- Naujai išrinktas Seimas baigė pavasario sesiją. Be abejonių, merai visą šį laiką akylai stebėjo naujosios valdžios žingsnius. Kaip juos vertinate – kokias tendencijas palaikote, dėl kurių abejojate?
 
- Kalbant apie sveikatos sektorių, svarbu, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi savo poziciją. Pačioje pradžioje, kai keičiasi politinė komanda, svarbu žinoti, kokia yra toji politinė pozicija, nes taip jau yra, kad pas mus jos dažnai keičiasi. Šiuo atveju ministerijos politika aiški ir mes ją palaikome.
Matome, kad permainos reikalingos. Nors ne visus jos tenkina – kalbu apie priemokų panaikinimą. Vis dėlto kalbant apie viešąjį sektorių, kur privalome užtikrinti paslaugas ne tik pasiturinčiai gyvenantiems žmonėms, bet ir visiems kitiems visuomenės sluoksniams, tie sprendimai reikalingi.
Jei jie bus priimti rudens sesijoje, sistema toliau egzistuos tinkamai. O šiaip jau sveikatos sistemoje iššūkių daug, kurių rimčiausias turbūt žmogiškieji ištekliai. Sunku suvaldyti bendrą Lietuvos gydytojų kiekį. Jie migruoja, dirba skirtingose įstaigose. Aišku, greitu metu medikų daugiau neatsiras, todėl turime tvarkytis su esamais resursais.
 
- Kaip manote, ar priemokų ribojimas padės spręsti pastarąjį klausimą?
 
- Pilnai nepadės. Bet tai viena priemonių, kurios tikrai reikėjo. Gal ir nesugrįš visi medikai dirbti į viešąsias gydymo įstaigas, bet konkurencinėje kovoje, kuri šiuo metu realiai vyksta, šis sprendimas sustiprins viešųjų įstaigų poziciją.
 
- Kokių dar sprendimų laukiate?
 
- Reikia geriau reguliuojamo apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Turime užtikrinti ir stacionarines, ir kitas paslaugas dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Jau dabar akivaizdu, kad ligonių kasų skiriamų pinigų neužtenka, taigi savivalda norom nenorom turės primokėti iš savo lėšų. Ši vieta neramina.
 
- Kiek pernai negavote iš ligonių kasų už suteiktas paslaugas?
 
- Apie pusantro šimto tūkstančio eurų. Kiekvienais metais rajono ligoninės atlieka daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyje. Vyko derybos, bet virškvotinių sumų neapmoka ir mes teikiame paslaugas žinodami, kad tos likusios sumos nesumokės.
 
- Sako, kad taip siekiama išvengti perteklinio stacionaro.
 
- Taip, apie tai yra diskutuojama, bet medikai guldo pacientą į ligoninę įvertinę jo būklę, matydami, kad to reikia, o ne dėl to, kad uždirbtų pinigų.
 
- Ministerija nukėlė kai kuriuos suplanuotus pokyčius, dėl kurių turėtų užsidaryti akušerijos, chirurgijos skyriai. Kaip vertinate faktą, kad pokyčiai atidėti?
 
- Gerai, kad reikalavimus nukėlė. Keitėsi politinė vadovybė, teisės aktai sudėtingi, o laikytis terminų kaip savitikslio dalyko nėra prasmės. Galima juos dar geriau peržiūrėti, įvertinti, supažindinti visuomenę ir, aišku, pačių ligoninių kolektyvus.
Minėti reikalavimai buvo nustatyti esant vienai situacijai, bet ji keičiasi. Geopolitinės grėsmės didėja. Chirurgijos ir kitų skyrių išsaugojimas glaudžiai susijęs su pasirengimu joms...
 
- Chirurgiją Jurbarke turite?
 
- Kol kas teikiame paslaugas, atitinkame reikalingą jų skaičių. Tai – brangi, tačiau reikalinga paslauga, nes vien dienos chirurgija niekada neišlaikys skyriaus. Be chirurgijos stacionaro galime kalbėti tik apie minimalią paslaugą, nes gydytojai chirurgai nebus suinteresuoti dirbti tik dienos stacionare. O mes esame pasienio ligoninė, nuo Kauno atstumas – taip pat nemažas, taigi čia reikalingas nuolat veikiantis stacionaras, kad galėtume paslaugas visą teikti parą.
 
- Vietinė Jurbarko spauda skelbia, kad ligoninėje vyksta dideli darbai: vystoma ne tik Intensyvios terapijos-reanimacijos, priėmimo skyriaus infrastruktūra, bet ir Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus rekonstrukcija. Kokia šio projekto vertė?
 
- Šio projekto vertė apie tris milijonus. Dabartinė slaugos ligoninė bus rekonstruota, atsiras priestatas. Tokius projektus regionuose realizuoja po vieną ar dvi savivaldybes. Jie skirti pereiti į naują ilgalaikės priežiūros paslaugą. Beje, jos finansavimas iki galo dar neaiškus.
Kaip žinote, dabar šią iniciatyvą perėmusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jau yra nustatyti infrastruktūriniai reikalavimai, bet nėra aišku, kas ir kiek tai finansuos. Tai visiškai nauja funkcija, kuri pradės veikti, kai bus pasiektas galutinis ministerijų tarpusavio susitarimas.
 
- Jau kuris laikas rajonuose veikia sveikatos centrai. Juos steigiant vyravo išankstinė nuomonė, kad iš esmės nieko jie nepakeis. Kiek ji pasitvirtino? Ar Jurbarke sveikatos centras atnešė gerų dalykų?
 
- Tai buvo to meto politinės vadovybės sprendimas. Ką matau teigiamo, kad atsiranda naujos paslaugos, koordinacija, o gal tiksliau bendradarbiavimas tarp privačių ir viešųjų gydymo įstaigų. Pavyzdžiui, mes kardiologo paslaugoms arba prevencinėms programoms pasitelkiame privačią įstaigą, esančią sveikatos centre, nes negalėtume šios paslaugos užtikrinti savo ištekliais viešojoje įstaigoje. Manau, kad tai – geras bendradarbiavimo pavyzdys.
 
- Kaip vertinate patirtą pavėžėjimo sistemos fiasko? Kaip tai atsiliepė rajone?
 
- Mes, savivalda, savo lėšomis vykdėme hemodializės pavėžėjimą, jis vyksta ir toliau. O visos kitos paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, yra tikrai reikalingos.
Noriu pabrėžti, kad projektas nepatyrė fiasko. Jis buvo gerai išpilotuotas, jo metu aiškiai identifikuotas poreikis, tik jam patenkinti neužteko lėšų. Aš visiškai nesutinku su nuomone, kad pavėžėjimo projektas nepavykęs – tai kaip tik geras variantas, skirtas atliepti žmonių poreikius. Tačiau čia, kaip ir visur kitur, atsiremiama į finansinius prioritetus – ar bus numatyta pakankamai lėšų jį finansuoti.

---

 
Dosjė
S.Mockevičius (g. 1965 m. gruodžio 18 d. Smalininkai, Jurbarko r.)
1991 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.
2004 m. Lietuvos teisės universitete suteiktas teisės bakalauro, po dviejų metų magistro kvalifikacinis laipsnis (specializacija – finansų teisė).
1993-1995 m. dirbo Jurbarko r. policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo grupėje.
1995-1998 m. Jurbarko r. valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių išieškojimo ir prevencijos skyriaus vedėjas.
1999 m. Tauragės apskr. VMI Mokestinių prievolių skyriaus Jurbarko poskyrio vedėjas.
Nuo 2015 m. Jurbarko r. meras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!