Daugėja nukentėjusių vyrų
 
„Moterų smurtas prieš vyrus nėra dažnas. Kiekvienas atvejis – skirtingas. Negalima sakyti, kad moterys prieš vyrus smurtauja vienu specifiniu būdu. Vienos taiko ekonominius būdus, kitos – emocinius, psichologinius ar net fizinius, – pasakoja D.Nėnius. – Pagal statistiką matome, kad smurto prieš vyrus skaičiai auga, tačiau galbūt apie tai kalbama daugiau ir dabar vyrai labiau linkę kreiptis pagalbos. Ne paslaptis, kad anksčiau jie vengdavo kalbėti apie smurtą. Visuomenėje įsišaknijusi stigma, kad vyrai nėra žalojami ir tuo labiau neturėtų niekam apie tai pranešti.“
 
Visgi, pasak vadovo, žalinga skirstyti smurtą prieš vyrus ir prieš moteris – taip didinamas supriešinimas.
 

„Atrodo, kad prasidėjo tarsi varžybos, kuri lytis patiria daugiau smurtinių situacijų. Reikėtų bendrai kalbėti apie šį reiškinį, priežastis, dėl ko apskritai tai nutinka. Tai būtų daug naudingesnė diskusija nei situacijos poliarizavimas ir skirstymas į kategorijas. Reikia išmokti kalbėti nepriešinant panašių, o kartais ir visiškai skirtingų situacijų – bet koks smurtas yra smurtas. Pastarąjį patyrę vyrai sulaukia lygiai tokios pačios pagalbos kaip ir moterys. Ši tema nėra skirstoma pagal lytį“, – akcentuoja Vyrų krizių centro vadovas Donatas Nėnius.

 
Vadovo teigimu, pirmiausia reikia užtikrinti, kad organizacijos nesipriešintų, o sėkmingai dirbtų dėl bendro intereso. Tik tuomet galima imtis tolesnių žingsnių.
 
„Manau, kad vyrų ir moterų pagalbos organizacijos turėtų labiau bendradarbiauti tarpusavyje, kad nekurtume naujų stigmų. Valdžios institucijos irgi galėtų labiau įsitraukti. Jaučiamas susidomėjimas šia sritimi ir tikiu, kad netrukus sulauksime teigiamų pokyčių. Žengiami dideli žingsniai – iš Žmogaus teisių komiteto girdėjome pasisakymą, kad smurto prevencija yra prioritetinis klausimas ne tik ministerijos, bet ir Vyriausybės lygmeniu“, – džiaugėsi D.Nėnius.
 
Mokosi gyventi be smurto
 
D.Nėnius kalbėjo, kad girdėjęs iš kolegų Lietuvos probacijos tarnyboje apie formuojamą Elgesio korekcijos grupę.
 
„Intervencinė programa smurtautojams šeimoje – tai Stepono Batoro fondo parengta Grupinė elgesio pataisos programa, kuri remiasi feministiniu-psichoedukaciniu modeliu. Pagrindinė šio modelio idėja – galios ir kontrolės ratas, dažniausiai naudojamas vyrų prieš žmonas ar partneres. Tačiau galima ir atvirkštinė jos versija“, – aiškino Lietuvos probacijos tarnybos Resocializacijos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Viršilas.
 
Programos, skirtos moterims, užsiėmimuose pateikiama teorinė medžiaga apie smurto artimoje aplinkoje formas. Atliekamos smurtinio elgesio atvejo teorinės analizės, namų darbai. Jų metu programos dalyvės atlieka naudoto smurto atvejo teorines analizes, kurias pristato ir aptaria grupėje. Taip pat grupėje vyksta ir elgesio be smurto inscenizacijos. Programos metu dalyvės nuolat pildo ir atnaujina asmeninius saugumo planus, padedančius joms atpažinti smurtinį elgesį sukeliančius dirgiklius. Dalyvės ugdo pykčio kontrolės įgūdžius, mokosi konstruktyviai išreikšti jausmus.
 
„Programos dalyvės turi būti motyvuotos dalyvauti programoje, kitaip tariant, pripažinti smurto faktą. Jos turi suvokti savo teisės pažeidimą ir siekti pagalbos keičiant smurtinį elgesį, – pasakoja V.Viršilas. – Programoje keliamas reikalavimas, kad užsiėmimus vestų du žmonės (vyras ir moteris), kurie rodo vyro ir moters bendradarbiavimą ir sukuria galimybę pristatyti vyro ir moters požiūrį. Jei programos dalyvėms trūksta motyvacijos, Probacijos tarnyboje prieš programą joms taikomi motyvaciniai pokalbiai arba motyvaciją stiprinanti programa“.
 
Toks vadinamasis Duluto modelis yra taikomas daugelyje šalių. Pasak specialistų, taikant šią smurto artimoje aplinkoje intervencinę programą siekiama skatinti asmeninę atsakomybę už prievartinę elgseną santykiuose, vystant egalitarinį lyčių požiūrį ir elgesį.
 
Pagalba teikiama, nepaisant lyties
 
„Smurtas artimoje aplinkoje išlieka opi problema Lietuvoje. Įvykdžius smurto artimoje aplinkoje reformą, bendromis įvairių institucijų pastangomis sukurta sistema, kuri iš esmės mažina bet kokią toleranciją smurtui artimoje aplinkoje, padeda apsaugoti į smurtinę aplinką patekusius žmones, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Ignas Algirdas Dobravolskas. – Analizuojant 2024 metų duomenis, pastebima, kad nuo visų asmenų, gavusių specializuotą kompleksinę pagalbą, apie 4,7 proc. sudarė asmenys, patyrę smurtą artimoje aplinkoje nuo moteriškos lyties atstovių“.
 
Kaip teigia patarėjas, nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje ar patiriant smurto artimoje aplinkoje pavojų, pagalba yra teikiama, nepaisant lyties, negalios ir panašių kriterijų.
 
„Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) teikia įvairias pagalbos rūšis: informavimo ir konsultavimo, tarpininkavimo, asmens palydėjimo, ekspertinio vertinimo, specializuotos psichologo pagalbos bei specializuotos teisininko pagalbos. Siekiame, kad specializuota kompleksinė pagalba būtų individualizuota ir prieinama asmeniui patogiausiu būdu – telefonu, elektroniniu paštu, gyvo kontakto būdu ar per internetines vaizdo skambučių platformas“, – sakė ministrės patarėjas.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet skelbia nevyriausybinių organizacijų projektų konkursą, skirtą emocinės paramos ir kompleksinių konsultacinių paslaugų teikimui vyrams, išgyvenantiems emocines ir psichologines krizes. Tikslas – padėti vyrams, susiduriantiems su ekonominiais, socialiniais ar asmeniniais sunkumais, įskaitant savižudybės, smurto ar priklausomybių riziką, ir užtikrinti pagalbos prieinamumą visoje Lietuvoje. Pasak patarėjo, projektų veiklos turi apimti emocinės paramos bei kompleksinių psichologinių, psichoterapinių, edukacinių, o prireikus – ir teisinių konsultacijų organizavimą ir teikimą.
 
„Taip pat galima finansuoti ir nuotolinio bendravimo priemonių, telefono linijų, interneto kanalų kūrimą ar naudojimą, konsultacijas teikiančių darbuotojų ir savanorių mokymus bei informuotumo didinimą apie smurtinio elgesio keitimo programas. Projektų veiklos turi realiai prisidėti prie vyrų psichinės sveikatos gerinimo“, – komentavo I.A.Dobravolskas.

---

 
Tarp kitko
Pradėjus veikti apsaugos nuo smurto orderiui, 2024 m. policijoje registruota 54 676 pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, o atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta 21 101 orderis. 2024 m. SKPC duomenimis, specializuotą kompleksinę pagalbą gavo 27 846 asmenys, iš jų – 6 666 vyrai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!