Autizmo sutrikimą turinčio vaiko veikla atrodo neįprasta, pastebimi tam tikri rutininiai pasikartojantys veiksmai, neįprasti objektų panaudojimo būdai. Žaidžiama ne visiškai taip, kaip tą darytų tipiniai vaikai.
Apie tėvelius itin gąsdinančią būklę ir galinčius padėti ją atpažinti simptomus pasakoja logopedė–specialioji pedagogė iš Jungtinės Karalystės, daugelio tarptautinių renginių lektorė Gina Davies:
Išduoda bendravimo sunkumai
Išties nėra neįprasta tėvams užduoti tokį klausimą – ar mano vaikui negalėtų būti autizmo spektro sutrikimas? Visada pirmiausia tokiais atvejais reikėtų patikrinti vaiko sveikatą, ar jis gerai jaučiasi, ar jo klausa, rega yra gera. Reikia patikrinti akivaizdžias tikimybes, dėl ko vaikas galėtų blogai jaustis ir tik tuomet, jei tose srityse viskas gerai, bandyti ieškoti specializuotų diagnozių. Jei ji pasitvirtina, kai kurie tėveliai dažniausiai neslepia, kad nuo pat pradžių jautę, kad kažkas yra ne taip. Vis dėlto kitiems tai būna visiškas šokas.
Tiesa ta, kad nežinome autizmo atsiradimo priežasčių. Tai yra negalios spektras, taigi, panašu, kad autizmo spektro sutrikimą sukelia kelios priežastys. Ar yra simptomai, leidžiantys įtarti, jog vaikas turi autizmo spektro sutrikimą? Viskas priklauso nuo jo amžiaus. Viena oficialios autizmo spektro sutrikimo apibrėžimo kategorijų apima socialinę komunikaciją, t.y. kiek vaikui iškyla sunkumų kuriant socialinius ryšius. Jei žmogus, su kuriuo kalbame tuo metu ir neatsako jums, vis tiek suvokiate, kad yra bendraujama, nes gaunate socialinį atsaką, ir žinote, kad jei liausitės kalbėti, greičiausiai tą pradės daryti jūsų pašnekovas.
Tokius įgūdžius mes suformuojame labai ankstyvame amžiuje, būdami vaikais. Taigi tėveliai gali gana anksti pastebėti, kad kažkas yra ne visiškai taip, kaip turėtų būti, kažkas yra neįprasta. Pavyzdžiui, tai, kad vaikas nerodo noro, intereso stebėti tėvus. Sutrikimas imamas labai ryškiai pastebėti, kai vaikui tampa sunku sutelkti dėmesį į bendrą veiklą, dalyvauti socialinėje komunikacijoje mezgant ryšius ir panašiai. Taip pat įspėjamasis signalas būtų, jei vis nesulaukiama, kad vaikas pradeda kalbėti.
Nors kartais atrodo, tarsi buvo tam tikrų ženklų, kurie būdingi ankstyvame amžiuje, tačiau gali būti kitų priežasčių – galbūt vaikas nekaip jaučiasi, o gal žmonės yra užsiėmę, kraustosi į naują būstą, gal pasikeitė tam tikri vaiko priežiūros dalykai. Kita vertus, juk kiekvienas vaikas vystosi savo tempu.
„Pagauti“ nežymų pokytį
Vis dėlto dažniausiai tėveliai pastebi, kad kažkas yra netaip, bet kartais net sunku verbalizuoti, kas būtent. Kartais vaiko veikla atrodo neįprasta, pastebimi tam tikri rutininiai pasikartojantys veiksmai, neįprasti objektų panaudojimo būdai. Žaidžiama ne visiškai taip, kaip tą darytų tipiniai vaikai. Kita vertus, tokie keistumai būdingi ir tipiniams vaikams, taigi tada labiausiai kreipiamas dėmesys į kiekybę – kiek dažnai tas keistumas pasireiškia.
Taigi, nors kalbame apie tam tikrus „raudonus“ signalus, būdingus autizmo spektro sutrikinimams, dėl vaiko nerimaujantiems tėveliams visų pirma siūlome atsakyti į tokius klausimus. Jei viskas didžiąją laiko dalį atrodo gerai, bet šie signalai įsižiebia staiga, kai vaikas pavargęs ar susirūpinęs, susijaudinęs, greičiausiai tai nėra autizmas. Nes jei vaikui yra diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, jis yra nuolatos – dvidešimt keturias valandas per parą ir septynias dienas per savaitę.
Verta žinoti
Autizmas – tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos formavimąsi. Šis sutrikimas lemia tai, kad žmogus kitaip bendrauja, jaučia bei suvokia pasaulį. Šis sutrikimas gali lemti tai, kad autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčiam žmogui gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais, palaikyti pokalbį, įsijausti į kito žmogaus būseną.
Kai bendraujate su tokiu žmogumi, gali pasirodyti, kad šis jumis nesidomi ar nekreipia į jus dėmesio. Nepriimkite to asmeniškai ir neįsižeiskite. Prisiminkite, kad jiems sunku suprasti socialines normas, ypač tas, kurias vadiname „nerašytomis taisyklėmis“. Jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi kitų išgyvenimams. Iš tiesų jie nėra bejausmiai, tik jiems sunku „įlįsti į kito žmogaus kailį“, suprasti kūno ženklus, mintis.
Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis – jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai – mažiau jautrūs nei įprasta. Skirtingi ASS žmonės turi skirtingus sensorinius pojūčius.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: