Citrinos 
Vaisius, paplitęs XVIII a. Jūrinių ekspedicijų rengėjas ir garsus keliautojas britas Džeimsas Kukas, saugodamas jūreivius nuo skorbuto, liepdavo jiems kiekvieną dieną valgyti citrinas.
Šie vaisiai – natūralus vitamino C šaltinis, kurio poveikis organizmo imuninei sistemai žinomas tūkstantmečius. Be to, citrinos gausios antioksidantų. Todėl apsaugo gyvybines organizmo funkcijas nuo laisvųjų radikalų. Taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje, saugo kraujagyslių elastingumą, mažina aterosklerozės formavimąsi. Širdies ir kraujagyslių sistemai citrina labai svarbi dėl antioksidacinių savybių. Citrinose taip pat daug magnio, kuris būtinas širdies raumens funkcionavimui.
Gerai savijautai palaikyti patariama kiekvieną rytą išgerti stiklinę vandens su šaukšteliu citrinos sulčių.
Renkantis citrinas reikėtų atkreipti dėmesį į spalvą – ji turi būti ryški, ir į svorį – prinokusi citrina turi būti sunki. Laikyti šiuos vaisius geriausia šaldytuve.
Tačiau sergant opalige, paūmėjus gastritui ir pankreatitui šio vaisiaus vartoti nerekomenduotina.
 
Bananai
Jų istorija iki atsiradimo prekyvietėse siekia šimtmečius. Bananus atrado Aleksandras Makedonietis 327 m. pr.Kr. Didžiojo Indijos užkariavimo metu. Tačiau naująjį pasaulį vaisiai pasiekė tik XIV a. Pradžioje. Plačiai paplito Karibų jūros salose, Centrinėje ir Pietų Amerikoje.
Bananai – žoliniai augalai, žydintys ir derantys vienintelį kartą per vegetaciją. Žali prinoksta kambario temperatūroje.
Juose yra du kartus daugiau angliavandenių, keturis kartus daugiau baltymų, tris kartus fosforo, penkis kartus daugiau vitamino A bei nei obuoliuose. Labiausiai vertinami dėl gausybės skaidulinių medžiagų, kurios būtinos geram žarnyno darbui. Bananai, kaip ir visi vaisiai, turi vitamino C, kuris yra galingas antioksidantas, padedantis organizmui nesenti bei kovoti su peršalimu. Taip pat šie vaisiai vertinami dėl kalio. Bananai yra svarbus energijos šaltinis. Juose daug angliavandenių - sacharozės, fruktozės, gliukozės, taip pat vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pavyzdžiui, du bananai suteikia pakankamai energijos intensyviai mankštai.
 
Apelsinai
Kilę iš Pietų Kinijos ir vėliau paplitę šiltose Azijos srityse, ilgainiui atkeliavo ir į Europą – dabar jie auginami Italijoje ir Ispanijoje.
Jie taip pat gausūs vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą ir saugo nuo infekcijų. Apelsinuose nemažai ir vitamino B6. Pastarojo trūkumas gali sukelti odos problemų ar būti nuolatinio nuovargio ir nervų sistemos sutrikimo priežastimi. Vienas apelsinas per dieną organizmui leis pasisavinti 0,11 mg vitamino B6. Tai atitinka šešis procentus rekomenduojamos paros normos suaugusiems.
Daug apelsinų vartoti nepatariama žmonėms, kurie skundžiasi dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo.
 
Granatai
Manoma, kad jų tėvynė – Šiaurės Afrika, Persija ir Afganistanas. Tai – labai senas augalas, Babilone pradėtas auginti maždaug penki tūkstančiai metų iki Kristaus gimimo.
Granatuose gausu В, РР, С grupės vitaminų, vitamino А. Taip pat folio rūgšties, kuri dalyvauja kraujodaroje. Yra ir pektino medžiagos – taninų – naudingų sergant uždegiminėmis virškinamojo trakto ligomis.
Granatai mažina karščiavimą, normalizuoja kraujospūdį, slopina kosulį ir malšina skausmą. Jų sultys – stiprus antioksidantas. Pasižymi šlapimą varančiu, tulžies išsiskyrimą didinančiu poveikiu. Valgant granatus didėja hemoglobino kiekis kraujyje, stiprėja imunitetas ir gerėja apetitas.
Tačiau granatai gali sukelti vidurių užkietėjimą, jų sulčių nerekomenduojama gerti sergant skrandžio uždegimu ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige.
 
Komentaras
Visuomenės sveikatos specialistė, dietologė Cynthia Sass (Health.com):

- Švieži granatai yra labai naudingi jūsų sveikatai. Šie vaisiai naudojami net osteoatritu sergančių žmonių būklei gerinti, taip pat užkirsti kelią vėžio išplitimui. Granatų sudėtyje esama ir medžiagos – elagitanino, kuris apsaugo nuo krūties vėžio. Pusėje šio vaisiaus yra dvidešimt penki procentai kasdienės vitamino C dozės ir šeši gramai ląstelienos. Kasdien rekomenduotina suvalgyti bent ketvirtį granato.
 
 

---

Receptai 
Pyragas „Vaisių bomba“
 
Reikės:
310 g miltų,
4 šaukštų cukraus pudros,
100 g margarino kepiniams,
5 kiaušinių,
3 šaukštų šalto vandens,
1 apelsino,
3 citrinų,
400 g cukraus,
2 cinamono lazdelių,
1 žiupsnelio kardamono.
Išsijokite 200 gramų miltų su 2 šaukštais cukraus pudros. Šaltą margariną padalinkite į dvi dalis ir sutarkuokite į miltus. Masę trindami tarp delnų formuokite trupinius.
Atskirame dubenyje išplakite 1 kiaušinį su šaltu vandeniu ir supilkite ant trupinių. Viską lėtai išmaišykite. Paruoštą tešlą išminkykite ir padėkite valandai į šaldytuvą.
Nutarkuokite vaisių žieveles ir išspauskite sultis sultis. Į sultis įdėkite cinamono lazdelių ir paliekite pusvalandžiui. Supilkite išplaktus 4 kiaušinius, cukrų, likusius miltus, kardamoną, žieveles. Viską išmaišykite, kol masė bus vientisa.
Iš šaldytuvo išimkite tešlą, plonai iškočiokite ir įtieskite į kepimo popieriumi išklotą formą. Kepkite 180 laipsnių temperatūroje, apie 10-15 minučių. Po to ištraukite iš orkaitės, supilkite vaisių įdarą ir kepkite dar 45 minutes. Pyragui atvėsus puoškite cukraus pudra. Skanaus!
 
Vaisių salotos su pikantišku užpilu

Reikės:
1 obuolio,
1 1/2 citrinos sulčių,
1 raudonojo greipfruto,
1 mango,
1/2 granato,
kupino šaukšto skysto medaus,
1 šaukštelio garstyčių padažo su nesmulkintomis garstyčių sėklomis,
200 ml geros kokybės šalto spaudimo alyvuogių aliejaus,
1/2 šaukštelio ciberžolės,
1š aukštelio druskos,
Nulupkite obuolio ir mango žievelę. Pašalinkite sėklalizdžius. Supjaustykite kubeliais ir apliekite pusės citrinos sultimis, kad neparuduotų obuoliai.
Greipfrutą išvalykite ir susmulkinkite nedideliais gabaliukais. Nulupkite granatą ir išrinkite pusės vaisiaus „uogeles“.
Į dubenėlį supilkite medų, likusios citrinos sultis, suberkite druską. Gerai išmaišykite, kad medus ištirptų. Sudėkite garstyčias ir ciberžolę. Turinį rankiniu plaktuvu išplakite iki vienalytės konsistencijos. Viena ranka pildami lėta srovele aliejų, kita ranka plaktuvu įnirtingai plakite užpilą. Į užpilą suberkite paruoštus vaisius ir išmaišykit. Skanaus!