Dėl japonų požiūrio į maistą, šios šalies vyrai ir moterys sulaukia daugiau metų ir išlieka sveikesni ilgiau nei kiti Žemės gyventojai. Jų gyvenimo trukmė siekia 75 metus, tačiau sulaukę tokio amžiaus daugelis jų nesiskundžia ligomis, nevarsto vaistinių durų ir nevartoja papildų. Japonų ilgaamžiškumo priežastis slypi jų maisto lėkštėje, kurioje dažniausiai karaliauja švieži, vos apdoroti maisto produktai.
Japonų dietos pagrindas - aukštos energetinės vertės produktai. Taip pat jie griežtai kontroliuoja porcijas, o jų maistas visada būna gražiai pateiktas mažuose induose.
Mažai cholesterolio
Šiuo metu japonai užima pirmą vietą pasaulyje pagal gyvenimo trukmę. Tam įtakos turi mažai cholesterolio turintis maistas. Tokį pasirinkimą lėmė Japonijos geografinė padėtis. Auginti galvijus buvo sunku, nes žemė brangi, mažai ganyklų, tad karvių praktiškai nebuvo auginama. Kiaules ir naminius paukščius augina nedaugelis, todėl šie produktai nėra paplitę. Taip pat japonai vartoja itin mažai druskos, o jei beria jos į maistą, naudoja tik jūros. Jei norisi sūriau - pila sojų padažą.
Vietoje mėsos – žuvis
Svarbią vietą nuo seno japonų valgiaraštyje užima žuvis, kuri retai verdama, dažniau valgoma žalia arba kepta. Taip pat iš vandenyno gaunami vandens augalai, dumbliai, turtingi jodo, geležies, mineralinių medžiagų, vitamino B. Japonų virtuvėje dominuoja įvairūs moliuskai, krabai, kalmarai, jūrų agurkai. Valgant jūrų gėrybes, pasisavinami ne tik baltymai, bet ir įvairūs vitaminai bei mikroelementai, ypač vartojant šiuos produktus, kaip mėgsta japonai, termiškai neapdorotus.
Japonijoje mėgstama žuvis, ypač riebesnė: lašiša, skumbrė, šviežias tunas yra puikūs omega-3 riebiųjų rūgščių šaltiniai, dėl kurių gerėja širdies darbas ir keliama nuotaika. Nors japonai sudaro 2 proc. pasaulio gyventojų, jie suvalgo 10 proc. pasaulyje sugaunamų žuvų.
Pataria knygos „Kodėl japonės nesensta ir netunka“ autorė Naomi Moriyama:
- Neteisinga daugelio nuomonė, jog gera išvaizda ir sveikata užkoduota japonų genuose. Kai tik japonai ima maitintis kaip Vakarų šalių gyventojai, jie ypač greitai priauga svorio. Todėl norint išlaikyti gražios lieknas kūno linijas ir gerą savijautą, japonai valgydami vadovaujasi taisyklėmis.
Valgo iš mažų indų
Japonų dietos pagrindas - aukštos energetinės vertės produktai. Taip pat jie griežtai kontroliuoja porcijas, o jų maistas visada būna gražiai pateiktas mažuose induose. Pastarasis būdas skatina valgyti lėtai, mėgautis maistu, todėl smegenys turi daugiau laiko suvokti, kad kūnas pasisotino. Sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį bent 8 proc. ir kiek padidinus fizinį aktyvumą - gyvenimą galima pailginti bent keleriais metais.
Tradicinėse japonų šeimose kiekvienas maisto produktas patiekiamas atskirose lėkštėse ir dubenėliuose, o ne vienoje didelėje lėkštėje. Tyrimai rodo, kad žmogus stengiasi suvalgyti visą lėkštėje esantį maistą, nors ir nėra alkanas. Dedant į lėkštę visokio maisto iš skirtingų indų, paprastai suvalgoma 45 pro. mažiau. Europiečiams, kuriems nepriimtina kiekvieną produktą patiekti atskirame inde, patariama dideles lėkštes keisti mažomis arba esamą maisto kiekį sumažinkite ir stenkitės jo niekada nebepadidinti.
Pagrindas – ryžiai ir daržovės
Japonai valgo šešis kartus daugiau ryžių nei Vakarų šalių gyventojai. Ryžiai Japonijoje valgomi net ir pusryčiams. Nereikėtų pamiršti, jog jie negardinami aliejais ar sviestu.
Japonų virtuvė pasižymi ir didele šviežių daržovių gausa. Raudonosios saldžiosios paprikos, šparaginės pupelės, cukinijos, baklažanai, svogūnai, varnalėša, pomidorai, žaliosios paprikos, salotų lapai, morkos, špinatai, bambukų ūgliai, runkeliai, lotoso šaknys, ropės, baltieji ridikai, grybai, saldžiosios bulvės, jūros dumbliai - visą tai užima itin svarbią vietą japonų mityboje. Daržovės dažnai valgomos ir pusryčiaujant. Pagrindiniai jų paruošimo būdai - garinimas, neilgas virimas vandenyje ar sultinyje, apkepinimas aliejuje. Jie vartoja nemodifikuotų sojų produktus. Tofu, pupelės gali pakeisti mėsą, nes turi daug baltymų ir mažai arba išvis neturi riebalų. Patiekalai su soja gaminami kiekvieną dieną.
Desertai
Japonams tipiškas desertas - dailiai ant lėkštės išdėlioti sezoniniai vaisiai. Jie mėgaujasi ir ledais ar pyragaičiais, tačiau saikingai ir jie būna subtilesnio skonio nei įprasta Vakaruose. Negardinami riebia grietinėle, šokoladais, riešutais, dideliu cukraus kiekiu. Daugelis japonų pasisėdėjimą prie stalo baigia paprasčiausiu žaliosios arbatos puodeliu.
Įdomu:
Japonai stengiasi skrandžius užpildyti 80 procentų, todėl jie retai persivalgo. Šioje šalyje viršsvoriu skundžiasi tik 1,5 procentai gyventojų, o vidutinė gyvenimo trukmė siekia 82 metus.
Receptai
Agurkų sunomono
Reikės:
2 didelių agurkų nuluptų,
1/3 puodelio ryžių acto,
4 šaukštelių baltojo cukraus,
1 šaukštelio druskos,
1 šaukštelio malto džiovinto imbiero.
Perpjaukite agurką pusiau ir išimkite didžiausias sėklas. Tuomet supjaustykite pailgomis plonomis riekelėmis. Mažame dubenyje supilkite actą, suberkite druską ir imbierą. Gerai išmaišykite. Sudėkite agurkus ir gerai išmaišykite. Prieš patiekiant mažiausiai valandą palaikykite šaldytuve. Skanaus!
Teriyaki vištiena
Reikės:
4 vištienos krūtinėlių,
4 šaukštų apelsinų džemo,
2 šaukštų sojų padažo,
3 šauktų alyvuogių aliejaus.
Supjaustykite vištieną smulkiomis juostelėmis. Įkaitinkite keptuvę, įpilkite alyvuogių aliejaus, apkepkite vištieną, kol ji įgaus rusvą atspalvį. Sudėkite apelsinų džemą, supilkite sojos padažą. Tuomet gerai išmaišykite ir dar pakepkite, kol ji karamelizuosis. Patiekite su virtais ryžiais arba daržovėmis. Skanaus!
.jpg)
.jpg "„Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: