Bet ar nepamiršote, kas ta legenda yra? Dažniausia tai išgalvotas pasakojimas, aiškinantis tam tikrus reiškinius. Jame visuomet gausu stebuklų. Iš šie nėra bereikšmiai. Nes pamąstyti verčia. Arba duoda moralinę pamoką.
 
Toliau – jau apie širdį. Tą, kurią aprašė poetai ir tą, kurią čiupinėja-pjaustinėja geriausieji mūsų chirurgai.
 
Nuo pirmojo pasaulyje širdies persodinimo (Keiptaunas, dr. K.Bernardas, recipientas L.Vaškanskis) šiemet sukaks 58-eri. Nuo pirmojo širdies persodinimo Lietuvoje (Santaros klinikos, prof. A.Marcinkevičius ir jo komanda) – 38-eri. Iš viso pasaulyje per tuos metus širdis persodinta beveik 200 tūkst. kartų. Lietuvoje skaičiukai artėja prie 200. Šiuo metu su svetima širdimi krūtinėje gyvena apie 50 Lietuvos piliečių.
 
Ilgokos įžangos reikėjo, kad iki temos prasibrautume. O tema – ne eilinė: ji klausia, kiek tiesos pasakojimuose, kad, girdi, persodinus širdį tam tikra grupė šitą dovaną gavusiųjų (bet tikrai ne visi) pajuto ir apčiuopiamus gyvensenos pokyčius. Sako, pasikeitė net skonio pojūtis. Net regėjimo į pasaulį kampas. Net... seksualinė orientacija. Taip teigia 15-20 proc. (priklausomai nuo šalies, kurioje persodinimas atliktas) pacientų. Bet šie skaičiai nėra tikslūs. Mat dalis bijo ar nenori ta tema šnekėti. Nes ir lakūnai nekalba apie danguje sutiktus NSO. Jie bijo būti apšaukti bepročiais. Arba lakūno licencijos netekti.
 
Galų gale ir mokslas tvirtai sako: „Ne! Taip būti negali!“ O protas? O jausmai? Iš lėto į klampią balą brisdamas, bandysiu ir jus į ją įtraukti: kai ką priminti, kai ką palyginti. Pavyzdžiai – jau netrukus. Bet iš pradžių kviečiu prisiminti mokslininkų (ne visų) taip pat ignoruojamą „vandens atminties“ teoriją. Japonų ir prancūzų mokslininkai, dirbdami visiškai atskirai, priėjo prie vieningos išvados: vanduo išlaiko ir atmena informaciją. Tiesa, graži idėja buvo atmesta, nes, girdi, laikinieji vandens molekulių ryšiai gali būti tik trumpalaikiai. Taip sako fizika. Tačiau vandens struktūrizavimasis – „gyvasis vanduo“ – pripažįstamas. Ir visiškai atskirai nuo šito mūsų konteksto dalies medikų jau patvirtinta, kad neurologinė atmintis egzistuoja ne tik smegenyse, bet ir kituose organuose. Ir dar tai, ką žino ne tik neurologai, bet ir kiekvienas mūsų: kiekvienas fizinis pokytis keičia ir mūsų psichologiją.  
 
Na, o dabar – pavyzdžiai. Po širdies persodinimo praėjus nepilnam pusmečiui toli nuo humanitarų buvusi ponia Izabelė Fernandez pradėjo rašyti eilėraščius. Kai kurie jų net buvo išspausdinti Ispanijos žurnaluose. Jos donoras – autoavarijoje žuvęs paauglys, kuris mėgo poeziją ir pats eiliavo.
 
Belgas J.Van den Brock‘as, iki operacijos buvęs heteroseksualus pilietis, po jos ėmė domėtis išskirtinai tik vyrais. O kuomet susisiekė su donoro šeima, sužinojo, kad jam persodinta homoseksualo širdis.
 
BBC televizijos laidoje dalyvavusi Viljamo N. žmona Nataly (pats vyriškis, kuriam buvo persodinta širdis, į laidą atsisakė ateiti) pasakojo apie naują pooperacinę Viljamo meilę klasikinei muzikai. „Anksčiau jis apie tas operas net girdėjęs nebuvo, o dabar švilpauja (?) jų arijas“, – sakė ji. Paaiškėjo: p. Viljamui persodinta nušauto violončelininko širdis.
 
