Vien blynų nepakanka 
Kaip rašė etnologė prof. Pranė Dundulienė, per Užgavėnių apeigas pagrindinis patiekalas buvo blynai – vienas archajiškiausių valgių, duonos prototipas. Žmonės valgė patys, vaišino kitus, skirdavo protėvių vėlėms tikėdamiesi geresnio javų derliaus.
 
Manoma, kad blynai galėjo simbolizuoti saulę ar apsaugantį nuo blogio jėgų magišką ratą. Tradiciškai jie buvo mieliniai, bet kepdavo ir bulvinius blynus. Žemaitijoje dažnai užmaišydavo rūgščius blynus – mielinę tešlą raugindavo parą. 
 
Tačiau vien blynais sotus nebūsi. Etnologo prof. Liberto Klimkos nuomone, jie ypač gelbėdavo šeimininkes sutinkant ir vaišinant persirengėlius. Atsisveikinant su žiema iš paskutinių atsargų gavėnios išvakarėse reikėjo sočiai atsivalgyti mėsos. Sekmadienį ji buvo valgoma tris, pirmadienį – šešis, o antradienį – devynis, kai kur – net 12 kartų.
 
Dažniausiai virdavo šiupinį 
Per Užgavėnes baigiasi mėsiedas. Kiaulė – sotumo simbolis. Jei vienas svarbiausių Kalėdų valgių buvo virta kiaulės galva, papuošta žalumynais, tai simboliška, kad pokalėdinių linksmybių pabaigos stalui dažniausiai likdavo jos uodega, knyslė ar kojų likučiai, būtinai dedami į šiupinį.
 
Etnologų pastebėjimu, šis archajiškas ir per Užgavėnes Lietuvoje labai paplitęs ritualinis valgis buvo verdamas iš miežinių kruopų, žirnių, pupelių, miltų, įvairių prieskonių ir kt. Buvo tikima, kad jaunuomenės atstovas šiupinyje pirmas suradęs kiaulės uodegą pirmas atšoks ir vestuves.
 
Buvo valgoma ir kiunkė – šutintos bulvės su mėsa, šaltiena iš kiaulės ausų, kojų ar galvos, riebūs kopūstai, dešros ir kt. Svečius vaišindavo ir patys šeimininkai gurkšnodavo miežinį alų. O prieš vidurnaktį užkąsdavo lakštinių ar kruopų.
 
Užgavėnių vakarienė buvo ritualinė, bet vėlėms maisto nakčiai nepalikdavo. Tačiau tikėta, kad valgio likučiai turi stebuklingų galių. Todėl juos įmaišydavo į milinį paplotėlį ir sušerdavo gyvuliams, sulesindavo naminiams paukščiams. Nuo Užgavėnių pasiliktais taukais pavasarį patepdavo ne tik gyvulius, bet ir žagrės noragus.
 
Po avienės išpildavo prakaitas
Mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas atkreipė dėmesį, kad Mažojoje Lietuvoje išskirtinai per Užgavėnes buvo verdama avienė – avienos sriuba.
 
Avienos mėsą virdavo su česnakais, morkomis, petražolių šaknimis, svogūnais ir salierais. Pirmąsias putas nugraibydavo, o mėsą virdavo ant silpnos ugnies tol, kol ji lengvai atsiskirdavo nuo kaulų. Baigiant virti pasūdydavo, įberdavo laurų lapų, juodųjų ir kvapiųjų pipirų ir uždengus dangtį viralą su visa mėsa pastatydavo šiltai.
 
Tuo tarpu paruošdavo miltinius kukulius. Juos atskirai išvirdavo pasūdytame ir čiobreliais pagardintame vandenyje, išgriebdavo ir subadydavo mediniu virbalu. Pagaminti tokius miltinius kukulius būdavo ne taip jau paprasta. Jaunos mergaitės padedant patyrusiai šeimininkei mažiausiai porą mėnesių kasdien mokėsi, kad jie gautųsi purūs ir minkšti.
 
