Nors ši vasara nelepina geru oru, grybų mylėtojams nėra kuo skųstis. Socialiniuose tinkluose grybautojai jau dalijasi pirmojo „laimikio“ nuotraukomis. Nors ir nekaloringi, tačiau sunkiai virškinami grybai, pasak dietologų, neturėtų būti valgomi kiekvieną ar net kas antrą dieną.
Bene svarbiausia grybų vertė – geras skonis. Be to, grybuose yra pakankamai daug nepakeičiamų aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina. Kalorijų grybuose labai mažai, pvz., 100 g baravykų turi 29 kcal, pievagrybių – 20 kcal.
Grybuose gausu ląstelienos, vandens, vertingų baltymų ir mineralinių medžiagų. Daugelyje jų fosforo, kalcio ir kalio yra beveik tiek pat kiek žuvyje. Grybuose, maistine sudėtis prilygstantiems vaisiams, ypač daug mangano, magnio, geležies, vario, antioksidantų, taip pat cholesterolio kiekį kraujyje mažinančio lecitino.
Daugiausiai maisto medžiagų kaupiasi grybų kepurėlėse. Pasak specialistų, suvalgę 100 g kelmučių, gausite vario ir cinko paros normą. Kilograme ūmėdžių yra net 250 mg vitamino B2 ir apie 6 mg nikotino rūgšties, gerinančios nervų sistemos veiklą. Tačiau visos grybuose esančios naudingos medžiagos suyra karštai juos apdorojant. Vienintelis būdas išsaugoti vitaminus ir mikroelementus – šviežius grybus džiovinti, sumalti į miltelius ir jais apibarstyti paruoštus patiekalus.
Kadangi grybai turi mažai kalorijų, juos galima valgyti nesibaiminant priaugti svorio. Išimtis tik kepti grybai, nes dėl didelių kiekių sviesto ir grietinės grybai tampa kaloringi.
Keptų ar troškintų grybų ar jų sriubos negalima kelias dienas laikyti šiltoje vietoje, kelis kartus šildyti ir valgyti. Jei gamintų grybų patiekalų per dieną nesuvalgėte ir pamiršote įdėti į šaldytuvą, kitą dieną jų geriau nevalgyti. Antraip net geriausiais grybais – baravykais, pievagrybiais – rizikuojate apsinuodyti.
Beje, grybai nedera su alkoholiu, kai kuriais galima apsinuodyti, jeigu, jų suvalgius, vartojamas ir alkoholis.
Voveraitės. Jose vitamino D yra tiek pat, kiek aukščiausios rūšies svieste, o vitamino B1 daugiau nei baravykuose, pieno produktuose. Voveraitėse gausu ir beta karoteno, cinko, vario, kalio, fosforo, natrio, mažiau geležies ir kalcio. Voveraitės gydo radikulitą, o jų sudėtyje esantis antibiotikas naikina stafilokokus.
Baravykai. Vieni vertingiausių grybų, nes juose yra visų organizmui reikalingų aminorūgščių, beta karoteno, D, PP ir B grupės vitaminų. Juose taip pat gausu vario, fosforo, cinko, seleno ir kt. Beje, baravykuose ypač daug lecitino, kuris mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jie slopina galvos skausmą, kelia organizmo tonusą.
Kazlėkai. Šiuose grybuose yra uždegimą ir skausmą mažinančių medžiagų, taip pat kaulus ir dantis stiprinančio vitamino D, plaukų ir nagų būklę gerinančios sieros, B grupės vitaminų.
Lepšiai. Jie iš organizmo valo kenksmingas medžiagas ir šlakus, gydo inkstus. Lepšių antpilas stiprina imunitetą.
Rudmėsės. Jose yra vertingų antibiotikų, stabdančių kenksmingų bakterijų dauginimąsi.
Kelmučiai. Vasariniai kelmučiai naudingi skydliaukei, juose yra stipraus antibiotiko agrocibino, o rudeniniai gerina atmintį ir protinius gebėjimus.
Verta žinoti
Surinktus grybus reikia apdoroti tą pačią dieną. Nespėjus to padaryti, grybus geriausia paskleisti plonu sluoksniu vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje. Nereikėtų grybų laikyti polietileno maišeliuose ar plastmasiniuose induose, nes tuomet jie greičiau genda.
Paruoštus vartoti vėliau grybus laikyti vėsiame rūsyje arba šaldytuve, nuo 0 iki +6° C temperatūroje.
Jokiu būdu nereikėtų pirkti konservuotų grybų turguose, verta pasvarstyti, ar bet kur galima vaišintis grybų patiekalais.
Grybų troškinys
.jpg)
Reikės:
4 puodelių grybų,
2 svogūnų,
4 pomidorų,
puodelis grietinėlės,
druskos ir pipirų pagal skonį.
Grybus nuvalykite, nuplaukite, didesnius perpjaukite pusiau ar į kelias dalis. Virkite pasūdytame vandenyje apie valandą (vis nugriebkite putas). Į keptuvę suberkite svogūnus, apkepkite kol ims gražiai geltonuoti. Suberkite smulkiai pjaustytus pomidorus ir maišant pakepkite kelias minutes. Suberkite nukoštus, išvirtus grybus, pagardinkite prieskoniais, išmaišykite ir uždenkite. Ant mažos ugnies troškinkite apie 20 minučių. Supilkite grietinėlę, jei reikia pagardinkite prieskoniais. Išmaišykite, uždenkite ir troškinkite apie 30 minučių. Patiekite su virtomis bulvėmis.
Bulvių ir voveraičių apkepas
.jpg)
Reikės:
8 vidutinio dydžio bulvių,
2 puodelių voveraičių,
2 svogūnų,
2 šaukštų miltų
2 puodelių pienas
100 g fermentinio sūrio,
druska ir pipirų pagal skonį,
žiupsnelio Muskato riešuto.
Bulves (nuluptas, bet nepjaustytas) sudėkite į pasūdytą verdantį ir virkite apie 10 minučių. Bulvės turėtų būti apvirtos bet dar kietos. Bulves nusunkite, palaukite kol kiek pravės ir supjaustykite griežinėliais. Svogūnus smulkiai supjaustykite ir dėkite kepti į keptuvėje įkaitintą sviestą. Voveraites nuvalykite, nuplaukite, nuvarvinkite ir dėkite kepti į svogūnus. Pagardinkite druska, pipirais ir tarkuotu muskato riešutu. Kai svogūnai gražiai pagels, maišant suberkite miltus. Minutę apkepkite ir supilkite pieną. Kelias minutes maišant virkite, kol pradės tirštėti. Padažą sumaišykite su voveraitėmis sumaišykite su bulvėmis, įberkite tarkuoto sūrio ir išmaišykite. Viską sukrėskite į kepimo indą ir kepkite iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25-30 minučių.
Menkės kotletai su baravykais
.jpg)
Reikės:
400 g menkės,
1 kiaušinio,
5 šaukštų džiūvėsėlių,
svogūno,
1 didesnio baravyko,
druskos ir pipirų pagal skonį.
Menkės filė sumalame, įmušame kiaušinį, 3 šaukštus džiūvėsėlių, sumaišome su pakepintu svogūnu ir smulkintu taip pat kepintu baravyku. Pagardiname druska ir pipirais. Formuojame kotletus. Apvoliojame džiūvėsėliuose ir kepame. Patiekti galima su bulvių koše ir šviežiomis daržovėmis.
.jpg)
.jpg "„Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: