavinėja ne ką dažniau nei bobausius ar briedžiukus. Tačiau pavasarinė balteklė yra ypač mėgstama Šiaurės Lietuvoje ir Suvalkijoje. Tuose kraštuose apskritai nėra daug kitų grybų, vyrauja lapuočių miškai, todėl avižėlė tampa pagrindiniu grybu, ypač pavasarį, kai ir taip grybų daug neauga.
 
- Kur galime aptikti pavasarinę balteklę ir kaip ją galima atskirti nuo kitų?
- Jie randami arčiausiai lapuočių medžių, pamiškėse ir kartais pievose. Tačiau, kaip juos atskirti, patarti negaliu. Tiesą pasakius, juos atpažinti tiesiog reikia išmokti – pavyzdžiui, iš patyrusio grybautojo. Pavojus avižėles supainioti su tose pačiose vietose augančiais panašiais nuodingais grybais tikrai yra, pavyzdžiui, rausvėjančiąja plaušabude. Tad nemokantys grybauti, tegu nerizikuoja.
 
- Negi nėra jokio būdo, kaip atskirti gerą grybą nuo nuodingo? Gal apsilankę turguje juos galėtume atskirti lengviau?
- Jeigu jau žmogus nepažįsta grybų miške, jis nepažins jų ir turguje. Bet kokį grybą atskirti gali tik patyręs grybautojas. Kaip atskirti nuodingą grybą nuo nenuodingo, jokių specifinių požymių nėra. Todėl nepatyrusiam grybautojui į kompaniją geriausia pasikviesti aistringą grybautoją, kuris tikrai neapsigaus atpažindamas grybus.
 

- Yra tekę girdėti, kad kai kuriuos grybus galima valgyti ir žalius. Sakoma, avižėlės vienos jų. O galbūt apskritai to daryti nepatariate?
- Avižėlės tikrai nėra tas grybas, kurį būtų galima valgyti termiškai neapdorotą, kadangi pavasarinė balteklė savyje taip pat turi alergenų, kurie kai kuriems žmonėms gali būti pavojingi. Vis dėlto sakoma, kad avižėlę nuvirę apie dešimt penkiolika minučių, alerginių reakcijų riziką sumažinsime.
Kai kuriuos grybus tikrai galima valgyti ir termiškai neapdorotus, bet tokių tiesiog nėra daug. Be to, visada reikia pagalvoti apie virškinimo sistemos pajėgumus. Ar nėra problemų su kepenimis, skrandžiu? Juk termiškai neapdoroti grybai stipriai apkrauna virškinimo sistemą.
 

- Grybuose gausu ląstelienos bei maistingųjų medžiagų. Ar termiškai apdorojant tos medžiagos nedingsta?
- Gerųjų medžiagų, termiškai apdorodami grybus, tikrai nesunaikinsime. Tačiau svarbu, kad virdami grybus nesunaikintume ir skoninių savybių. Pavasarinės balteklės geriau nevirti ilgiau nei penkiolika minučių, idant būtų išsaugomos skoninės savybės.
Tačiau bet kokiu atveju, jeigu nesate tikri dėl virškinimo, visada rekomenduoju bet kurį grybą termiškai apdoroti: nuvirti, pakepti, troškinti.
Išimtis yra bobausiai, su jais yra šiek tiek kitaip. Bobausių gaminimas apskritai yra specifiškas: visų pirma juos reikia nuvirti kelis kartus ir jokiu būdu negalima vartoti vandens, kuriame jie virė. Jeigu bobausiai nebus tinkamai nuvirti, jie bus toksiški.

 
Verta žinoti
Pavasarinė balteklė (lot. Calocyble gambosa) dar vadinama avižėle, jurguote, greitagrybe. Auga gegužės ir birželio mėnesiais. Turi vidutinio dydžio vaisiakūnius. Kepurėlė maždaug 5-8 centimetrų skersmens: balta arba švelniai gelsva, pilkšvai gelsva, išgaubta, mėsinga. Lakšteliai balsvi, kreminiai. Kotas 3-7 centimetrų dydžio, baltas. Valgoma termiškai apdorota, kartais sūdyta arba džiovinta.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris