Kada užklumpa jaunus
Storosios žarnos vėžys paprastai laikomas išsivysčiusių šalių liga, jai atsirasti nemažai įtakos turi kasdieniai mitybos įpročiai. Nors tai yra vidutinio ir vyresnio amžiaus liga, bet serga ir jaunesni – dalį susirgimų nulemia paveldimumo veiksnys.
 

„Jei žiūrėsime sergamumo lenteles, esama pavienių jaunesnių nei 40 metų amžiaus žmonių ir tai dažniausiai nulemta paveldėjimo. Neretai tokiais atvejais galime šeimoje rasti sirgusiųjų storosios žarnos vėžiu. Todėl tai turėtų būti svarbus rodiklis kuo anksčiau pasitikrinti – tą padaryti reiktų dešimt metų anksčiau negu jauniausias sirgęs asmuo“, – aiškino VUL Santaros klinikų pilvo chirurgas prof. dr. Tomas Poškus.
 

Pasak jo, tikrosios ligos priežastys nėra žinomos. „Jei manoma, kad apie 50 procentų nulemia genetinės priežastys, kitą pusę sudaro aplinkos veiksniai. Taigi gyvensena yra ne mažiau svarbi nei tai, ką atsinešame gimdami“, – sakė jis.
 
Mitybą praturtinti skaidulomis
Pašnekovas pabrėžė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai – maitinimasis gausiu perdirbto maisto kiekiu, nutukimas, alkoholio vartojimas, antsvoris, taip pat rūkymas. „Yra žinoma, kad rūkyta mėsa ir kiti pramoniniu būdu gaminami maisto produktai turi nemažą įtaką onkologinių ligų atsiradimui“, – pabrėžė gydytojas.
Todėl vienas pagrindinių dalykų, kaip galėtume sau padėti, itin atidžiai rinktis maisto racioną.
 
„Didelis kiekis skaidulų (nesuvirškinamos ląstelienos) ne tiek apsaugo žarną, kiek keičia bakterijas, kurios gyvena žarnyne. Ir būtent tos bakterijos turi reikšmingą vaidmenį vėžio atsiradimui. Valgydami sveiką augalinį maistą galime geriau apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio“, – kalbėjo T.Poškus.
Specialistai pabrėžia, kad dar reikia kalbėti apie gausiai mūsų su maistu vartojamų konservantų, dažiklių galimą žalą. Šios medžiagos pailgina maisto galiojimo laiką, bet ne kokybę.
 
Kolonoskopija – su narkoze
Pašnekovas primena, kad tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, tuštinimosi įpročių pasikeitimas ir kraujo pasirodymas tuštinantis jau turėtų priversti rimtai suklusti ir kreiptis į gydytoją. „Neretai tokie simptomai nurašomi kitoms virškinimo sistemos bėdoms. Todėl pakankamai budrūs turėtų būtų ne tik patys pacientai, bet ir gydytojai. Jei minėtieji simptomai atsirado per paskutinį trumpą laikotarpį, tas pasikeitimas stabilus, bet nesenas, trunkantis mėnesį ar du, reiktų atlikti tyrimus – slapto kraujo testą išmatose, kolonoskopiją“, – aiškino T.Poškus.
 
Jis pabrėžė, kad efektyviausias būdas šiam vėžiui suvaldyti – nuosekli profilaktika. Uždelsę pasitikrinti sumoka itin skaudžiai – maždaug 60 procentų pacientų diagnozuojamas jau trečiosios ar ketvirtosios stadijos vėžys.
Nors neretai pacientai išsigąsta paskirto žarnyno tyrimo, pašnekovas pabrėžė, kad šiandien dauguma kolonospopijų atliekama su narkoze: „Pacientas nejaučia jokio diskomforto. Tai pagrįstas argumentas, kad neverta bijoti šio tyrimo. Anksti diagnozuota liga pasiduoda agresyviam gydymui.“
 
Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Tačiau, anot T.Poškaus, lyginant su bendra sergamumo storosios gaubtinės žarnos vėžiu tendencija Vakarų šalyse, Lietuva pagal šiuos rodiklius yra apie vidurį.
„Blogiausia, kad nežinome tikrosios storosios žarnos vėžio situacijos Lietuvoje, nes penkerius metus neveikė vėžio registras. Dabar jam pagaliau pradėjus veikti sužinosime tikrą situaciją. Vis dėlto skaičiuojant penkerių metų išgyvenamumą Europoje dar atsiliekame“, – pastebėjo gydytojas.

---

 
Verta žinoti
Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio profilaktikos programa, pagal kurią standartiškai kas du metus pasitikrinti turi 50–75 m. amžiaus žmonės. Tam yra atliekamas išmatų tyrimas kraujo pėdsakui nustatyti. Jų radus būtina daryti kolonoskopiją. Žmonėms, kurių artimieji sirgo storosios žarnos vėžiu, šį tyrimą geriausia atlikti iš karto.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!