Populiarėjant sveikai gyvensenai, o kartu su ja ir daigų vartojimui, neišvengiamai daugėja ir informacijos apie daigų daromą naudą, vartojimo būdus. Būtent nuo daigo prasideda augalo gyvenimas, tad nenuostabu, kad gamta jį apdovanojo milžiniška jėga – juose slypi daugybė vitaminų ir mineralų.
Daiguose mikroelementų, vitaminų koncentracija yra didžiausia tuomet, kai atsiranda pirmieji 1-2 augalo lapeliai. Tai pats geriausias metas valgyti daigą!
Kada valgyti daigą?
Anot fitoterapeuto, mokslų daktaro Vinco Benevičiaus, daiguose mikroelementų, vitaminų koncentracija yra didžiausia tuomet, kai atsiranda pirmieji 1-2 augalo lapeliai. Tai pats geriausias metas valgyti daigą!
„Žinoma, daigų valgymas nėra panacėja nuo visų ligų. Greičiau – idealus būdas papildyti maisto racioną, o ypač pavasariop, kai vitaminų stinga mums visiems. Įvertinus tai, kad šaltasis sezonas pas mus labai ilgas, natūralu, kad sezoninių daržovių beveik neturime. Tad daigai – labai gera alternatyva gauti šviežių, maistingų medžiagų. Vasarą tai nėra taip aktualu – užsiauginame ir daržovių, ir uogų, ir vaisių“, – dalijasi mintimis pašnekovas.
Sausa sėkla ar daigas
V.Benevičius siūlo atsiminti, kad sausa sėkla yra savotiškas maistinių medžiagų sandėlis. „Ji yra vegetacinės būsenos, kuomet augalas dar tik laukia, kol bus „pažadintas“. O kai sėkla pradeda dygti, tame „sandėlyje“ vyksta daug pertvarkų, biocheminių procesų. Tuomet susandėliuotos augalo medžiagos suskyla į paprastas amino rūgštis. Taigi, kai mes valgome sudaigintas sėklas ar jaunus augalus, pusė virškinamojo darbo būna jau atlikusios pačios sėklos“, – sako fitoterapeutas.
Taigi, maistinių medžiagų pasisavinimas valgant sudygusį grūdą, sėklą yra daug efektyvesnis, nei tiesiog valgant grūdus ar sėklas. Dar daugiau – maistinių medžiagų, vitaminų kiekis tame pačiame sausos masės vienete yra gerokai didesnis nei subrendusios daržovės.
Anot pašnekovo, salotoms, žaliesiems kokteiliams tinka absoliučiai visi daigai. Kiekviena sėkla turi savyje skirtingą koncentraciją vitaminų, mineralų. Pavyzdžiui, daigintuose kviečiuose daug vitamino E, kuris kitaip dar vadinamas grožio vitaminu, bei vitamino B
9 (folio rūgšties), kuris atsakingas už kraujotaką ir imunitetą.
Užsiauginkite
Mokslų daktaras V.Benevičius sako, kad nesvarbu, kokia daigų rūšis, namuose užsiauginti galima visus. Skiriasi tik auginimo būdai. „Mes daigus pagal auginimo būdus skirstome į dvi rūšis: tuos, kuriems reikia tik drėgmės, ir tuos, kuriems reikia terpės (žemės, vatos ar pan.), kur įleisti šaknis.
Auginant daigus namuose, labai svarbu nepatingėti, net keletą kartų per dieną nuskalauti juos švariu vandeniu. Higiena čia svarbi, kad neatsirastų užkratų, bakterijų, neprasidėtų puvimo procesai. O daigą galėsite valgyti praėjus 7-14 dienų nuo sėklos daiginimo pradžios. Daigus galima laikyti ir šaldytuve (iki 7 dienų), tačiau nepamirškite – daugiausiai vertingų medžiagų juose yra pirmomis dienomis!“.
