Kas didina riziką
Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas) paprastai laikomas dailiosios lyties atstovių liga – šis negalavimas bent kartą gyvenime yra užklupęs 40–50 procentų moterų. Žymiai dažniau nei vyrus jas šis sutrikimas vargina dėl anatominių savybių – moters šlaplė yra trumpesnė nei vyro ir tesiekia 3–4 cm, o mikroorganizmai į šlapimo pūslę patenka būtent pro šlaplę.
Nors cistitas moteris gali lydėti ištisus metus, šlapimo pūslės uždegimui būdingas sezoniškumas – dažniau liga užklumpa rudenį ir pavasarį.
 

„Dabar – ypač apgaulingas metas: saulė aukštai pakyla ir, atrodo, jau šildo, tad moterys skuba nusimesti žieminius drabužius, šiltus batus, tačiau pamiršta, kad įšalas dar neišėjęs. Todėl peršalti ir „pasigauti“ cistitą yra labai lengva. Dar pavojingesnis metas būna vos tik išjungus šildymą, kada paprastai vėl atšąla“, – įspėjo gydytojas urologas prof. Balys Dainys.

 
Rizika susirgti cistitu šiuo metų laiku išauga ne tik dėl permainingų orų, bet ir po žiemos susilpnėjusio imuniteto, netektų vitaminų ir kitų elementų. Gydytojo pastebėjimu, pastaruoju metu vis daugiau su šlapimo pūslės uždegimo simptomais ateinančių moterų tik patvirtina, kad „sezonas“ jau prasidėjo.
Kartu urologas akcentavo ir dar vieną svarbų šlapimo takų infekcijos veiksnį – lytiškai plintančias ligas. „Sušilęs oras nuteikia romantiškai, tad užsikrėtusiųjų Veneros ligomis pavasarį irgi padaugėja. Neatsitiktinai dažni šlapimo pūslės sukėlėjai yra lytiniu keliu plintančios bakterijos – chlamidijos, ureoplazmos, mikoplazmos, gardnerelės“, – aiškino specialistas.
 
Pirmoji pagalba – šiluma
Pagrindinis šlapimo pūslės simptomas – dažnas ir skausmingas šlapinimasis, gali net pasirodyti kraujas. Tačiau kartais ligos pradžioje aiškių simptomų ir nebūna, pacientas gali jausti visai nežymų perštėjimą, dažniausiai nekarščiuojama.
„Jeigu jaučiate, kad peršalote, perpūtė vėjas, net ir nesant jokių cistito simptomų, nieko nelaukiant 30–40 min. reikia panirti į šiltą vonią ir po to šiltai apsirengti. Tai – pirmoji pagalba siekiant išvengti peršalimo ir cistito“, – patarė B.Dainys.
 
Šilumos (vonia, garų vonelės, šildymai) gali pakakti ir esant lengvesnei ligos formai. Taip pat reikėtų vartoti daugiau skysčių, šlapimo takus dezinfekuojančių, antibakteriškai veikiančių arbatų – tinka petražolės, meškauogės, bruknių, spanguolių lapai, įvairūs šių uogų morsai. „Galima rinktis ir šių augalų sintetinius preparatus tablečių pavidalu. Kurį laiką reikėtų tiesiog pabūti ramiau, pagulėti. Kartais to gali ir pakakti“, – aiškino gydytojas.
 
Kada kreiptis į gydytoją
B.Dainys pabrėžė, kad cistitas gali būti ir pati lengviausia, ir pati sunkiausia liga. „Gerai, jei ją pavyksta laiku pagauti. Tačiau cistitui įsisenėjus ir perėjus į lėtinį galima prisišaukti didelių bėdų. Laiku neišgydytas cistitas gali komplikuotis į daug rimtesnį susirgimą – inkstų uždegimą.
Be to, šalia yra ir moteriški lytiniai organai, taigi galima turėti rimtų pasekmių“, – sakė urologas. Todėl gydytojas patarė jau atsiradus simptomams ir prasidėjus ligai nedelsti kreiptis į šeimos gydytoją, geriausia – urologą, kuris gali suteikti efektyviausią pagalbą. Šlapime pasirodęs kraujas – ženklas, kad reikia pradėti rimtą gydymą.
„Tuomet norint paskirti efektyvų gydymą sukėlėjui identifikuoti prireikia atlikti kraujo, šlapimo, taip pat ir jo pasėlio tyrimą. Vertėtų atlikti ir echoskopiją. Ligai jau „užsivedus“, augalinių priemonių paprastai nebepakanka. Gydant sunkesnės formos cistitą dažniausiai neapsieinama be antibiotikų.“
 
Stiprinti profilaktiškai
Cistito profilaktikai rekomenduojama stiprinti organizmą – stengtis gauti pakankamai vitamino D, C, vartoti žuvų taukus, vertingi ežiuolės preparatai.
„Profilaktiškai šlapimo sistemai sustiprinti galima vartoti antibakteriškai veikiančius specialius papildus, augalinės kilmės preparatus. Jie naudingi ir reabilitacijai po uždegimo“, – sakė B.Dainys.

---

 
Verta žinoti
Jei cistitu susergama tik vieną kartą gyvenime ir jį išgydžius liga nebesikartoja, tai –  vadinamasis ūmus cistitas. Kai uždegimas pasikartoja dažnai, stebimi 1–3 jo epizodai per pusmetį, tai trunka keletą metų, liga gali komplikuotis į lėtinį cistitą. Jis išsivysto ir dėl netinkamai parinkto gydymo – nepakankamos trukmės ar netinkamai parinkto antibakterinio vaisto, per mažos dozės, pačiam pacientui per anksti nutraukus gydymą.
Nesėkmingą cistito gydymą gali lemti anatominės organų patologijos ar kitos šlapimo sistemos ligos (inkstų, šlapimo pūslės akmenligė), turėtos operacijos, jei buvo įvestas kateteris. Dėl silpnesnio imuniteto šlapimo takų infekcijos linkusios kartotis diabetu, onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, patyrusiems transplantaciją.