Naminė pakiša koją
Kadangi parduotuvėse apstu duonos su nepageidaujamais konservantais ar su didesniu cukraus kiekiu, dalis pasvarsto gal vertą duonos išsikepti namuose. Tačiau, kaip pastebi gydytoja dietologė E.Saukaitytė, pačių kepama duona kartais gali pakišti koją. Mat gaminant namuose nors visada žinosime, ką tiksliai dedame į gaminį, šis ne retai prasilenkia su sveikuoliškumu dėl per didelio kiekio... cukraus.
 

„Ne kartą iš pacientų teko girdėti, kad pradėjus kepti duoną namuose ėmė augti svoris. Taip atsitinka dėl to, kad dedama daug papildomų priedų, pavyzdžiui džiovintų vaisių, arba tiesiog neatsispiriama skoniui ir valgoma gerokai per daug. Kepant su natūraliu raugu galima naudoti mažiau cukraus ar visai jo nedėti. Tokia duona sotesnė“, - pastebi dietologė Edita Saukaitytė pridurdama, kad ne retai šeimininkei duoną pasitaiko ir sukepti.  

 
Sukepusioje, apskrudusioje plutoje susidaro kancerogeninį poveikį turinčios medžiagos akrilamidai, tad tokios plutos nerekomenduojama valgyti -  geriau ją nupjauti.
 
Visų pirma – miltai
Nors gamintojai pirkėjus vilioja siūlydami duonos su įvairiausiais priedais, tokiais kaip saulėgrąžos, sėmenis ar avižos, dietologė E.Saukaitytė sako, kad pagrindinė sudėtinė duonos dalis yra miltai.  Siekiantiems, kad į kasdienį racioną  būtų įtrauktas sveikas produktas, pirmiausia sudėties eilutėje verta ieškoti būtent jų rūšies. „Naudingiausia rinktis viso grūdo miltų duoną, nes tokiuose miltuose išsaugoma daugiau mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų, skaidulų. Be to, tokia duona yra sotesnė ir naudingesnė sveikatai – nesukelia didelių glikemijos svyravimo. Tuo tarpu  skaidulos reikalingos gerai žarnyno veiklai“, - aiškina gydytoja.
Kiti kriterijai – kuo mažiau cukraus. Anot dietologės - geriausiai išvis be jo. Tuo tarpu duonos priedai, nors ir naudingi, atsiduria tik trečioje vietoje. Čia  naudos duos ir sėklomis, ir skaidulomis, ir daržovės praturtinta duona.
 
Balta – „eina į kūną“
Dietologė atkreipia dėmesį,  kad balta duona ir baltų miltų gaminiai pasižymi aukšta energine verte, bet maža maistine. Be to baltų miltų gaminiuose ženkliai mažiau skaidulų, B grupės vitaminų, baltymų.
„Tokie produktai nesuteikia sotumo, todėl lengva persivalgyti. Be to, baltų miltų gaminiai yra aukštesnio glikeminio indekso, tad lengviau „eina į kūną”. Tokie kepiniai nerekomenduojami norintiems mažinti svorį, sergantiems cukriniu diabetu ar esant gliukozės tolerancijos sutrikimui“, - teigia dietologė. Vis tik anot jos,  kai kuriais atvejais balta duona gali būti ir naudinga. Mat po skrandžio apsinuodijimo organizmas gerai reaguoja į baltos duonos džiūvėsius, kurie yra lengvai virškinami.
Padžiovintą duoną lengviau toleruoja žmonės, turintys jautresnę virškinimo sistemą. Jei suvalgius šviežios duonos vargina pilvo pūtimas, gydytoja ragina pabandyti valgyti kiek pastovėjusią, padžiūvusią duoną.

Valgyti sakingai
Anot specialistės, nėra visiems bendros taisyklės, kiek duonos rekomenduojama suvalgyti per dieną. Tai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, svorio, ar turimų virškinimo sistemos negalavimų. Dietologės teigimu, grūdinės kultūros turėtų sudaryti nemažą dalį raciono, todėl duona, kepta iš viso grūdo miltų, turėtų būti jo dalimi.
„Tačiau valgyti tą pačią duoną su kiekvienu patiekalu tikrai nereikia  - taip maisto racionas taps skurdus. Reikėtų vartoti ir kitų grūdinių gaminių, ne tik duoną“, - primena E.Saukaitytė.

---

 
Verta žinoti
Nepasimesti duonos rinkoje gali padėti ir pakuotės ženklinimas, pavyzdžiui „Ekologiška“, tačiau pasigirti šiuo ženkleliu kol kas gali tik vieninteliai duonos gamintojai.
E.Saukaitytė išskiria ir duonai pritaikytą „Rakto skylutės“ simbolį – taip  ženklinami sveikatai palankesni gaminiai.

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!