Maisto skonis – bene svarbiausia, tačiau daugeliui itin svarbi ir išvaizda. Tiekėjai pastebi, kad būtent todėl vis gausesnės išskirtinės išvaizdos patiekalų ar desertų užsakovų gretos. Vienas sveikiausių desertų – vaisiai. O šiuos, žinia, galima taip įspūdingai išpjaustyti, jog jie prilygs tikram meno šedevrui. Tai itin populiaru Rytuose, pavyzdžiui, Tailande. Tačiau tokių grožybių meistrų galima sutikti ir Lietuvoje.
Vaisių pjaustinėjimo menas dar vadinamas „karvingu“. Šis terminas kilęs iš angliško žodžio „carving“, reiškiančio „drožinėjimas“, „raižymas“, „pjaustymas“.
Kas yra „karvingas“?
Vaisių pjaustinėjimo menas dar vadinamas „karvingu“. Šis terminas kilęs iš angliško žodžio „carving“, reiškiančio „drožinėjimas“, „raižymas“, „pjaustymas“.
Dekoratyvinis vaisių ir daržovių pjaustymas atsirado Tolimuosiuose Rytuose. Šis menas reikalauja didelio kruopštumo, žinių ir kūrybinio požiūrio. Šiandien įvairios tautos turi skirtingas pjaustymo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą. Kinai ir japonai – žmonių, drakonų, gyvūnų išpjaustymo iš daržovių ir vaisių meistrai, o štai tailandiečiai mieliau pjausto tradicines gėlių kompozicijas.
Dekoratyvinio pjaustymo įgūdžiams lavinti organizuojami kursai. Užsienyje aukšto lygio restoranai turi atskirą žmogų, atsakingą tik už estetišką ir dekoratyvų vaisių ir daržovių pateikimą lankytojui.
Lietuvoje „karvingas“ taip pat tampa vis populiaresnis, o šio meno subtilybių įgudę virtuozai kviečia ir į specialius kursus, kuriuose galima pasisemti idėjų ir pramokti papuošti šventinį stalą.
Lietuvis meistras
Darius Biriukas (nuotr.) gali vadintis tikru „karvingo“ meistru, mat prieš trejus metus būtent dėl šio pomėgio parodos „BaltShop. BaltHotel. BaltGastro 2012“ ir mugės „BAF 2012“ metu jis buvo pripažintas „Metų talentu“.
„Pradėjau nuo to, kad viešėdamas Turkijoje pamačiau pirmuosius „pripjaustymus“, kurių ten tikrai nemažai. Tuomet tiesiog pradėjau ieškoti, kas ir kaip. Internete radau informacijos, pavyzdžių. Nubėgau į parduotuvę, parsinešiau arbūzą ir išbandžiau. Antrą arbūzą jau pjausčiau žmonos draugei, dovanų nešiau. Taip ir prasidėjo. Vieni pamatė, patiko, sako: „Ir mes norim“, paskui – antri, treti... Ir taip jau penktus metus“, – pasakoja Darius, kurio kuriamos vaisių kompozicijos puikuojasi ant vestuvių, jubiliejų, krikštynų, įmonių vakarėlių stalų.
Anot „karvingo“ meistro, pjaustinėjančiųjų šalyje netrūksta. „Neseniai lankiausi vestuvių parodoje. Nebuvau ten vienintelis. Tačiau, mano nuomone, atskirai užsiimančiųjų tuo kaip aš – nėra daug. Iš esmės dažniausiai vaisius ar daržoves pjaustinėja patys virtuvės darbuotojai – virėjai. O jie juk daug naudingesni, kai gamina patiekalus, o ne dvi tris valandas sėdėdami prie, pavyzdžiui, arbūzo ir jį dailindami“, – mano D.Biriukas.
Dvi tris valandas prie vieno vaisiaus? Skamba it iššūkis. Tačiau barmenu dirbantis vyras sako, kad dabar niekas, kalbant apie „karvingą“, jam neatrodo sudėtinga. „Iš pradžių bandydavau įvairias technikas, sėdėdavau po pusę dienos ir kurdavau. O dabar galiu sakyti, kad jau turiu savą braižą. Visi jį turi. Matyt, čia tas pats kaip rašymas ar piešimas“, – šypsosi Darius.
Pasidaryk pats: „Kankorėžiai“
Nuo morkos viršaus nupjaunamas maždaug 10 cm ilgio gabaliukas. Apačia užapvalinama. Išpjaustoma apvalių lapelių eilė, iš po jų išpjaunamas plonas morkos sluoksnis. Taip supjaustoma visa morka. Kankorėžių puokšte puošiamas stalas.
.jpg)
.jpg "„Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: