- Paskutinį birželio penktadienį atlikote išskirtinę intervencinę procedūrą per riešo arteriją – dviejų aneurizmų embolizaciją smegenyse. Kuo unikali ši operacija?
 
- Tai pirmoji su tokio tipo aneurizmą uždarančiu įtaisu atlikta operacija Baltijos šalyse. Vienu kartu pavyko įdėti aneurizmą uždarantį įtaisą bei pagydyti dvi aneurizmas vienu metu. Kartais to nedarai, nes per daug ilgai užtrunka ir žalos gali padaryti daugiau nei naudos. Bet šiuo atveju, kai gali viską suplanuoti, susidėlioti, pabandyti, viską virtualiai pasižiūrėti, pasiruošimo laikas labai sutrumpėja ir įgalina atlikti dviejų skirtingų aneurizmų embolizacijas. Buvo panaudotas naujas, iki šiol nenaudotas įtaisas, išgydytos dvi aneurizmos ir viskas atlikta punktuojant riešo, o ne kirkšnies arterijas. Sudėjus visus šiuos niuansus, tai tampa tokiu unikaliu dalyku.
 
- Ar kitur užsienyje dviejų aneurizmų embolizacija vienu metu atliekama dažniau?
 
- Labai retai. Domėjausi, ar kas atliko, bet aprašomi tik vienetiniai atvejai, nes tai pakankamai sudėtinga – turi viską gerai suplanuoti, susidėlioti, kad galėtum gerai padaryti.
 
- Kiek užtruko pasiruošimas operacijai ir kiek pati operacija?
 
- Pasiruošimas operacijai truko apie porą valandų, o operacija – apie valandą. Taip yra dėl to, kad turima įranga leidžia viską atlikti dar iki intervencijos. Virtualiai pamatai, kaip dėliojasi vienokio ar kitokio dydžio priemonė, kaip ji prisispaudžia, prisiglaudžia prie sienelės. Gali visus norimus variantus išbandyti. Vėliau, jei viską darai teisingai, kaip buvo suplanuota, kaip esi pats pabandęs, kaip pats matei – ties kuria šakute pradėti, ties kuria baigti, kur truputėlį pastumti, kur patraukti – tuomet praktiškai idealiai sutampa virtuali ir tikra operacija. Tokia praktika itin sutrumpina operacijos atlikimo laiką.
 
- Kelių medikų komanda dirbo atliekant šią operaciją?
 
- Tam pakanka vieno gydytojo ir dviejų slaugytojų.
 
- Kiek trunka pooperacinis gijimas? Kada žmogus gali grįžti į visavertį gyvenimą?
 
- Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo, teoriškai žmogus gali po valandos pradėti vaikščioti. Kadangi operacija atliekama per rankos arterijas, jo judėjimas nėra apribotas. Net lovos režimas teoriškai galėtų būti netaikomas. Žinoma, imantis papildomų atsargumo priemonių, žmogus kuriam laikui paguldomas, stebimas. Tačiau pacientui nėra jokio pjūvio, jokios traumos. Viskas šiuo metodu atliekama greitai ir efektyviai.
 
- Skelbiama, kad ši operacija sumažina komplikacijų riziką. Kokios paprastai komplikacijos pasitaiko?
 
- Iš tiesų, jei aneurizma neplyšusi, komplikacijų per dvejus metus neturėtų būti. Asmeniškai man tokių nepasitaikė, jei aneurizma nebuvo plyšusi. Žinoma, kyla techninių iššūkių, bet visa tai išsprendi operacijos metu, tiesiog užtrunki ilgiau. Galimos komplikacijos – stento trombozė, aneurizmos plyšimas embolizuojant. Gali būti ir pačios blogiausios komplikacijos, kaip ir visur, tačiau taikant šį naują metodą jos yra gerokai retesnės, nei operuojant atviru būdu, kuris įmanomas daugiau teoriškai nei praktiškai. Šiuolaikinės priemonės leidžia visas aneurizmas pagydyti embolizuojant ir visą operaciją suplanuojant virtualiai. Atviras gydymo būdas dabar atrodo kaip akmens amžiaus priemonė.
 
- Kiek tokių operacijų planuojama atlikti ateityje ir nuo ko tai priklauso?
 
- Tokio tipo operacijų planuojama apie 10-20 procentų, nes dažniausiai visgi atliekama standartinė embolizacija valdomomis spiralėmis arba naudojant srovės nukreipiklius. Trečias metodas – taikant priemones, kurios vedamos į aneurizmos maišą.
 
- Aneurizma apibūdinama kaip paslaptinga būklė – kokie simptomai apie ją praneša?
 
- Neplyšusi aneurizma dažniausiai yra tyli liga. Jai plyšus, kraujas išsilieja į smegenis ir simptomai būna ūmūs – iki sąmonės netekimo, paralyžiaus ir taip toliau. Neplyšusios aneurizmos paprastai nesukelia jokių simptomų ir dažniausiai aptinkamos atlikus magnetinį rezonansą. Kartais žmonėms jis atliekamas dėl stipraus galvos skausmo, tuomet pamatomas kokios nors kraujagyslės išsiplėtimas. Tokia būklė gali sukelti skausmus, bet nebūtinai. Iš mūsų daug kas gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti. Nereikia jos ieškoti, jei žmogus nieko nejaučia. Tačiau jei vargina galvos skausmas, vienos kūno pusės ar galūnių aptirpimas, tai jau galimas simptomas. Didelės, bet neplyšusios aneurizmos taip pat gali sukelti neurologinę simptomatiką, pavyzdžiui, akies voko užkritimą. Visgi, kad galvos skausmas turi tiesioginį ryšį su aneurizmomis, moksliškai nėra įrodyta.
 
- Kokio amžiaus pacientams būdinga ši būklė?
 
- Dažniausias pacientas, turintis neplyšusią aneurizmą, yra 40-50 moteris. Į šią grupę patenka apie 40 procentų visų sergančiųjų. Tarp turinčių plyšusių aneurizmų vyrų ir moterų skaičius yra vienodas. Lietuvoje 80 procentų turinčių neplyšusių aneurizmų pacientų sudaro moterys ir 20 procentų vyrai.
 
- Ar yra rekomenduojama kokia nors profilaktika, norint užkirsti kelią aneurizmos atsiradimui?
 
- Profilaktikos, manau, kad nėra. Jei nėra jokių simptomų, profilaktika nereikalinga. Tačiau, jei kartojasi stiprūs galvos skausmai, pasidaryti magnetinį rezonansą būtų pravartu. Jei kokia nors liga duoda apie save žinoti, vadinasi, ji reikalauja ir gydymo.

---

 
Dosjė
Andrius Pranculis daugiau nei 22 metus dirba gydytoju ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, ir Kauno klinikose. Be to, jo pagalbos sulaukia ir kitos Lietuvos didžiosios ligoninės.
2007 m. gydytojas A.Pranculis pirmasis Lietuvoje atliko pogimdyminio kraujavimo embolizaciją bei mechaninę trombektomiją specialiu aparatu. 2008 m. gydytojas pirmasis Lietuvoje stentavo smegenų pamatinę arteriją, atliko pažasties arterijos pseudoaneurizmos stentavimą dengtu stentu. 2016 m. vasario mėn. 24 d. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje gydytojui A.Pranculiui pavyko pirmą kartą Baltijos šalyse stentuoti plyšusią pilvinę aneurizmą. 2019 m. rugsėjo mėn. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo atlikta pirmoji prevencinė pilvo aortos aneurizmos stentavimo operacija, kurią atliko gydytojas A.Pranculis su komanda. 2019 m. spalio mėn. Panevėžio ligoninėje atliko itin sudėtingą ir unikalią operaciją, pirmąją ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse – „užakusią“ miego arteriją išvalė per kirkšnį įvestu specialiu balioniniu kateteriu, įdėdamas toje vietoje stentą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!