Vietoje veiksmų – kaltinimai aktyvistams
 
„Ką tik gimę paršeliai – vieninteliai gyvūnai Lietuvoje, kuriuos vis dar leidžiama kastruoti be nuskausminamųjų, – tvirtina gyvūnų teisių aktyvistė Gabrielė Vaitkevičiūtė. – Tai yra vienintelė legali gyvūnų kankinimo forma.“
 
„Sunku žiūrėti į kankinamą gyvūną, bet dar sunkiau, kai valdžios institucijos nuo to nusisuka“, – VMVT, kurios užduotis yra užtikrinti gyvūnų apsaugą šalyje, pozicija piktinasi G.Vaitkevičiūtė.
 
Visos Skandinavijos šalys, Vokietija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Šveicarija ir Austrija praktikos kastruoti ką tik gimusius paršelius be nuskausminamųjų jau seniai atsisakė. Lietuvoje, pasak G.Vaitkevičiūtės, tokiai žiauriai praktikai VMVT kelią galėtų užkirsti vienu parašu, tačiau jokių realių veiksmų nesiima jau daugelį metų.
 
„Visuomenės nuomonė VMVT visiškai nerūpi – nei apklausos, kurios rodo, kad 78 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria šiai praktikai, nei peticijos, nei protestai, nei kvietimas viešoms diskusijoms. Todėl dabar žmonės rašo laiškus vadovei, kad primintų tiesioginę jos vadovaujamos institucijos pareigą – ginti gyvūnus. O ką ji daro? Skundžia mane policijai. Tiesiog nuostabus valstybės resursų naudojimas, – ironizuoja G.Vaitkevičiūtė. – Policija klausia, kodėl aš skatinu rašyti laiškus. Todėl, kad tai yra pilietinės visuomenės išraiška, rodanti, kad mes norime pokyčių.“
 

„VMVT yra sovietiniais metodais besivadovaujanti institucija. Kai žmonės nebegali prisibelsti į uždaras duris ir rašo komentarus socialiniuose tinkluose – viskas trinama. Kai siunčia oficialius raštus – atsako, kad į juos nebus atsakyta. Vadovė slepiasi nuo visuomenės ir gina ne gyvūnus, bet verslo interesus“, – teigia nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė.

 
Ginasi, kad „reikalai juda“
 
Pašnekovės teigimu, liepos penkioliktąją „Tušti narvai“ organizuoja protestą prie VMVT. „Tol, kol vargšai paršeliai bus pjaustomi, tol mes už juos kalbėsime. Nesvarbu, kiek tai užtruks – du mėnesius, dvejus metus ar dvidešimt metų – tiek, kiek reikės, tiek ir stovėsime prie institucijos vartų ir raginsime dirbti savo darbą“, – ryžto nestokoja G.Vaitkevičiūtė.
 
Ji teigia nesitikinti proteste išvysti VMVT vadovės A.Mikalauskienės: „Visada yra galimybė pasislėpti už savo komunikacijos atstovų. Bet suprantu: labai sunku „išstoti“, kai vienintelis argumentas – „verslininkai nenori“. Bet iš gyvūnų gerovės pusės – nėra jokių argumentų. Tai ateiti ir kažkaip pasiteisinti – sudėtinga“, – sako organizacijos vadovė.
 
Pabendrauti su VMVT vadove nepavyko ir „Lietuvos Sveikatai“. Į klausimus atsakė tarnybos Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Gintarė Mockevičienė.
 
„Sulaukiame daug elektroninių laiškų – visuomenė aktyviai kreipiasi šiuo klausimu. Noriu pabrėžti, kad visa tai girdime, matome ir reaguojame. Šiuo metu analizuojame situaciją, stengiamės ieškoti sprendimų, nes tai liečia ne tik gyvūnų gerovės, bet ir kitas sritis“, – sako vedėja.
 
„Procesai vyksta pagal tam tikras taisykles – reikia suderinti, įvertinti administracinę naštą, atlikti antikorupcinį vertinimą, vėliau teikiamos pastabos, vėl svarstoma… – aiškina Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja. – Veiksmų jau ėmėmės – buvome susitikę su suinteresuotomis šalimis, kurias šie pokyčiai paliestų tiesiogiai – kiaulių laikytojais, skerdyklų, prekybos atstovais.“
 
Dėl ko nuogąstauja verslas? „Padidėja administracinė našta. Šiuo metu turime tūkstančius paršelių, ir jeigu po porą eurų vienam paršeliui prisideda, tai administracinės sąnaudos išauga ir vėliau tai atsiliepia tolesnėse grandyse“, – tikina G.Mockevičienė.
 
