Verkiant trūksta specialistų
 
Seimo Sveikatos reikalų komitete analizuota ypač jautri ir dideles pacientų eiles auginanti sritis – medicininė reabilitacija.
 
„Ši sritis – itin paklausi ir teikia didelę naudą mūsų pacientams: užtikrina gyvenimo kokybę, traumų prevenciją, padeda atsigauti po įvairių traumų, prisitaikyti praradus fizines funkcijas. Teikia ekonominę naudą – kadangi ilgainiui yra mažinamos socialinių paslaugų išlaidos, mažėja ilgalaikės slaugos poreikis namuose. Reabilitacija mažina lėtinių ligų paūmėjimą ir komplikacijas, kas smarkiai atsispindi ekonomikoje, nes pacientai gali dirbti ir nešti ekonominę naudą. Rūpinasi ir visuomenės integracija – žmonės mažiau jaučiasi vieniši, aktyviau gyvena, gali aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime, dėl ko mažėja socialinių darbuotojų poreikis“, – neabejotinas medicininės reabilitacijos naudas vardijo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento pirminės sveikatos priežiūros skyriaus, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus laikinoji vedėja Ramunė Andriušaitienė.
 
Jos teigimu, nors medicininė reabilitacija smarkiai išplėtota, o Lietuva tampa pavyzdžiu kitoms Europos šalims, teikdami šias paslaugas susiduriame su aibe problemų.
 
„Pagrindinė problema – gydytojų, ergoterapeutų, kurie dirba ne tik medicininės reabilitacijos įstaigose, bet ir paslaugas namuose teikiančiose komandose, trūkumas“, – aiškino R.Andriušaitienė.
 
Pasak jos, ergoterapeutų ateityje turėtų daugėti. Norint sumažinti medicininės reabilitacijos personalo trūkumą, į ją siekiama įtraukti ir sporto medicinos gydytojus. O kad sergantiesiems lėtinėmis judėjimo ir atramos sistemos ligomis nereikėtų kreiptis į gydytoją reabilitologą, šeimos gydytojų komandoje planuojama plačiau įtraukti kineziterapeutų paslaugas. Specialistės patikinimu, šiam klausimui jau įkurta darbo grupė. Darbų sąraše – ir išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos funkcionalumo plėtra. Siekiama palengvinti registraciją stacionarinės reabilitacijos paslaugoms gauti. Kol kas, anot ministerijos atstovės, tai kelia iššūkių dėl paslaugų kompleksiškumo.
 
Akistaton su realybe stojo privataus ir viešojo sektoriaus reabilitacijos paslaugas teikiantys atstovai. Jų tvirtinimu, nors sunkių būklių pacientams reabilitacijos reikia čia ir dabar, paslaugų tenka laukti keturis ir net šešis mėnesius.
 
„Realybė yra liūdna. Reabilitacijos sektoriuje dirbu dvylika metų, tačiau dar niekada nesu sulaukęs tiek skambučių su klausimu: kur gauti medicininę reabilitaciją? Kur bepaskambinsi – eilės yra labai didelės“, – komiteto posėdyje kalbėjo Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas A.Salda. O reabilitacijos sektoriuje vykstantys pokyčiai jį esą gali supurtyti iki pamatų. Kaip aiškina A.Salda, viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarkos – jų ribojimas ir kiti pokyčiai – smarkiai padidino pacientų eiles. Nors pacientai turi teisę rinktis, kur gali gauti medicininę reabilitaciją, realybėje tai įgyvendinti sunku. Sėkme tampa į reabilitaciją pakliūti laiku.
 
„Kažkodėl nekalbame apie tai, kad galime nukelti pooperacinę priežiūrą mėnesiui ar dviem, bet kai pacientas reabilitacijos laukia keturis ar šešis mėnesius, atrodo, kad čia viskas gerai“, – ironizavo A.Salda.
 
Sąnaudas dengia komercinės paslaugos
 
Birštone įsikūrusios „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė antrina: šiuo metu ypač jaučiamas reabilitacijos specialistų trūkumas. Pailginus fizinės reabilitacijos gydytojų rezidentūros laiką, šių trūkumas paaštrėjo dar labiau.
 
„Specialistų trūko visada, o dabar keletą metų iš vis neturėsime studijas baigusių rezidentų. Sanatorijoje be jų verčiamės sunkiai. Komercijoje nėra tokių griežtų reikalavimų, tad pacientus aptarnauja kitų sričių gydytojai“, – kaip verčiasi iš sudėtingos situacijos, pasakojo sanatorijos vadovė.
 

„Kur yra gryna medicininė reabilitacija – vargstame. Gydytojai turi didelį krūvį. Kad išlaikytume personalą, tenka pasiūlyti konkurencingą atlyginimą, kas smarkiai didina įstaigos sąnaudas. O mums apmokamo lovadienio įkainis – nedidelis. Prie geriausių norų negalime likti vien tik su (viešojo sektoriaus – red. past.) medicinine reabilitacija. Kad suteiktume gerą paslaugą, dalį sąnaudų dengiame iš komercinių pacientų“, – atvirai kalba R.Noreikienė. „Viešojo sektoriaus paslaugas pacientams pageriname iš savų lėšų: pasiūlome ir vonias, ir purvą, ir baseiną. Mums praktiškai niekas nieko neapmoka, o sąnaudas reikia kažkuo dengti – tą darome iš komercinių paslaugų“, – pasakoja „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė.

 
Ją labiausiai jaudina tai, kad į sanatoriją reabilitacijos paslaugoms pakliūna tik maža dalis pacientų, tad susidaro laukiančiųjų eilės. Taip pat jaudina nauja apmokėjimo už paslaugas tvarka, dėl ko labai sunku reguliuoti pacientų srautus.
 
„Bent jau į ambulatorinį sektorių galėtume priimti daugiau žmonių, tačiau esant apmokamų paslaugų apribojimams, esame priversti norinčių žmonių priėmimą nutraukti“, – tiesiai šviesiai sako vadovė.
 
Finansavimas – augantis
 
Tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius aiškina, jog finansavimas medicinos reabilitacijos paslaugoms nuolatos didėja. 2019-aisiais tam skirta 59 mln. eurų. Šiemet šioms paslaugoms numatytas net 168 mln. eurų biudžetas.
 
„Kasmet reabilitacijos paslaugų finansavimo augimas buvo didesnis nei bendras Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) augimas. Vadinasi, reabilitacijos paslaugos yra laikomos prioritetinėmis. Nuo 2019-ųjų PSDF augo 94 procentais, o reabilitacijai buvo skirta 184 procentais daugiau lėšų“, – apie skiriamą didelį dėmesį reabilitacijai skaičiais įrodinėjo VLK vadovas.
 
Be to, anot jo, finansavimas niekaip neriboja įstaigų teikti paslaugas. Ligonių kasos galėtų jų finansuoti ir daugiau, tačiau, pasak G.Bendoriaus, šios nėra teikiamos.
 
„Paslaugas teikiančios įstaigos veikia stabiliai, kas yra sveikintina. Dauguma įstaigų veikia pelningai: 2024-aisiais viršsutartinės sumos sudarė 16 procentų, visos paslaugos buvo apmokėtos. 2025 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, sutarčių sudaryta dvidešimčia milijonų daugiau negu pernai, kurios viršytos dešimčia procentų“, – paslaugų suvestinę pateikė G.Bendorius, atkreipdamas dėmesį, kad neprioritetinei stacionarinei reabilitacijai sutartys neįvykdytos 5 proc.
 
Anot ligonių kasų vadovo, teikiant reabilitacijos paslaugas, privačios įstaigos – itin svarbus partneris. 32 proc. šių paslaugų yra teikiama privačiose įstaigose, viešosiose – 68 proc. Vis dėlto G.Bendorius sutiko, kad nauja apmokėjimo tvarka privačias įstaigas gali šiek tiek paveikti, kadangi šios orientuojasi į neprioritetines reabilitacijos paslaugas, o šimtaprocentinį apmokėjimą už paslaugas ligonių kasos pirmiausia žada prioritetinėms – stacionarinėms paslaugoms, ką teikia viešosios įstaigos.
 
„Norime iškelti pacientus iš ligoninės po sunkių ligų (endoprotezavimo, vėžio, insulto, infarkto), kai para gulėjimo stacionare kainuoja apie du tris šimtus eurų, į prioritetinę stacionarinę reabilitaciją, kur para kainuoja 89 eurus“, – dėstė G.Bendorius.
 
Bijo, kad išstums privačiuosius
 
Dėl teikiamo prioriteto viešosioms įstaigoms tuoj pat komitete sureagavo A.Salda: jo teigimu, pagal dabar galiojančią apmokėjimo už paslaugas teisinę formuluotę bus smarkiai apribojamos galimybės pacientams gauti geresnes paslaugas.
 
Kaip sako A.Salda, pakeitus tvarką dėl priemokų, pacientai negalės sumokėti už privatų vienvietį kambarį, tad atsiras prielaidų korupcijai. Nuogąstaujama, kad naujoji tvarka pacientams neleis gauti ir geresnio maitinimo.
 
„Neklaidinkite visuomenės! Išsigalvojate problemą ir patys po to su ja kovojate“, – aštriai sureagavo G.Bendorius, patikindamas, kad teisinė formuluotė viso labo netinkamai interpretuojama.
 
„Skaitome teisės aktus. Pripažinkime, kad interpretacijoms vietos – be galo daug, tačiau smagu viešame posėdyje girdėti patvirtinimą, kad užmanymas – ne toks. Tikime, kad ir poįstatiminiai aktai bus atitinkami“, – atsikirto A.Salda.
 
Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė paneigė nuogąstavimus, esą pirmumo tvarka apmokant viešojo sektoriaus reabilitacijos paslaugas bus išstumti iš rinkos privataus sektoriaus atstovai. „Kad bus uždaromos privačios reabilitacijos įstaigos ar sieksime statyti naujas – nebus taip. Kiek valstybinis sektorius gali patenkinti poreikį, tiek ir finansuosime. O visa kita bus ir toliau perkama iš privataus sektoriaus. Kaip teikėte tas paslaugas, taip ir toliau teiksite. Privatus sektorius yra mūsų partneris – ne baubas ir ne priešas. Kaip vyksta bendradarbiavimas, taip ir vyks. Tik reikia aiškiai nustatyti taisykles“, – tikino N.Stasiulienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!