Dar kartą daktarams įtikti norėdamas rašau, kas skatina sakyti: „Negali būti!“ Tai – vadovėlinė tiesa, skelbianti, jog atmintis saugoma tik galvos smegenyse, o ne širdyje. Arba: mokslininkai iš McGill‘o universiteto (Kanada) teigia, kad apetito ir skonio pojūčiai gali pasikeisti ir nuo imunosupresantų, kurie skiriami po širdies operacijų. Gali ir taip būti.
 
O kas „UŽ“? Nobelio premijos laureatas prancūzų virusologas L.Montagnieras bandė įrodyti, kad DNR molekulės skleidžia elektromagnetinius signalus. Ir kad vanduo (kraujas taip pat) geba išsaugoti bioinformaciją. Tačiau už tai laureatas buvo net ir tėvynainių stipriai iškritikuotas: „už pasirinktą pseudomokslinę kryptį“.
 
Dar pavyzdėlis. Devynerių metų ligoniukui persodinta baseine nuskendusios trimetės mergaitės širdis. Jis niekuomet nesužinojo, kieno širdelė plaka krūtinėje, tačiau visą likusį gyvenimą – priešingai nei tą, kuris iki operacijos buvo – baiminosi vandens telkinių ir baseinų.
 
Jums trūksta lietuviško pavyzdžio? Jis – čia pat. Aną savaitę Santaros klinikose susipažinau su iš Klaipėdos atvykusiu buvusiu tolimųjų reisų vairuotoju ponu S. (vardo prašė neskelbti). Tas naujasis pažįstamas gal ir buvo netiesioginė, mažytė paskata šitajam rašiniui. Mat ponas S. papasakojo, kad jau ne vienerius metus gyvena su svetima širdim. Tik ji jam dabar jau ne svetima – tai jo širdis.
 
O kuomet ne visai taktiškai dar išdrįsau paklausti apie donorą, ponas S. pasakė, kad jis žurnalistikai turįs įdomesnių dalykų. Kad tikrai, girdi, esąs ir tas visuotinai visų jau aprašytas šviesusis tunelis. Ir, kad keliavo juo, kuomet klinikinė mirtis buvo ištikusi, o grįžimas malonus... nebuvo. Bet dabar – jau viskas gerai: gyvena.
 
Tuomet sekė dar vienas klausimas: ar pasikeitė kas pono S. gyvenime po persodinimo operacijos? „Beveik niekas nepasikeitė, – pasakė jis. – Na, gal tik viena smulkmena: anksčiau nemėgau burokėlių, o dabar – nė dienos negaliu be jų gyventi.“
 
Toliau skaitytojų mąstymui paskatinti pakartosiu „už“ ir „prieš“.
PRIEŠ: Širdis yra raumeninis organas, kurio funkcija – kraujo apytaka. Tad, žinoma, emocijos, asmenybė ir mąstymas niekaip negali būti su ja siejami. Tik su smegenimis. Antras PRIEŠ: psichologiniai pokyčiai mūsų galvose kartais vyksta dėl traumos, o kartais – net dėl identiteto („Kas aš esu?“) krizės. Arba tai tiesiog placebas.
 
UŽ: šitaip, ko gero, balsuos tikintys homeopatija, „detoksikuojančiomis“ arbatomis ar pleistrais nuo rūkymo. Ir dar tie, kurie skiepus su autizmu bando susieti.
Antrąjį „UŽ“ tikriausiai pažymės ir rimtosios „mokslo galvos“. Nes jos gi tikrai žino, kad tam tikros ląstelės – kardimiocitai ir enterinės nervų sistemos neuronai – turi gebėjimų ne tik perduoti informaciją, bet ir ją išsaugoti.
 
O pabaiga tebūna linksmesnė ir šiek tiek viltinga.
Labiausiai į žmogaus širdį yra panaši kiaulės širdis. Pirmąsyk pacientui – amerikiečiui Davidui Benetui – ji buvo persodinta 2022-aisiais. D.Benetas išgyveno tik du (arba – net du!) mėnesius. Bet pradžia – visuomet sunki.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!