„Kitas neraminantis dalykas – mėsos kvapas. Paršeliai, kurie yra nekastruojami, skleidžia hormonus, kurie lieka mėsoje. Tas mėsos kvapas mūsų vartotojams yra nepriimtinas. Žinoma, galima svarstyti keletą alternatyvų: kiaulių laikytojai gali kastruoti su nuskausminimu, gali kastruoti chemiškai – vakcinomis, kurios naikina hormonus. Kitas variantas – išvis nekastruoti. Kiekvienas būdas turi savo privalumų ir trūkumų ir apie juos turime diskutuoti.“
 
Aktyvistai: diskusijos vyksta be mūsų
 
G.Vaitkevičiūtė stebisi VMVT praktika kalbėtis tik su verslo atstovais: „Keista, kai už gyvūnų gerovę atsakinga institucija į diskusijas nekviečia organizacijų, kalbančių už gyvūnus. Dabar jie susikviečia verslo lobistus į uždarą diskusiją. Tai nereiškia, kad jie dirba dėl gyvūnų. Tai reiškia, kad vyksta kažkas neskaidraus.“
 
„Galima labai paprastai palyginti procesus: Seime, priimant įstatymus, kviečiami visi – net tie, kurie kokį raštą ta tema parašė. Viskas skaidru, vieša, galima pasižiūrėti vaizdo įrašą. O čia viskas vyksta slaptai“, – teigia aktyvistė.
 
Ji netiki, kad VMVT ėmėsi realių veiksmų: „Kas yra konkrečiai nuveikta? Kur užregistruotas projektas? Jie turėtų užregistruoti projektą, tada pasimatytų teisėkūros grupės, būtų galima sekti eigą. O dabar už uždarų durų jie sako „mes diskutuojame“ – taip galima sakyti bet kada, bet tai nėra procesiškai įtvirtintas veikimo būdas.“
 
Ūkininkai pamokymų neprašo
 

„Toks mūsų demonizavimas ir vadinimas kankintojais man nesuvokiamas. Dirbame atsakingai, mylime gyvūnus, rūpinamės jais taip, kaip galime. Jie tikrai nekenčia taip stipriai, kaip pasakojama“, – teigia Kiaulių augintojų asociacijos prezidentas Algis Baravykas.

 
Pats iškastravęs „ne vieną šimtą“ ką tik gimusių paršelių, A.Baravykas tvirtina, kad procedūra nėra tokia baisi, kaip teigia gyvūnų gerovės sergėtojai. „Jeigu procedūrą stebėsi iš labai arti ir dar trečią valandą nakties, tai gal ir atrodys kažkas tokio. Bet trijų dienų paršelį kastruojant, kraujo praktiškai nebūna nė lašo. Kastravimas trunka tik keletą sekundžių. Kai paleidi, jis bėga ar vandens atsigerti, ar pieno pažįsti – nei šlubuoja, nei griūna, nei karščiuoja. Po trijų dienų žaizdutė būna jau užsitraukusi“, – pasakoja asociacijos prezidentas.
 
Paršeliai, anot jo, kastruojami dėl vienos praktinės priežasties – lytiškai subrendusių kuilių mėsa dvokia ir yra praktiškai nevalgoma.
Kodėl tuomet nenaudojami nuskausminamieji ar kitos kastravimo alternatyvos?
 
„Kiekvienas ūkis Lietuvoje veikia pagal konkurencijos įstatymą, kuris draudžia gamintojams susitarti dėl vienokių ar kitokių gamybos sąlygų. Vieni ūkiai gali naudoti nuskausminamuosius, kiti – ne, treti gali iš viso nekastruoti, ketvirti – naudoti vakcinas. Kodėl tokios injekcijos neprigijo? Nes mūsų visuomenė yra labai jautri. Jei sužinotų, kad naudojamas medikamentinis kastravimas kuiliukams, tai būtų protestai kaip Baltijos kelyje“, – sako A.Baravykas.
 
„Kalbant konkrečiai apie nuskausminamuosius, kyla daug klausimų – į kur leisti tuos vaistus, kada jie suveiks, koks jų poveikis toliau žmogui... Į šiuos klausimus turėtų atsakyti ne ūkininkai, bet mokslininkai.“
 
A.Baravykas neslepia kritikos gyvūnų teisių aktyvistams: „Daug dirbama tuo klausimu, kad paršelių visai nereikėtų kastruoti. Ir dirba ne tie gerovininkai, bet ūkininkai. Ir mums čia nereikia pliekti botagu per nugarą, kad per lėtai judame – bus laikas, bus ir sprendimas.“

---

 
Žemės ūkio ministerijos komentaras

„Šiuo klausimu ministerija diskutuoja ne tik su VMVT, bet ir su kitų ES valstybių kompetentingų institucijų specialistais. Renkama informacija apie ES valstybėse taikomas praktikas – surinkta informacija bus analizuojama ir aptariamos geriausios taikytinos praktikos.
 
Dėl paršelių kastracijos surengtas daugiašalis susitikimas su suinteresuotomis institucijomis: VMVT, kiaulių augintojais, mėsos perdirbėjais. Aptartos kelios šiuo metu kitose valstybėse taikomos praktikos. Nutarta atlikti išsamesnius tyrimus, padėsiančius įvertinti šią sritį reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo poveikį. Siekiama susitarimo, kad veterinarinės procedūros paršeliams, kokios jos bebūtų, neturėtų sukelti skausmo. Diskutuojama dėl to, ar gali būti apsieinama be kastracijos, kaip į tai reaguotų mėsos rinka, svarstomi, kokie būtų geriausi kastracijos būdai.
 
Labai tikėtina, kad situacija ateityje keisis, tačiau kokie konkrečiai pokyčiai laukia ateityje, šiandien pasakyti dar anksti.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!