Šie cukraus sirupe virti ir išdžiovinti vaisiai į Europą atkeliavo iš Rytų regionų. Tvirtinama, kad cukatas galima priskirti sveikų saldumynų grupei. Tai – gana natūralus produktas, išsaugantis daug vertingų vitaminų ir antioksidantų – beta-karotino, tokoferolio, askorbo rūgšties. O šios medžiagos naudingos organizmui, padeda susikaupti, sumažina nuovargį, suteikia energijos.
 
Tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, spanguolių gebėjimas malšinti šlapintakių infekcijas išliko net tada, kai jos buvo valgomos cukatų pavidalu. Toms moterims, kurios per dieną suvartodavo 42 g cukatų, šlapimtakių ligų epizodai pasikartodavo rečiau.
 
Cukatos gaminamos ne tik iš kietų citrusinių vaisių, tam tinka ir moliūgai, burokėliai, morkos, cukriniai runkeliai. Jų pasigaminti taip pat galima iš įvairiausių, ypač rūgščių, uogų ir kitų augalų – spanguolių, bruknių, rabarbarų, svarainių, šermukšnių. Puikiai visiems pažįstamos ir mėgiamos imbierinės cukatos. Šiuos skanumynus galima valgyti ne tik vienus, bet ir jais pagardinti įvairius kepinius.

---

 
Verta žinoti
Jei cukatos yra nebūdingos spalvos (pavyzdžiui, žalių ar mėlynų ananasų, violetinių apelsinų nebūna), vadinasi, jų gamyboje buvo naudoti sintetiniai dažikliai.
 
Dažiklis gali atitikti ir natūralią vaisiaus spalvą. Norint išsiaiškinti, ar cukatos nėra dažytos, reikėtų jas pamirkyti karšto vandens dubenyje. Jei vanduo ims keisti spalvą, vadinasi, įsigijote nekokybišką produktą.
Gali atsitikti taip, kad cukatos vandenyje apskritai ištirps. Taigi, vėlgi jus apgavo – vietoj tikrų cukatų įsigijote pacukruotų ir išdažytų bei aromatizatoriuje išmirkytų želatinos gabaliukų.
 
Pirkdami cukatas įsitikinkite, kad produktas tinkamas vartoti: paspauskite vaisių gabalėlius, patikrinkite, ar jie neišskiria skysčio, cukatos neturėtų būti ir pernelyg sausos ir trupančios.
Subalansuotoje mityboje cukatų ir džiovintų vaisių dienos dozė yra apie 40 g, t.y. maždaug viena sauja.

---

 
Specialistės komentaras
Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Žana Antonova:

- Kadangi cukatos gaminamos tiek iš vaisių, tiek iš daržovių, atrodytų, jog tai – sveikas produktas. Tačiau apsigauti nereikėtų. Nereikia pamiršti, kad gaminant cukatas naudojama nemažai cukraus, kurio perteklius organizmui yra kenksmingas. Kartais jo kiekis šiame produkte siekia ir 80 proc. Todėl iš dalies ką rinktis – cukatą ar kitą saldėsį – tampa tik skonio reikalu, nes nereikalingo cukraus gaunama iš abiejų produktų. Kaloringumo cukatose dėl angliavandenių gausos irgi nestinga.
 
Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kokiomis sąlygomis cukruojami vaisiai buvo užauginti. Jei cukata gaminama iš vaisiaus odelės, reikia turėti omeny, kad vaisiaus paviršius galėjo būti apdorotas pesticidais ar kitomis cheminėmis medžiagomis.
Yra gaminamos ir mažesnio cukringumo cukatos. Tačiau tuomet jų galiojimo trukmė būna trumpesnė, nes cukrus veikia kaip konservantas.
 
Cukatų kartais galima įtraukti į racioną, tačiau jomis smaližiauti saikingai. Norint gauti reikiamų vitaminų ir kitų medžiagų geriausia valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Rūgštesnes uogas ar kitus augalus, kuriuos sunkiau suvalgyti vienus, galima apdoroti ir kitais būdais – įdėti į žaliąjį koktelį sumaišant su saldesniais vaisiais.

---

 
Receptas 
Rabarbarų cukatos
 
Reikės:
1 kg rabarbarų
1,5 kg cukraus
1 stiklinės vandens.

Rabarbarų kotus nuplaukite, nulupkite ir supjaustyti 2-3 cm ilgio gabaliukais. Suberkite į verdantį vandenį ir palaikykite apie 2 minutes. Išgriebkite ir sudėkite į indą. Į vandenį, kuriame buvo verdami rabarbarai, įberkite cukraus (galima įdėti cinamono lazdelę) ir išvirkite sirupą. Karštu sirupu užpilkite rabarbarus ir palikite nakčiai. Užkaiskite puodą su sirupe išmirkusiais rabarbarų gabaliukais ir trumpai pakaitinkite. Išgriebkite kiaurasamčiu rabarbarus, sudėkite į skardą ir džiovinkite šiek tiek pravertoje 50-60 laipsnių orkaitėje, kol išdžius. Skanaus!