Išbandykite
daigintus kviečius ir rugius su granatais, kiviais ir bananais;
daigintos saulėgrąžos pagardins omletą ar keptą mėsą.
daigintą liucerną su ananaso sultimis ir minkštimu;
sojos daigais pagardinkite grybų patiekalus;
daigintas moliūgų sėklas su minkštu sūriu ar varške;
daiginti lęšiai gardu su brokoliais ir vištiena;
daiginti grikiai skanu su vaisių salotomis ar sriuboms pagardinti;
Tarp kitko
Brokolių daigai – nuolatinis mokslinių tyrimų objektas. Ši daržovė turi daug baltymų, geležies, skaidulų, todėl ne veltui yra pamėgta sveiko gyvenimo būdo besilaikančių žmonių. V.Benevičius teigia, kad dar naudingesni yra pačių brokolių daigai. „Prieš 20 metų „New York Times“ publikavo straipsnį apie tai, kaip mokslininkų grupė brokolių daiguose aptiko didelius kiekius medžiagos, turinčios savybių, saugančių nuo vėžio. Brokolių daiguose gausu cheminės medžiagos gliukorafanino, kurio kiekis juose net iki 20 kartų viršija esantį užaugusioje daržovėje. Kad būtų pasisavinamos naudingiausios brokolių daiguose esančio medžiagos, juos būtina mechaniškai sužaloti: kruopščiai sukramtyti, ar, dar geriau, suplakti smulkintuvu.
Receptai su daigais
Salotos su liucernų daigais
Reikės:
7 kupinų šaukštų liucernų daigų,
vidutinio dydžio virto burokėlio,
česnakų skiltelės,
šaukšto aliejaus,
žiupsnelio druskos,
mėgstamų prieskoninių žalumynų.
Česnakus sugrūskite, prieskoninius žalumynus smulkiai sukapokite, daigus perplaukite šaltu vandeniu. Burokėlį nulupkite, supjaustykite vienodo dydžio kubeliais. Sudėkite į dubenį, supilkite aliejų ir gerai išmaišykite. Sudėkite kitus produktus, pagal skonį pasūdykite ir iš karto patiekite. Traškių liucernų daigelių skonis panašus į žaliųjų žirnelių. Taigi jais galite gardinti visus patiekalus, kur derėtų žirneliai.
Citrusinių vaisių salotos su kviečių želmenimis
Reikės:
didelio apelsino,
pusės greipfruto,
100 ml apelsinų sulčių,
nedidelės dėžutės kviečių želmenų,
2 šaukštų migdolų drožlių.
Apelsiną ir greipfrutą nulupkite, išskirstykite skiltelėmis, o šias supjaustykite nedideliais kubeliais. Kviečių želmenis sutrinkite elektriniu maišikliu. Gautą košelę išplakite su apelsinų sultimis. Iš želmenų ir sulčių pagamintą padažą supilkite į dubenį su vaisių gabalėliais, gerai išmaišykite ir apibarstykite migdolų drožlėmis.
Pikantiškas avokadų padažas su lapiniais ridikėliais
Reikės:
3 sunokusių avokadų,
150 g ridikėlių daigų,
česnakų skiltelės,
2 šaukštų citrinų sulčių,
druskos, maltų juodųjų pipirų.
Avokadus perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus, kiekvieną puselę nulupkite (jei vaisiai labai sunokę, patogiau ne lupti odelę, o šaukštu išgramdyti minkštimą). Masę sutrinkite šakute arba elektriniu maišikliu, nedelsdami supilkite citrinų sultis, kad nepatamsėtų. Sudėkite grūstus česnakus, ridikėlių daigus, pagal skonį pasūdykite, pagardinkite pipirais ir labai gerai išmaišykite. Padažą skanu valgyti su šiaudeliais pjaustytomis daržovėmis, salierų lapkočiais, įvairiais traškučiais. Tinka ir salotoms gardinti.
Komentuoti: