Gerina virškinimą 
Moliūgai – ne tik skanus, bet ir žmogaus sveikatą stiprinantis maistas. Ekspertai nurodo ne vieną daržovės gerąją savybę. Pirmiausia ją vartojant teigiamai veikiama virškinimo sistema, pagreitinama medžiagų apykaita. Nustatyta, kad moliūgai gerina kepenų darbą, padeda jas apvalyti. Juos patartina valgyti ir sergantiesiems inkstų ir tulžies ligomis.

Daržovės minkštime yra nedaug organinių rūgščių ir ląstelienos, tad jie ypač tinka sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Ši daržovė padeda stiprinti imunitetą ir atlaikyti peršalimo atakas.
Tačiau kai kuriais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju. Pavyzdžiui, nerekomenduojama moliūgų valgyti sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, turintiems mažą skrandžio sulčių rūgštingumą ir kt.
 
Ypač vertingos sėklos 
Moliūgas yra galingas antioksidantas. Jis sulėtina ląstelių senėjimą, padeda sumažinti vėžio riziką, gali net slopinti tuberkuliozės bakterijas. Valgantieji šią daržovę gali sumažinti kraujospūdį ir „blogojo“ cholesterolio kiekį, tai sulėtina aterosklerozės formavimąsi, sumažėja infarkto ar insulto galimybė. Dažnas moliūgų ragavimas sustiprina kaulus.

Šios daržovės minkštimu gydomi nudegimai, pažeista oda, egzema, dedervinės. Moliūgai turi dietinių ir valomųjų savybių, moliūgo kaukės minkština, maitina ir drėkina odą.
Ypač vertingos sėklos – jos sulėtina odos nykimą ir raukšles. Sėklos vartojamos esant skausmingam šlapinimuisi, sergant prostatos adenoma. Jos vyrams naudingos ir kaip lengvas afrodiziakas. Moliūgų sėklų milteliai ir jų nuoviras padeda išvalyti žarnyną nuo kaspinuočių ir askaridžių.
 
Mineralų ir vitaminų „bomba“
Kodėl moliūgas turi tokių ypatingų savybių? Jame yra apie 92 proc. vandens, 5–14 proc. angliavandenių (cukrų, krakmolo, ląstelienos), 1,1–1,7 proc. pektinų. Jis turi gausybę naudingų mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, seleno, cinko druskų) ir vitaminų (C, B1 , B2 , PP, karoteno).

Todėl neretai moliūgas vadinamas natūraliu polivitaminu.
Moliūgo sėklose yra 36–52 proc. riebalinio aliejaus, fitosterolio, dervinių medžiagų ir organinių rūgščių. Šių daržovių sėklų aliejus labai vertingas: jame be omega-3 ir omega-6, yra dar 13 riebalų rūgščių. Taip pat sėklose gausu cinko, seleno.
Tačiau reikia atsiminti, kad moliūgai kaupia nitratus. Tai nepriklauso, ar jie gauna cheminių trąšų. Todėl kilus abejonių daržovę galite pamirkyti 15–20 min. vandenyje.
 
Išlaisvinkite fantaziją 
Moliūgų vaisiai skiriasi spalva, dydžiu ir forma. Dažniausiai jų skonis priklauso nuo minkštimo spalvos: jei jis šviesus – skonis bus saldus, tad labiau tinkamas desertams. Pats skaniausias – muskatinės rūšies moliūgas.
Moliūgus galima virti, kepti, konservuoti – tereikia išlaisvinti kulinarinę fantaziją. Galima išbandyti daugybę sveikų ir skanių patiekalų: troškinių, sriubų, košių, įvairiausių salotų ir daržovių asorti žiemai.
Moliūgai puikiai tinka ir desertams – blynams, pyragams, vertingoms uogienėms ir tyrėms gaminti. Iš jų galima spausti ir pikantiško skonio sultis. 

---

 
Verta žinoti
Daugiausiai beta karoteno (vitamino A provitamino) turi geltonos ir oranžinės spalvos moliūgai.
Sudžiovinta ir sumalta moliūgų žievė puikiai tiks kavai, pyragaičiams, sausainiams pagardinti.

---

 
Receptai

Moliūgų kisielius

Reikės:
500 g moliūgo,
500 ml pieno,
2 valg. š. Cukraus,
1 arbat. š. vanilinio cukraus,
žiupsnelio druskos,
1 valg. š. krakmolo.
 
Moliūgą sutrinkite smulkia tarka ar elektriniu trintuvu. Pieną pastatykite virti, o šlakelį šalto sumaišykite su krakmolu ir supilkite į verdantį. Gerai išmaišykite. Sudėkite į pieną moliūgą, cukrų, druską ir virkite, kol masė bus vientisa. Išvirusį kisielių supilkite į indelius ir palikite atvėsti.
 
Orkaitėje kepta moliūgų sriuba
 
Reikės:
1  didelio moliūgo,
2 bulvių,
1 svogūno,
1 morkos,
2 pomidorų,
žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų
30 ml grietinėlės
 
Imkite moliūgą su visa žieve, išimkite sėklas, į vidų sudėkite smulkintas daržoves (pomidorą pjaustome stambiais gabalais, kad prieš sutrinant būtų paprasčiau nuimti odą). Viską pabarstykite druska ir pipirais ir šaukite į orkaitę. Kepkite 175 laipsnių temperatūroje apie 1,5–2 val. Traukite iš orkaitės, viską iškratykite į puodą, moliūgo „mėsą“ išskaptuokite ir taip pat verskite į puodą ir viską sutrinkite.
Jei sriubą planuotumėte nešti svečiams ant stalo, būtų gražu ją patiekti toje pačioje moliūgo žievėje, kurioje viskas kepė, nes žievė išlieka kieta ir tvirta.
 
Moliūginis varškės pyragas
 
Reikės:
500 g varškės,
800 g moliūgo tyrės,
3 kiaušinių,
200 g miltų,
150 g cukraus,
100 g riebios grietinės,
1 arbat. š. vanilinio cukraus,
2 arbat. š. romo,
4 arbat. š. rožių vandens,
1 arbat. š. sodos,
2 valg. š. miltelinis cukraus.
2 saujų bruknių.
 
Varškę, moliūgų tyrę, kiaušinius ir cukrų išplakite iki vientisos masės.
Tuomet sodą nugesinkite su grietine ir įmaišykite į masę drauge su persijotais miltais.
Pagardinkite vanilininiu cukrumi, rožių vandeniu, romu.
Kepkite apie 45 min. 180 laipsnių temperatūros orkaitėje.
Iškepusį ir atvėsusį pyragą apibarstome milteliniu cukrumi ir bruknėmis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!