Rinkti pavasarinių grybų – tik juos pažįstant

Gustė Valantinavičiūtė
2021-06-04
Pasirodo, grybautojai ir baigiantis pavasariui miške gali rasti valgomų grybų. Mikologė dr. Jurga Motiejūnaitė sako, kad valgomą grybą nuo nevalgomo atskirti galima tik pažįstant grybų rūšis, o ruošiant grybus valgymui, pataria juos termiškai apdoroti bei įvertinti savo skrandžio jautrumą, juk jie – vienas sunkiau virškinamų produktų.
Avižėlės tikrai nėra tas grybas, kurį būtų galima valgyti termiškai neapdorotą, kadangi pavasarinė balteklė savyje taip pat turi alergenų, kurie kai kuriems žmonėms gali būti pavojingi.

- Ar daug yra valgomųjų pavasarinių grybų Lietuvoje?
- Priklauso nuo skaičiavimo būdo. Jeigu skaičiuosime pagal rūšis, ganėtinai nemažai. Valgomi yra briedžiukai, kurių yra bent jau kelios rūšys, taip pat pavasarinės balteklės, kurios liaudiškai vadinamos avižėlėmis, ir yra kelių rūšių bobausiai. Tačiau sakyčiau, kad pastarieji valgomi su klaustuku. Bobausiai yra nuodingi, tačiau termiškai apdorojus (kelis kartus nuvirus), juos gali valgyti dauguma žmonių. Sakau dauguma, nes bobausių nerekomenduojama valgyti tiems, kurie turi polinkį į alergiją net ir termiškai apdorotiems, teisingai paruoštiems bobausiams. Taigi, jeigu nežinote, ar turite tokį polinkį, geriau bobausių vengti, o pavasarį valgyti brieždiukus arba avižėles. Arba, jei nesate ragavę bobausių, iš pradžių paragauti tik vieną du grybus.
 
- Vienas populiaresnių pavasarinių grybų, kuriuos dažnai pardavinėja turguose – avižėlės. Kuo šie grybai ypatingi?

- Negalėčiau pritarti, kad avižėlės populiaresnės už kitus pavasarinius grybus. Šiuos grybus turguje tikrai pardavinėja ne ką dažniau nei bobausius ar briedžiukus. Tačiau pavasarinė balteklė yra ypač mėgstama Šiaurės Lietuvoje ir Suvalkijoje. Tuose kraštuose apskritai nėra daug kitų grybų, vyrauja lapuočių miškai, todėl avižėlė tampa pagrindiniu grybu, ypač pavasarį, kai ir taip grybų daug neauga.
 
- Kur galime aptikti pavasarinę balteklę ir kaip ją galima atskirti nuo kitų?
- Jie randami arčiausiai lapuočių medžių, pamiškėse ir kartais pievose. Tačiau, kaip juos atskirti, patarti negaliu. Tiesą pasakius, juos atpažinti tiesiog reikia išmokti – pavyzdžiui, iš patyrusio grybautojo. Pavojus avižėles supainioti su tose pačiose vietose augančiais panašiais nuodingais grybais tikrai yra, pavyzdžiui, rausvėjančiąja plaušabude. Tad nemokantys grybauti, tegu nerizikuoja.
 
- Negi nėra jokio būdo, kaip atskirti gerą grybą nuo nuodingo? Gal apsilankę turguje juos galėtume atskirti lengviau?
- Jeigu jau žmogus nepažįsta grybų miške, jis nepažins jų ir turguje. Bet kokį grybą atskirti gali tik patyręs grybautojas. Kaip atskirti nuodingą grybą nuo nenuodingo, jokių specifinių požymių nėra. Todėl nepatyrusiam grybautojui į kompaniją geriausia pasikviesti aistringą grybautoją, kuris tikrai neapsigaus atpažindamas grybus.
 

- Yra tekę girdėti, kad kai kuriuos grybus galima valgyti ir žalius. Sakoma, avižėlės vienos jų. O galbūt apskritai to daryti nepatariate?
- Avižėlės tikrai nėra tas grybas, kurį būtų galima valgyti termiškai neapdorotą, kadangi pavasarinė balteklė savyje taip pat turi alergenų, kurie kai kuriems žmonėms gali būti pavojingi. Vis dėlto sakoma, kad avižėlę nuvirę apie dešimt penkiolika minučių, alerginių reakcijų riziką sumažinsime.
Kai kuriuos grybus tikrai galima valgyti ir termiškai neapdorotus, bet tokių tiesiog nėra daug. Be to, visada reikia pagalvoti apie virškinimo sistemos pajėgumus. Ar nėra problemų su kepenimis, skrandžiu? Juk termiškai neapdoroti grybai stipriai apkrauna virškinimo sistemą.
 

- Grybuose gausu ląstelienos bei maistingųjų medžiagų. Ar termiškai apdorojant tos medžiagos nedingsta?
- Gerųjų medžiagų, termiškai apdorodami grybus, tikrai nesunaikinsime. Tačiau svarbu, kad virdami grybus nesunaikintume ir skoninių savybių. Pavasarinės balteklės geriau nevirti ilgiau nei penkiolika minučių, idant būtų išsaugomos skoninės savybės.
Tačiau bet kokiu atveju, jeigu nesate tikri dėl virškinimo, visada rekomenduoju bet kurį grybą termiškai apdoroti: nuvirti, pakepti, troškinti.
Išimtis yra bobausiai, su jais yra šiek tiek kitaip. Bobausių gaminimas apskritai yra specifiškas: visų pirma juos reikia nuvirti kelis kartus ir jokiu būdu negalima vartoti vandens, kuriame jie virė. Jeigu bobausiai nebus tinkamai nuvirti, jie bus toksiški.

 
Verta žinoti
Pavasarinė balteklė (lot. Calocyble gambosa) dar vadinama avižėle, jurguote, greitagrybe. Auga gegužės ir birželio mėnesiais. Turi vidutinio dydžio vaisiakūnius. Kepurėlė maždaug 5-8 centimetrų skersmens: balta arba švelniai gelsva, pilkšvai gelsva, išgaubta, mėsinga. Lakšteliai balsvi, kreminiai. Kotas 3-7 centimetrų dydžio, baltas. Valgoma termiškai apdorota, kartais sūdyta arba džiovinta.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:
Kepsninių sezonas – atidarytas!

Kepsninių sezonas – atidarytas!

2024.05-17
Šylantys orai ir atgijusi gamta gundo vis daugiau laiko praleisti gamtoje ir paįvairinti maisto ruošimo rutiną, išsitraukiant seniai naudotas kepsnines. Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei sveikatai palankios mitybos specialistai įspėja: ruošiant maistą ant ugnies, būtina žinoti svarbiausias maisto saugos bei ruošos taisykles, padėsiančias apsaugoti savo iSkaityti plačiau
Velykiniai troškimai: ir pavalgyti, ir sulieknėti

Velykiniai troškimai: ir pavalgyti, ir sulieknėti

2024.03-29
Šv. Velykų pusryčiai – laukiamiausia šventės akimirka ar stresas, vien pamąsčius apie valgiais nukrautą stalą? Mitybos specialistų teigimu, giliai įsišaknijusios „dėkis dar“ ir naujosios „dietų“ kultūros sandūra turi skaudžių pasekmių: abiem atvejais formuojasi blogi mitybos įpročiai, sparčiai didėja psichologinių problemų ir valgymo sutrikimų tikimybėSkaityti plačiau
Arbatos puodelyje: statusas, galia ir sveikata

Arbatos puodelyje: statusas, galia ir sveikata

2024.01-05
Arbata – vienas seniausių gėrimų pasaulyje, turintis itin turtingą istoriją. Prieš keturis šimtus metų pasiekusi Europą, dėl antioksidacinių savybių arbata ne tik be vargo nurungė kavą, bet ir paskatino pramonės revoliuciją. Šiandien arbata – smarkiai įsišaknijusi socialinio gyvenimo dalis ir nepamainomas natūralus vaistas žiemos laikotarpiu.Skaityti plačiau
Ant stalo – užkrėstas laimikis iš miško

Ant stalo – užkrėstas laimikis iš miško

2023.09-22
Rudenį prasidėjus medžioklės sezonui žvėriena tampa delikatesu, kuris su pasididžiavimu tiekiamas ne tik ant šeimos, bet ir svečių stalo. Specialistai įspėja, jog vartojant trichinelioze užkrėstą kiaulių, šernų ar bebrų mėsą galima susirgti visam gyvenimui.Skaityti plačiau
PSO: populiarus saldiklis – galimas vėžio sukėlėjas

PSO: populiarus saldiklis – galimas vėžio sukėlėjas

2023.07-31
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) neseniai pareiškė, kad vienas plačiai naudojamų maisto priedų – aspartamas potencialiai yra kancerogenas. Kaip teigia gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, šio priedo pavojus sveikatai priklauso nuo suvartojamo kiekio.Skaityti plačiau

Gydytojas ir pacientas


D.Bastytė: vitamino D trūkumą gali lemti ir genai

D.Bastytė: vitamino D trūkumą gali lemti ir genai

„Vitamino D trūkumą gali lemti ir genetiniai mechanizmai“, – teigia medicinos biologė dr. Daina Bastytė, dirbant...
Prof. T.Poškus: dirbtinio intelekto indėlis – milžiniškas

Prof. T.Poškus: dirbtinio intelekto indėlis – milžiniškas

„Vis dažniau girdime: kai atsiras geriau veikiantis prietaisas, gydytojas taps nebereikalingas. Vis dėlto naujoves turime ve...

Budinti vaistinė


Vaistinės atidaromos greičiau, nei „kepami“ vaistininkai

Vaistinės atidaromos greičiau, nei „kepami“ vaistininkai

„Vaistinės atidaromos greičiau, nei „kepami“ vaistininkai“, – aiškinama verslo atstovams, nor...
Vaistininkas ir rašytojas T.Žvirinskis: ant receptų nerašau

Vaistininkas ir rašytojas T.Žvirinskis: ant receptų nerašau

Tadas Žvirinskis įrodo, kad ribos tarp profesijų ir pašaukimų gali būti kur kas lankstesnės. Jo pasaulyje vaistininko recep...

razinka


Sveika šeima


Kalti ne vien genai?

„Mes visi esame mutantai, – sako gydytojas genetikas prof. dr. Algirdas Utkus. – Kiekvienas mūsų turime maždaug apie šimtą mutacijų, kurių neturėjo mūsų tėvai.“ Apie genetikos ir aplinkos poveikį žmogaus gyvenimui Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vadova...

Pakalbėkim apie tai


Svetur


„Balenciaga“: minimalistinė avalynė už kosminę kainą

Pusė tūkstančio eurų už galimybę vaikščioti beveik basomis – siūlo „Balenciaga“, pristatanti šių metų rudens kolekcijos vos pėdas dengiančius sandalus „The Zero“. Nors diskusijos apie šį provokuojantį modelį netyla, barefoot (basakojė – liet.) avalynė, siekianti atkurti natū...

Redakcijos skiltis


Komentarai


Šeštasis pojūtis
Henrikas Vaitiekūnas Šeštasis pojūtis
Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
Be verslo valstybė neišpildys ir savo įsipareigojimų
Saulius Čaplinskas Be verslo valstybė neišpildys ir savo įsipareigojimų

Naujas numeris