Per Užgavėnes, visiems susirinkus prie pietų stalo, sriubinėje patiekdavo riebų avienos sultinį, pagardintą čiobreliais. Atskiruose dubenyse būdavo patiekiama virta aviena ir kukuliai. Šeimininkė kiekvienam į lėkštę įpildavo garuojančio sultinio, o patys valgytojai į sultinį įsidėdavo avienos ir kukulių.
 
Kaip pabrėžia A.Sakas, suvalgius lėkštę karštos Užgavėnių avienės visus išpildavo sveikas prakaitas – ne be reikalo avienė būdavo vadinama ne sriuba, o vaistu. Tai pavasario valgis, kuris turėjo padėti atgauti jėgas, sustiprinti per žiemą pasilpusį organizmą.

---

 
Receptai
Grikiniai blynai su spirgučių padažu 
 
Reikės:
200 g grikių miltų,
100 g kvietiniai miltų,
250 g pieno,
50 g vandens,
2 kiaušinių,
50 g sviesto,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio cukraus,
gabalėlio šoninės ir lašinukų,
1 svogūno.
 
Pašildome sviestą, į jį įpilame pieną, išmaišome, pamažu suberiame kvietinius ir grikinius miltus (geriau būtų persijotus). Išplakame kiaušinius, pagal skonį įberiame druskos bei cukraus ir viską gerai išmaišome. Gerai būtų palikti tešlą bent pusvalandį pastovėti kambario temperatūroje. Tuo tarpu supjaustome šoninę, lašinukus bei svogūną ir pakepiname. Įkaitintoje keptuvėje kepame norimo dydžio blynelius ir patiekiame su spirgučių padažu. Į jį galima įdėti grietinės. Skanaus!

Užgavėnių šiupinys
 
Reikės: 
1 kg riebesnės kiaulienos,
5 bulvių,
2 morkų,
2 pomidorų,
2 svogūnų,
2 česnako skiltelių,
stiklinės žirnių,
stiklinės pupų,
stiklinės pupelių,
stiklinės perlinių kruopų,
kelių lauro lapelių,
druskos pagal skonį,
žiupsnelio juodųjų pipirų,
žiupsnelio čiobrelių,
grietinės patiekalui pagardinti.

Iš vakaro užmerkite žirnius, kruopas, pupas ir pupeles. Norimo dydžio gabaliukais (bet ne per smulkiais) supjaustykite kiaulieną, svogūnus ir ant nedidelės ugnies pakepinkite keptuvėje. Į puodą įpilkite iki 3 l vandens, užkaiskite ir suberkite išplautus žirnius, kruopas, pupas ir pupeles, sudėkite mėsą ir pamaišydami virkite. Po gero pusvalandžio sudėkite nuskustas ir supjaustytas morkas, vėliau – bulves (galima supjaustyti didesniais gabalais). Sutrinkite ir sukrėskite pomidorus (juos galima pakeisti pomidorų padažu), suberkite prieskonius, supjaustytą česnaką, druską, išmaišykite. Šiupinys gaminamas apie 1 val. Jį galima pagardinti grietine. Skanaus!

Mieliniai blynai 
 
Reikia:
150 g kvietinių miltų,
175 ml šilto pieno,
2 kiaušinių,
40 g išlydyto sviesto,
7–8 g šviežių mielių,
pusės a. šaukštelio cukraus,
60 ml šilto vandens,
druskos pagal skonį,
sviesto ar aliejaus kepimui.
 
Sumaišykite mieles, cukrų ir šiltą vandenį ir palikite apie 20 min. šiltoje vietoje. Atskirkite kiaušinių baltymus ir išplakite iki standžių putų. Į išsijotus miltus supilkite ištirpintas mieles, sudėkite kiaušinio trynius, supilkite pieną ir atvėsintą išlydytą sviestą. Tešlą gerai išmaišykite, pamažu įmaišykite kiaušinio baltymus ir kruopščiai viską dar kartą išmaišykite. Dubenį su tešla galima apvynioti rankšluosčiu ir palikti maždaug 2 val. šiltoje vietoje. Kai tešla gerokai pakils ir bus pilna oro burbuliukų, galima kaitinti keptuvę ir kepti. Blynus galima valgyti su grietine, uogiene, ikrais ar silke. Skanaus!