- Ką tik vykusioje Kauno rajono garbės ženklų įteikimo ceremonijoje meras Valerijus Makūnas garbės ženklais apdovanojo asmenis, pasižymėjusius profesinėje ir visuomeninėje veikloje. Pirmojo lygio Kauno rajono garbės ženklas jums įteiktas už lyderystę sveikatos apsaugos srityje. Turbūt sunku ir suskaičiuoti, kiek esate jų gavęs profesiniame gyvenime?
 
- Kiekvienas apdovanojimas kaskart maloniai nustebina. Garbės neprisiimu – tai vertinu ne kaip asmeninį apdovanojimą, o kaip Kauno klinikų įvertinimą, mūsų visų medikų pagerbimą, kurie dirba sveikatos labui. Dėkoju Kauno rajono merui už šį gestą.
 
- Kokie bendri jūsų sąlyčio taškai su Kauno rajonu?
 
- Pagrindinis tiesioginis mūsų su Kauno rajonu ryšys – ten esantis vienas mūsų filialų – Kulautuvos reabilitacijos ligoninė. Moderni reabilitacijos ligoninė Kulautuvoje sėkmingai veikia daugiau nei dešimtmetį. Pagrindinė jos veiklos idėja – įrodymais pagrįsta reabilitacija. Turime planų šią gydymo įstaigą plėsti.
Sieja ir kiti ryšiai. Kauno klinikos – didelis darbdavys, turime beveik aštuonis tūkstančius darbuotojų. Suprantama, kad nemaža dalis jų yra Kauno rajono gyventojai. Ten gyvena nemažai mūsų klinikiečių.
 
- Kad jau taip gausiai apgyvendintas rajonas, gal ir pagrįstas rajoninių gydymo įstaigų siekis plėtoti sveikatos priežiūros paslaugas rajonuose? Ne per sunku jums atlaikyti kone pusės Lietuvos pacientų krūvį?
 
- Kauno rajonas savo ligoninės neturi, gyventojus aptarnauja gydymo įstaigos, esančios mieste. Kai kurios ligos gali būti gydomos arti gyvenamosios vietos, tačiau sudėtingos turi būti gydomos centralizuotai. Tai – kompleksinis klausimas, priklausantis nuo valstybės galimybių, personalo resursų, medikų galimybių dirbti kiekviename rajone.
 
- Kauno klinikoms pastarieji metai buvo ypač intensyvūs: įkurta Vaikų reabilitacijos ligoninė, Biobankas, Infekcinė ligoninė, pradėjo veikti ciklotronas...
 
- Tai, kad vienu metu visko taip gausiai, – sutapimas. Darbai nebuvo pradėti praėjusiais metais, tik vienu metu užbaigti, kuo džiaugiamės.
 
- Sveikatos apsaugos sistemoje stebime mūšį tarp privataus ir viešojo medicinos sektoriaus. Reikia leisti privatininkams atlaikyti pacientų krūvį, talkinant ligų gydyme, ar vis dėlto pristabdyti, kad neužgožtų valstybinio sektoriaus?
 
- Mūšiu to nepavadinčiau. Greičiau tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos siekis nuosekliai sureguliuoti viešojo ir privataus sektorių santykius, užtikrinant kuo panašesnes veiklos sąlygas abiem pusėms. Šiuo metu egzistuoja aiškus netolygumas: kai viešajame sektoriuje, pavyzdžiui, už ambulatorines konsultacijas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, papildomos priemokos nėra taikomos, privačiame sektoriuje tokia praktika yra įprasta. Tai iškreipia situaciją darbo rinkoje, nes privatus sektorius turi daugiau galimybių siūlyti išskirtines sąlygas medikams.
Svarbu pažymėti ir tai, kad viešasis sektorius prisiima valstybės pareigą gydyti sudėtingiausių, komplikuotų ligų ir būklių pacientus, kas reikalauja aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo visą parą, savaitgaliais, švenčių dienomis. O privačios įstaigos šių funkcijų neprisiima, nes jiems tai ekonomiškai neapsimoka. Taigi, palaikome ministerijos iniciatyvą, kuri, mūsų vertinimu, padės sukurti sąžiningesnes ir tvaresnes darbo bei veiklos sąlygas visai sveikatos sistemai.
 
- Ar Kauno klinikos taip pat patiria įtampą siekdamos pritraukti dirbti medikus? O gal vienai šalies top gydymo įstaigų nereikia įrodinėti, kodėl verta rinktis darbą būtent čia?
 
- Ir taip, ir ne. Gal reklamos ir nereikia daryti, bet kartais skaudu, kai išugdome profesionalų operacinės slaugytoją ir jį nuvilioja privatus sektorius paprastoms dienos chirurgijos operacijoms atlikti. Turėdamas galimybių privatus sektorius siūlo dvigubai didesnį atlygį, nei jį gauna slaugytojas, kuris mūsų operacinėse prie sudėtingų operacijų dirba sunkų darbą savaitgaliais ir naktimis.
Kauno klinikoms taip pat reikia stengtis, kad darbuotojai čia norėtų dirbti.
 
- Prieš penkerius metus „Lietuvos sveikatai“ duodamas interviu sakėte, jog norėtumėte, kad medikai patys sau imtų kurti geresnes darbo sąlygas, o ne lauktų, kol kas nors tai nuspręs už juos. Situacija, ko gero, pasikeitė iš esmės. Medikai moka išsireikalauti gerų algų ir darbo sąlygų.
 
- Lūžis įvyko ir tai yra gerai. Medikai aktyvūs, nebijo reikšti nuomonės, kovoja už savo teises, yra protingi, išsilavinę žmonės. Gerai, kad šiuo metu ir geresnės finansinės sąlygos, ir gydymo įstaigos labiau stengiasi dėl darbuotojų. Pokyčiai į gerąją pusę.
 
- O gydymo įstaigų vadovų pozicija išliko tokia pati? Reikalaujant kolegiškų santykių su darbdaviais, autoritetas nesumažėjo? Rodos, dabar mobingu apkaltinti galima kiekvieną…
 
- Nemanau, kad vadovai yra įspausti į kampą ir negali priimti reikalingų sprendimų. Priešingai – sprendimai yra priimami, o sveikatos priežiūros įstaigos juda į priekį.
Kiekvienas turime galvoti apie darbuotojų gerovę, emocinę sveikatą ir geresnius darbuotojų tarpusavio santykius. Pasitempti turime visi ir padaryti dar daugiau darbų.
- Jūsų įstaiga šiemet mini 85 metų jubiliejų. Gal medikams ta proga pasiūlysite laisvadienį ar kitą motyvacinę priemonę?
 
- Metai eina, ligoninė juda į priekį, tobulėja, visus metus prisimename ligoninės amžių ir džiaugiamės, kad galime augti nesižvalgydami atgal. Padarėme išties daug reikšmingų darbų, gydymo įstaiga smarkiai išaugusi. Kasmet turime tradicines šventes ir renginius, kurie suburia visą bendruomenę, vis dėtlo išskirtinio jubiliejaus minėjimo neplanavome.
 
- Už nuveiktus darbus turėsite progą bent vasarą pailsėti?
 
- Taip, planuoju atostogauti Lietuvoje su šeima.
 
- Visuomenės veikėjai sako geriausiai pailsintys užsienyje, kur jų nepasiekia pažįstamų ar žiniasklaidos akys...
 
- Neturiu problemų, kad reikėtų nuo ko nors slapstytis (Juokiasi.) Vasarą gerai ir čia, nors per karšta žaisti tenisą. Labiau jį mėgstu šaltuoju sezonu.
 

---

Dosjė trumpai
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius vadovauja didžiausiai ligoninei Baltijos šalyse. Per jo vadovavimo metus Kauno klinikose įdiegta ne viena nauja moderni diagnostikos ir gydymo sistema, pirmą kartą istorijoje parengta ir patvirtinta Ligoninės veiklos strategija, suplanuota tikslinga Kauno klinikų plėtra, atsižvelgiant į pacientų ir darbuotojų poreikius, diegiami paciento centriškumo principai ligoninėje.
Prieš tapdamas Kauno klinikų vadovu, R.Jurkevičius dirbo Kauno klinikų Kardiologijos sektoriaus vadovu ir LSMU prorektoriumi klinikinei medicinai, pastarąsias pareigas eina iki šiol.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!