Pavasarį kūnas prašyte prašo šviežių „vitaminų“. Išėję pasivaikščioti į gamtą, apsilankę sode ar pas močiutę kaime apsidairykite aplinkui ir greitai rasite vieną maistingiausių augalų – garšvą. Sodininkai ir daržininkai šį augalą vadina piktžole, o išmintingieji vienuoliai viduramžiais garšvas vertino ir gausiai vartojo.
Maistui tinkami jauni garšvos lapeliai. Juos galima valgyti žalius, virtus, troškintus. Garšvų mėgėjai sako, kad paraugintais ar marinuotais jų lapeliais galima būtų nustebinti išrankiausius gurmanus.
Liaudies medicinos žinovai tvirtina, kad stipriai soduose, daržuose, pamiškėse ir miškuose išplitusi garšva – vitaminų, mikroelementų ir kitų organizmui naudingų ir reikalingų medžiagų lobynas. Šio augalo lapuose gausu baltymų, vitamino C ir A, kalcio, kalio, geležies, vario, mangano, mineralinių druskų, obuolių ir citrinos rūgšties, šaknyse – eterinių aliejų ir kt.
Teigiama, kad garšva chemine sudėtimi artima žmogaus kraujo sudėčiai. Tad ją galima vartoti be didesnių apribojimų. Tiesa, ji turi kraujospūdį mažinantį poveikį, tad nereikėtų piktnaudžiauti esant žemam kraujo spaudimui.
Šiam augalui priskiriama daug gydomųjų savybių. Garšvą patariama vartoti gydant inkstų, šlapimo pūslės, skrandžio ir žarnyno, kepenų, kvėpavimo takų ir kitokius sutrikimus. O viduramžių didikai bei vienuoliai juo gydė podagrą. Neatsitiktinis ir garšvos lotyniškas pavadinimas –
Aegopodium podagraria.
Maistui tinkami jauni garšvos lapeliai. Juos galima valgyti žalius, virtus, troškintus. Garšvų mėgėjai sako, kad paraugintais ar marinuotais jų lapeliais galima būtų nustebinti išrankiausius gurmanus.
Receptai
Salotos „Pavasario vitaminai“
.jpg)
Reikės:
geros saugos garšvų,
kelių šviežių agurkų,
ryšelio ridikėlių,
svogūnų laiškų,
petražolių,
dviejų virtų kiaušinių,
grietinės.
Žalumynus, agurkus ir ridikėlius kruopščiai nuplaukite ir supjaustykite, suberkite susmulkintus kiaušinius, pasūdykite ir sumaišykite su keliais šaukštais grietinės. Į salotas dar galima įdėti nedaug pienių ir nuplikytų dilgelių lapelių.
Skanaus!
Garšvomis įdarytos paprikos
.jpg)
Reikės:
4 paprikų,
0,5 kg maltos mėsos,
saujos garšvų,
petražolių,
2 morkų,
2 pomidorų,
vienos svogūno galvutės,
2 didesnių česnako skiltelių,
2 šaukštų pomidorų padažo,
aliejaus,
pipirų,
druskos.
Paprikas nuplaukite, išpjaukite kotelius ir išimkite sėklas. Nuplaukite ir nuskuskite morkas, smulkiai supjaustykite ir apvirkite. Mėsą, supjaustytus pomidorus, svogūną, česnaką pakepinkite įkaitintame aliejuje, sukrėskite pomidorų padažą. Pasūdykite, suberti pipirus ir sumeskite petražoles. Įdarykite paprikas ir pašaukite į orkaitę. Kepkite apie 30 min. Paprikas galima patiekti su virtomis ir orkaitėje apskrudintomis bulvėmis.
Skanaus!
Omletas su garšvomis
.jpg)
Reikės:
kiaušinių,
sviesto (geriau būtų lydytas),
svogūnų laiškų,
petražolių,
krapų,
pieno,
druskos.
Įkaitintame svieste pakepinkite svogūnus, sumeskite supjaustytą garšvą ir dar truputį pakepinkite, užpilkite gerai išplaktus kiaušinius su pienu, pasūdykite. Bebaigiantį kepti omletą apibarstykite sukapotais krapais ir petražolėmis.
Skanaus!
.jpg)
.jpg "„Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: