Lengvai virškinama kaip paukštiena ir maistinga kaip jautiena. Tuo pasižymi strutiena – viena vertingiausių mėsos rūšių ir apskritai vienas naudingiausių maisto produktų žmogaus organizmui. Jos kepsniukai ant grotelių gali tapti sezono atradimu.
Strutieną galima paruošti įvairiais būdais: troškinti, virti, kepti keptuvėje, orkaitėje, ant grotelių. Galbūt šio paukščio mėsos šašlykas nebus skaniausias, tačiau ant grotelių iškepti kepsniukai gali tapti sezono atradimu.
Mitybos vertė – neprilygstama
Stručių mėsą liaupsina ir rinktinių valgių mėgėjai, ir sveikos mitybos šalininkai. Iš jos galima pagaminti egzotiško skonio patiekalus, kurių maistingumas – neprilygstamas. Tiesa, ši mėsa nepigi, bet kartais jos paskanauti verta.
Strutiena išsiskiria tuo, kad joje yra labai mažai riebalų ir cholesterolio, užtat gausu mikroelementų: cinko, seleno, magnio, kalio, kalcio, geležies, B grupės vitaminų, vitamino D, visaverčių baltymų ir kt. Tvirtinama, kad strutienoje yra kelis kartus daugiau kalcio, geležies ir cinko nei jautienoje, kiaulienoje, avienoje ar paukštienoje.
Dėl išskirtinės mitybos vertės ji rekomenduojama ligoniams, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, anemija, sveikstantiesiems po operacijų.
Dietologai maistingąją strutieną pataria įtraukti į vaikų mitybos racioną. Kadangi stručių mėsa yra mažo kaloringumo, ji tinka ir besilaikantiesiems dietos, diabetikams. 100 g strutienos tėra vos 1,4 g riebalų.
Panaši į jautieną
Strutieną mėgsta ir virtuvės šefai, nes ji lengvai paruošiama, o patiekalai būna sultingi, minkšti ir kvapnūs. Ši mėsa virtuvėje paranki ir tuo, kad beveik neturi kremzlių, gyslų ar plėvių.
Stručio mėsa, kitaip nei kita paukštiena, yra tamsiai raudonos spalvos, panaši į gerą jautieną ir žvėrieną. Tik jos skonis švelnesnis. Be to, ji lengvai virškinama.
Strutieną galima paruošti įvairiais būdais: troškinti, virti, kepti keptuvėje, orkaitėje, ant grotelių. Galbūt šio paukščio mėsos šašlykas nebus skaniausias, tačiau ant grotelių iškepti kepsniukai gali tapti sezono atradimu.
Beveik du trečdaliai stručio mėsos – aukščiausio kokybės žaliava, tinkami ir didkepsniui, ir guliašui, ir kotletams pagaminti. Strutiena maišoma gaminat dešras. Ji puikiai tiks šaltiems užkandžiams bei salotoms pagardinti.
Stručio sparnai ir mažiausiai 2 kilogramus sveriantis ilgas kaklas – puiki žaliava sriuboms ar net šaltienai paruošti. Delikatesinius patiekalus galima pagaminti ir iš maždaug vieną kilogramą sveriančios stručio širdies ir apie pusantro kilogramo kepenų.
Unikalūs riebalai
Nors strutiena nėra riebi, šio egzotiško paukščio riebalai pasižymi unikaliomis savybėmis. Jie vertinami ir yra naudojami ne tik kosmetikoje, bet ir farmacijoje.
Anot specialistų, šie riebalai gali padėti gydyti įvairias odos ligas, regeneruoti galvos odą ir atstatyti nusilpusius plaukus. Jie turi priešuždegiminį poveikį, todėl gali būti naudojami žaizdoms, nudegimams, praguloms, sumušimams gydyti, sąnarių skausmams palengvinti.
Įdomu
Strutis gali išaugti iki 2,7 m aukščio ir sverti apie pusantro šimto kilogramų. Teigiama, kad skaniausia yra 10–14 mėnesių stručio mėsa. Tokio amžiaus strutis sveria apie 100 kg. Tačiau patiekalams ruošti tinkamos mėsos gaunama apie 30 kg.
Receptai
Stručio mėsos kepsniukai
Reikės:
500 g strutienos filė (4 porcijos),
pusės stiklinės raudonojo vyno,
jautienai skirtų prieskonių mišinio,
kelių šaukštų alyvuogių aliejaus,
citrininių pipirų,
druskos.
Strutienos filė pabarstykite prieskoniais, apšlakstykite vynu ir aliejumi ir palikite kelioms valandoms pasimarinuoti. Priklausomai nuo mėsos storio, kepsnius ant grotelių kepkite apie 10 minučių vis pavartydami. Tinka su ant iešmo keptomis daržovėmis.
Skanaus!
Strutienos sriuba
.jpg)
Reikės:
250 g strutienos,
1 svogūno,
3 bulvių,
1 saliero,
1 stiklinės grietinėlės,
2 v. šaukštų aliejaus,
juodųjų pipirų,
petražolių,
druskos.
Strutieną supjaustykite nedideliais gabaliukais, susmulkinkite svogūną. Mėsą ir svogūnus suberkite į keptuvėje įkaitintą aliejų ir apkepkite. Supjaustykite salierus, bulves ir viską sumeskite į puodą. Užpilkite vandens, užberkite druskos, pipirų ir ant silpnos ugnies virkite apie 20 minučių. Įpilkite grietinėlės ir dar pavirkite apie 5 min. Baigiant ruošti sriubą įmeskite petražolių.
Skanaus!
Strutienos guliašas
Reikės:
1 kg strutienos,
100 g šparaginių pupelių (arba paprastų pupelių),
4 bulvių,
1 svogūno,
1 stiklinės sultinio,
2 v. šaukštų sviesto,
2 v. šaukštų obuolių acto,
druskos,
pipirų.
Stručio mėsą supjaustykite nedideliais gabaliukais, svogūną susmulkinkite ir viską pakepinkite. Kol mėsa apkepa, laistykite ją actu. Užpilkite sultiniu ir uždengus dangtį ant silpnos ugnies troškinkite apie 1 val. Paskui suberkite supjaustytas šparagines pupeles, bulves, druską bei pipirus ir dar troškinkite apie pusvalandį. Baigdami troškinti paskaninkite sviestu.
Skanaus!
Verta žinoti
Geros malkos paskanina maistą
Norint grilyje pasigaminti skanų ir aromatingą patiekalą, geros žaliavos ir derančių prieskonių nepakaks. Pravartu išsirinkti ir tinkamas malkas.
Anot žinovų, geriausiai tam tinka lapuočių mediena. Greitai pagaminamiems produktams siūlomos beržinės, tik nuo jų patariama nulupti žievę. O jei reikia kepti ilgiau – ąžuolinės, uosinės malkos.
Ypatingo aromato kepsniams, šašlykams ar kitiems patiekalams suteikia vaismedžių malkos. Žinoma, tai rečiau gaunama mediena. Obelaičių, vyšnių ir kitų vaismedžių malkos labai kaitrios ir skleidžia itin švelnų ir subtilų kvapą. Ši mediena labai paskanina kepamą vištieną, kalakutieną, taip pat ir kiaulieną.
Stipresnį aromatą skleidžia ąžuolinės malkos, todėl jos geriausiai tinka jautienos kepsniams. Kepant žuvį į grilį siūloma sumesti alksnio malkas. Jos dera kepant ir paukštieną bei kiaulieną.
Suprantama, kad geriau dega sausos malkos, o šviežios sunkai išsidega, rūksta.
Jei nenorite sugandinti patiekalo skonio, venkite spygliuočių medienos, kurios sudėtyje yra sakų. Užkūrus tokias malkas, aprūks ir maistas, ir kepėjas. Juo labiau į šašlykinę ar grilį nesumeskite dažytų ar lakuotų lentų ir kitų degančių atliekų. Ir dar – išsiverskite be degiųjų skysčių, kuriuose yra sveikatai kenksmingų lakiųjų medžiagų.
.jpg)
.jpg "„Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: