Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje – viešųjų pirkimų centralizavimo tema. SAM siūlo koreguoti teisės aktus mažinant centralizuotų sveikatos srities pirkimų skaičių. Kaip priežastį įvardija įstaigų patiriamus nesklandumus, perkant per CPO LT.
 
Tačiau CPO LT vadovė Neringa Andrijauskienė ir Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė padėtį vertina kiek kitaip. Jos užsiminė, kad sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos neretai pačios boikotuoja bendradarbiavimą su CPO LT ir priminė apie korupcines rizikas sveikatos srities pirkimuose, kurias ir siekiama pažaboti centralizacija.
 
Išvardijo problemas
 
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai nuo 2021 m. patikėta visų viešųjų pirkimų centralizacija, į ją etapiškai įtraukiant ir sveikatos priežiūros įstaigas.
 
Tačiau SAM Strateginio valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė tvirtina, kad sveikatos įstaigose centralizacija vyksta sunkiai. „Tenka pripažinti, kad mūsų gydymo įstaigos susiduria su daugybe iššūkių ir nepatogumų, trukdančių pasiekti centralizavimo tikslų, kurie yra didinti pirkimo proceso efektyvumą ir racionaliai naudoti lėšas“, – kalbėjo R.Janonienė.
Ji išskyrė kelias pagrindines problemas perkant per CPO LT. Pirmoji – neaiškios įstaigų ir CPO LT įsipareigojimų bei atsakomybių ribos. Be to, įstaigos skundžiasi, kad pirkti per CPO LT trunka nuo pusantro iki dviejų mėnesių ilgiau, o tai kelia sunkumų vykdant projektus su glaustais terminais (pvz., RRF). Tiesa, komitete N.Andrijauskienė žadėjo, kad RRF pirkimams nuo šiol skiriamas prioritetas, siekiant išvengti vėlavimų.
 
Trečia R.Janonienės išskirta problema – ekonominė, nes įstaigos turi ir pačios samdyti viešųjų pirkimų specialistus, ir mokėti CPO LT.
R.Janonienė kritikavo ir „nepagrįstai reguliuojamus įstaigų pirkimus“: „CPO dažnai reikalauja koreguoti technines specifikacijas, nors įstaigų specialistai geriau supranta, ko jiems reikia.“
 
Siūlo atsisakyti dalies pirkimų
 
R.Janonienė komitete siūlė keisti teisinį reguliavimą CPO LT privalomai pavedant tik sudėtingos įrangos pirkimus. „O ne visus iš eilės, tarptautinius ir supaprastintus atvirus pirkimus, kuriuos reikia atlikti operatyviai“, – kalbėjo ji, siūlydama atsisakyti griežto privalomo visų atvirų supaprastintų viešųjų pirkimų perdavimo CPO LT.
 
R.Janonienės nuomone, centralizavimas visa apimtimi buvo „skubotas sprendimas“. Esą „įstaiga turėtų spręsti pati, kuriuos geriau perleisti CPO LT, kuriuos ne“.
 
Be to, ji priminė ir šiame kontekste ne naują siūlymą plėsti CPO LT katalogą, per kurį įstaigos pačios operatyviai ir nemokamai galėtų įsigyti paslaugų bei prekių ir kuris efektyviai trumpintų viešųjų pirkimų trukmę.
 
Paskutinis ministerijos siūlymas – dėl kainų. Prašoma CPO LT savo sąskaitose faktūrose aiškiai nurodyti suteiktas paslaugas, valandų skaičių, įkainį. Taip pat siūloma peržiūrėti kainodaros modelį, grindžiant jį tik valandiniu įkainiu. „Nustatyti orientacines darbo valandų normas pagal paslaugos pobūdį, kurios būtų taikomos kaip pagrindas skaičiuojant pirkimo sąnaudų pagrįstumą – tai leistų planuoti išlaidas, ginčus, didintų skaidrumą“, – mano R.Janonienė.
 
„Nauda akivaizdi“
 
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė priminė: Vyriausybės nutarimas centralizuoti sveikatos sektoriaus viešuosius pirkimus, kaip turinčius ypač didelę neskaidrumo riziką, kilo po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), EBPO rekomendacijų. Deja, tam nebuvo skirta papildomo finansavimo, dėl ko viskas sekėsi ne taip sklandžiai, kaip galėtų.
 
N.Andrijauskienė neslėpė problemų ir dėl nepriklausomų medicinos įrangos bei kitų ekspertų trūkumo, nes sunku rasti tokių, kurie būtų nesusiję su vienais ar kitais gamintojais.
 
Vis dėlto A.Barzdienė pabrėžė, kad pirkimo per katalogą nauda „akivaizdi“ – tyrimai rodo, kad kainų skirtumas perkant daugiau nei iš vieno tiekėjo siekia apie 7 proc. Jei iki centralizavimo iš vieno tiekėjo buvo 40 proc. pirkimų, tai centralizavus šis procentas nukrito iki 11. Pvz., Respublikinės Klaipėdos ligoninės pirkimuose vieno tiekėjo pasiūlymai sudarė apie 50-60 proc., o dabar rodiklis pagerintas perpus.
 
Patirtis nedžiugina
 
Tačiau Respublikinės Klaipėdos ligoninės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Agnė Strielkuvienė teigė, kad jos pusantrų metų patirtis su CPO LT nedžiugina. Medicininės įrangos pirkimų trukmė čia vidutiniškai siekia septynis mėnesius.
 
Ji įtaria, kad dėl to kaltas ir personalo CPO LT trūkumas. „Šiai dienai vienkartinėse priemonėse CPO LT neturi nė vieno eksperto. Užtrunka pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas. Tai atliekame mes, dubliuoja šį darbą ir CPO LT. Dėl to įstaiga priversta mokėti du kartus už tą pat paslaugą“, – sakė A.Strielkuvienė.
 
„Paskutinis pavyzdys buvo su kataraktos operacijoms reikalinga įranga. Ją nupirko tik po septynių mėnesių, nors buvome įspėję, kad neturėsime įrangos nuo 2025 sausio ir reikalingas skubus pirkimas. Bet jis užstrigo, vyko ilgiau, dėl ko du su puse mėnesius neteikėme paslaugų pacientams“, – aiškino A.Strielkuvienė.
 
„Didelė problema su vienkartinėmis priemonėmis. Jas nuperka per kelis kartus. Paskelbus pirkimą su 30 pirkimo dalių, nuperka tik pusę pirkimo objekto dalių ir sudarome pusę sutarčių, o už pirkimą mokame visą sumą, paskui sukame tą patį ratą iš naujo, ir dar kartą mokame už tą pat pirkimą. Perkant dezinfekcinių medžiagų priemones 5,7 tūkstančio eurų mokėjome už vieną dalį ir paskui vėl reikėjo mokėti“, – sakė A.Strielkuvienė.
 
Reikia daugiau meilės?
 
Viceministrė A.Barzdienė prabilo, kad nenoras bendradarbiauti gali auginti tiek kaštus, tiek terminus. „Visi esame turėję santykių su draugais, mylimaisiais, vaikais... Kai santykiai su abipusiu noru, bendrauti lengviau, o kai jo nėra – tas bendravimas nėra kokybiškas ir geras. Lygiai tas pats su pavediminiais pirkimais, – palygino viceministrė. – Pavediminio pirkimo kaina nustatyta visoms organizacijoms perkančioms per CPO, ne tik sveikatos. Kurios bendrauja su noru, tų valandų kiekis sugaištamas pirkime ženkliai trumpesnis, nes organizacija noriai pateikia duomenis, grįžta su atsakymais. Ten, kur to noro mažiau, – valandų kiekis didėja...“
 
Panašu, kad kai kurie santykiai po truputį taisosi. N.Andrijauskienė pasidžiaugė dėl stojusios ramybės su aršia CPO LT kritike – Respublikine Šiaulių ligonine. „Pradėjome labiau susikalbėti“, – teigė N.Andrijauskienė ir užsiminė apie bendrus pasitarimus kas savaitę.
 
Ji paminėjo, kad nuolat kviečia įstaigas diskusijos, važiuoja susitikti gyvai spręsti įvairias problemas, tačiau ne visi linkę leistis į kontaktą.
 
Didžiosioms pavediminių nereikės?
 
Beje, viceministrė A.Barzdienė teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų bei Sveikatos apsaugos ministerijos apie pirkimų centralizavimą diskutuoja jau nuo gruodžio, tačiau kol kas iš pastarosios aiškumo trūksta.
 
„Klausiame, ar tikrai tokiais tempais būsit pasirengę eiti tuo keliu, ar nenumatėte pokyčių? Nes mums svarbu planuoti. (...) Su didžiųjų Santaros, Kauno klinikų atstovais diskutavome, įsivertinę jų pirkimų gebėjimus, kiekius, sutarėme su Sveikatos apsaugos ministerija, kad iš jos pusės bus keičiamas įsakymas numatant, kad universiteto klinikos neturės daryti pavediminių pirkimų, nebent juos rinktųsi. Bet jų indėlis – padėti stiprinti katalogą savo kompetencijomis, kas atlieptų ir kitų įstaigų poreikius“, – pokalbių turinį perpasakojo A.Barzdienė ir pridūrė tebelaukianti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinimo dėl jos planų.
 
Įstaigos priešinasi?
 
„Kartais kvestionuojame perkančių organizacijų reikalavimus ir skaidrumo, ir lėšų naudojimo prasme“, – neslėpė N.Andrijauskienė. – Per trejus metus iš įstaigų nė karto negavome tokios techninės specifikacijos, kur nereiktų koreguoti, kur nebūtų nusitaikyta į vieną tiekėją arba tiesiog paimtas gatavas pasiūlymas. Galbūt jis įstaigai priimtinas. Nebūtinai tai neskaidrumas, galbūt viskas patogumo labui. Bet mūsų organizacija vadovaujasi viešųjų pirkimų įstatymu ir turime siekti bent trijų tiekėjų konkurencijos.“
 
Ji teigia, kad gydymo įstaigos per menkai pasirengia pirkimams, neištiria rinkos. „Nori greitai užsitikrinti paslaugas, prekes, o mes norime ir konkurencijos, ir švaraus pirkimo“, – kalbėjo ji.
 
„Mes padarome didelį administracinį darbą, o ligoninėms lieka pasakyti, už ką jinai mokės, kokia apimtis, kokie parametrai, kuriam laikotarpiui pirks, su kokiais požymiais ir technine charakteristika objektas“, – vardijo N.Andrijauskienė ir pridūrė, kad tirti rinką, rasti tinkamiausią produktą – tikrai nelengvas darbas.

---

 
Įstrigę aštuonis mėnesius
 
Su CPO LT vykdomais pirkimais šiuo metu užbuksavęs Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius. Dar praėjusių metų rudenį pastatytas naujasis ligoninės korpusas vis dar neįdarbintas dėl nesibaigiančių baldų ir medicininės įrangos įsigijimo proceso. 1,45 mln. eurų vertės turto įsigijimas vykdomas per Vilniaus miesto savivaldybę bei CPO LT.
 
Kaip aiškina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bružinskas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, pirkimas skaidomas, siekiant padidinti konkurenciją ir sudaryti galimybes mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti pirkimuose.
 
M.Marcinkevičius skaičiuoja, jog galimas aštuonių mėnesių viešųjų pirkimų gaišaties nuostolis – keli šimtai potencialių pacientų, kuriems per tą laiką būtų suteiktas gydymas.
 
„Mūsų ligoninei kitąmet – šimtas. Pacientai ir darbuotojai laukia naujų, geresnių sąlygų, platesnio paslaugų spektro. Laukia jau ne vienerius ir ne dvejus metus, o kelis dešimtmečius“, – aiškina centro vadovas, pasiguosdamas, kad vykstant pirkimams glaudžiasi bent jau ne laikinose patalpose.
 
Anot jo, nors viešąjį pirkimą pavyko suderinti dar gegužės mėnesį, atsirado vos vienas tiekėjas. To įvykdyti reikiamam pirkimui – per maža.
 
Pirkimo sąlygos dar derinamos ir su Vilniaus savivaldybės organizuojamais pirkimais. Per savivaldybės Viešųjų pirkimų tarnybą ligoninė planuoja įsigyti minkštus ir korpusinius baldus. Kol savivaldybės administracija intensyviai dirba, kad per artimiausias savaites būtų baigti rengti visi pirkimams reikalingi dokumentai, pradėtas vykdyti ir tarnybinis patikrinimas. Siekiama nustatyti, kas tinkamai neatliko savo pareigų.
 
„Procesas tampa svarbesnis už rezultatą. Tokia mūsų viešųjų pirkimų realybė. Viskas vyksta itin lėtai. Iš anksto vadovaujamasi nuostatomis, kad visi čia nesąžiningi – tiek pirkėjai, tiek tiekėjai. Bandoma sureglamentuoti kiekvieną žingsnį. Kai tai liečia medicininę specifiką – į rėmus sunku įtilpti. Net ir kokybė ne visada būna ta, kurios norėtume mes“, – nusivylimo neslėpė M.Marcinkevičius. Jo įsitikinimu, lėtas ir sudėtingas viešųjų pirkimų procesas – sisteminė problema, su kuria susiduria viešasis sektorius, ypač medicina, mat čia – itin daug specifinių dalykų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!